2011 Liepos 21

Skirmantas Skrinskas

“Lietuvoje keliai bus mokami”

veidas.lt

Naujasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas neabejoja, kad degalų akcizai ir toliau didės, o dalis kelių ir Lietuvoje netrukus bus mokami, nes pinigų infrastruktūrai biudžete stinga jau dabar, ateityje juos apkarpys dar ir Europos Sąjunga.

VEIDAS: Iki šiol Lietuvos kelininkai panaudojo jau labai didelę 2007–2013 m. ES skirtų lėšų dalį. Gal galėtumėte paminėti konkrečias sumas?

S. S.: Nuo 2007 m. iki dabar panaudota jau apie 70 proc. to laikotarpio lėšų. Jokia kita ministerija ar departamentas nėra pasiekęs tokio lėšų panaudojimo efektyvumo. Pagal ES normą bet kurio projekto vidinė grąža, arba vadinamasis socialinis pelningumas – nauda kelio naudotojams, neturi būti mažesnė nei 5,5 proc., o šiuo atveju ji siekia net 13,5 proc.

Žmonės, kurie tais keliais važinėja, laimi, nes kokybiški keliai reiškia sutaupytą laiką, mažesnes degalų, tepalų sąnaudas, ne taip greitai genda automobiliai, didėja jų saugumas kelyje. Mažėja ir kelininkų išlaidos, galiausiai geri keliai svarbūs ir aplinkosaugos požiūriu.

VEIDAS: Tačiau ar tai nereiškia, kad 2012–2013 m. tų pinigų kelių rekonstrukcijai ir tiesimui ims labai stigti, nes nepasilikome jų laikotarpio pabaigai?

S. S.: Šių metų pabaigoje bus panaudota jau per 80 proc. paramos, o 2012 m. lėšų ims trūkti. Ką jau kalbėti apie 2013-uosius. Tad jau esame sakę, kad mes pasirengę padėti socialiai teisingai panaudoti kitas Lietuvai skirtas ES lėšas, jei to nespės padaryti kitos ūkio šakos, ir galėtume panaudoti dar iki 2 mlrd. Lt.

VEIDAS: Ar dar nevėlu apie tai galvoti?

S. S.: Parama skirta laikotarpiui iki 2013 m. imtinai, bet iš tiesų yra nustatytas sutarčių pasirašymo terminas, o pačias lėšas galima naudoti dar dvejus metus, iki 2015 m. gruodžio. Tad rengiame projektus ir tikimės, kad kitų metų pirmoje pusėje jie bus patvirtinti ir Lietuvos keliams atiteks dar keli milijardai litų.

VEIDAS: O jeigu daugiau lėšų panaudoti nepavyks, ar tai reiškia, kad 2013 m. keliai nebus tvarkomi? Ar pakaks lėšų, surenkamų iš degalų akcizo?

S. S.: Tokiu atveju lėšų iš tiesų teks ieškoti biudžete ir didinti investicijas į kelių priežiūros plėtros programą. Esame numatę, kad 90 proc. lėšų čia sudarytų mokestis už krovininius automobilius. Dabar šis mokestis yra pats mažiausias tarp šalių, kuriose jis taikomas, tad planuojame jį didinti. Taip atsirastų papildomi 50–70 mln. Lt. Be to, valstybei reikėtų peržiūrėti iš akcizo skiriamą dalį kelių priežiūros plėtros programai. Anksčiau ta dalis sudarė 80 proc., o valstybės reikmėms buvo atiduodama 20 proc. Sunkmečiu valstybės pasiimama dalis didėjo ir dabar keliams tenka tik 55 proc., o 45 proc. surenkamų mokesčių keliauja į biudžetą.

Jei kalbėsime apie sumas, per metus iš akcizų surenkama apie 1,07 mlrd. Lt, bet keliams iš šių pinigų lieka tik kiek daugiau nei pusė sumos. Šią proporciją reikėtų laipsniškai grąžinti į prieškrizinę padėtį. Ir ne todėl, kad baigėsi krizė, o todėl, kad pradeda byrėti keliai.

VEIDAS: Ar nematote paradokso, kad ES lėšos taip tobulai panaudojamos, o keliai vis tiek byra?

S. S.: Su mielu noru paaiškinsiu. Krizės laikotarpiu valstybė per trejus metus nuo Lietuvos kelių priežiūros nurėžė 2,3 mlrd. Lt. Įsivaizduoju, kad buvo žiūrima į biudžeto eilutes ir kur tik lėšų buvo daugau, ten jos buvo mažinamos. Gal nebuvo specialistų ir jie manė, kad keliai – nuo Dievo.

VEIDAS: Tačiau per tuos trejus metus nurėžta buvo daugiau, nei per šešerius gauta europinių lėšų.

S. S.: Ir Estija, ir Latvija keliams skyrė daugiau pinigų, nes supranta, kad tai visuotinis gėris. Apie Lenkiją net nekalbu. Ten keliams tiesti ir remontuoti metamos milžiniškos, milijardinės lėšos. O Lietuvoje kelių priežiūros plėtros programos lėšos per metus šiuo metu nesiekia milijardo litų.

Žinoma, visur turi būti saiko jausmas, tačiau Lietuvoje lėšų stigo, ypač regionuose, nes didžioji dalis pinigų atiteko magistraliniams keliams. Krašto, rajoniniai keliai buvo prižiūrimi nepakankamai. Pavyzdžiui, tokie keliai nebuvo žvyruojami, tad dabar iš apačios jau lenda molis. Sankasos nebuvo tvarkomos, tad užžėlė grioviai, pakilo vandens lygis ir ėmė kenkti kelių dangai. Ribotai finansuojamas buvo ir kelių ženklinimas, tad sutrūkinėjusių kelio ženklų rastume net kelyje “Via Baltica”.

VEIDAS: Visa tai reikės atkurti, vadinasi, lėšų keliams reikės dar daugiau. Gal esate suskaičiavę, kiek kainuos krizės laikotarpiu keliams padaryta žala?

S. S.: Vertiname, kad artimiausius trejus–penkerius metus kasmet keliams reikėtų skirti po 1,8 mlrd. Lt. Vėliau būklei palaikyti pakaktų jau po 1,5–1,8 mlrd. Lt per metus.

VEIDAS: ES šalyse jau kalbama apie tai, kad 2014–2020 m. bus mažinamas infrastruktūros finansavimas. Kas tuomet?

S. S.: Tuomet keliai Lietuvoje bus mokami. Kitos išeities neturėsime. Taip pat elgtis bus priverstos ir kitos ES šalys. O kada taip nutiks, priklausys nuo politinės valios. Beje, kitais metais Lietuva vadovaus Kelių direktorių asociacijai ir bus siūloma, kad Lietuvoje besinaudojantieji kelių teikiama nauda už tą naudą pradėtų mokėti ne vien per akcizus. Visuomenė tam gal dar nėra pasirengusi, bet prie šios minties reikėtų pamažu pratintis. Ši banga prasideda visoje Europoje ir pamažu juda link mūsų. Tarkim, Lenkijoje nuo liepos 1 d. mokesčiai už kelius padidėjo gal septynis kartus.

VEIDAS: O kaip nustatomi prioritetai, kuriems keliams skirti lėšas? Kartais susidaro įspūdis, kad rekonstruojami tie keliai, kuriais niekas nevažinėja, o štai tankiai gyvenamose vietovėse jie duobėti ar net neasfaltuoti.

S. S.: Pagrindiniai kriterijai yra dangos būklė, eismo intensyvumas, dangos ar rekonstrukcijos kaina. Remiantis šiais kriterijais apskaičiuojama ekonominė projekto nauda. Tai yra vidinė grąža, kuri turi viršyti 5,5 proc., kitaip tariant, šis skaičius reiškia, kiek išleidi, o kiek sutaupai. Didžiausia vidinė grąža gaunama atliekant kelio paviršiaus apdorojimo darbus ir siekia iki 20 proc., nes kaina yra santykinai nedidelė, o nauda akivaizdi.

VEIDAS: Tačiau jei kalbėsime apie valstybės strategiją, infrastruktūra nekuria tokios pridėtinės vertės kaip kitos ūkio šakos, tad gal naudingiau šiuos pinigus skirti ne keliams, o, tarkime, technologijoms?

S. S.: Biotechnologijos yra labai gerai. Tačiau į namus mes grįžtame ne lazerio spinduliu, ne optiniu kabeliu ir ne “Nord Streamu”. Ir mūsų namai yra ne prie geležinkelio stoties, o prie kelio.

Galima džiaugtis, kad kažkas sukūrė vienokį ar kitokį verslą, pelningai pardavė įmonę. Biotechnologijos yra labai svarbu – taip, ilgiau gyvensime, ir taip – Lietuvai vienoje ar kitoje srityje reikalingi proveržiai. Visiškai pritariu, nes ir pats esu mokslininkas. Tačiau tegul ekspertai apskaičiuoja, kiek viena ar kita sritis sukuria bendrojo vidaus produkto.

Pavyzdžiui, Lietuva yra sankryžoje tarp Rytų bei Vakarų ir transporto sektorius Lietuvoje sukuria beveik tris kartus daugiau BVP nei visoje ES, o keliai šiame sektoriuje sudaro net 85 proc. Juk visa logistika, pervežimai vyksta keliais, tad pjauti šakos, ant kurios sėdime, neturėtume.

VEIDAS: O kaip vertinate šios tokios svarbios šakos skaidrumą? Net prezidentė yra užsiminusi, kad kelių sektoriuje jo stinga. Esą konkursus laimi tik kelios, vis tos pačios bendrovės, tiesiant kelius nesunku pasiaurinti ar paploninti kelio dangą centimetru ir taip iš valstybės pavogti milijonus.

S. S.: Apie neskaidrumą prezidentė kalbėjo kadencijos pradžioje. Skaidrumas didėja, griežtėja konkursų sąlygos – įvedėme daug saugiklių, kad užtikrintume darbų kokybę, kad bendrovės laiku atsiskaitytų. Sugriežtintos ir draudimo sąlygos.

Kad konkursus laimi tik kelios įmonės, irgi nepasakyčiau. Užpernai Kelių direkcijos skelbtus konkursus laimėjo 36 skirtingos bendrovės, pernai – 34, ir mes stengiamės, kad konkurencija tik didėtų, nes tai irgi didina kokybę, o kartu skaidrumą. Šiemet jau vien per pusę metų tų bendrovių buvo tiek, kiek pernai per visus metus.

VEIDAS: Griežtinamos konkursų sąlygos tą konkurenciją kaip tik gali sumažinti, nes mažosios įmonės tiesiog iškrinta iš žaidimo negalėdamos konkuruoti su didžiosiomis.

S. S.: Užtat mes skelbiame atskirus konkursus skirtingiems darbams atlikti. Vieni, tokie kaip magistralės tiesimas, yra labai svarbūs, sudėtingi, ir čia reikalavimai mažai įmonei galbūt yra per dideli. Tačiau konkursai skelbiami ir dėl dangos rekonstrukcijos ar kitų smulkesnių darbų, kurių gali imtis mažosios įmonės.

VEIDAS: Kokie svarbiausi darbai Lietuvos keliuose numatomi artimiausiu metu? Gal turėsime naujų kelių, autostradų, viadukų?

S. S.: Šiemet paskelbtas konkursas dėl pietinio Vilniaus aplinkkelio tiesimo, dėl Priekulės aplinkkelio, kuris taps alternatyva avaringam keliui Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Dar planuojama platinti Panevėžio aplinkkelį. Vienas būtiniausių darbų – nutiesti “Via Baltica” atšaką nuo Kauno iki Marijampolės. Nuo Mauručių iki Puskalnio planuojama platinti kelią, čia bus naudojamas viešosios ir privačiosios partnerystės principas – tas, kuris tiesia kelią, susitaręs su bankais finansuoja darbus, o valstybė šiuos pinigus grąžina per 23 metus, mokėdama ir už darbus, ir už kelio priežiūrą, tad rangovas suinteresuotas kuo geresne kokybe, kad išlaidos kelio priežiūrai per tuos metus būtų kuo mažesnės.

Kartu bus toliau investuojama ir į eismo saugumo didinimo inžinerinius sprendimus, tarkime, įrengiamos mažosios žiedinės sankryžos, kurios priverčia vairuotojus ne sustoti, bet sumažinti greitį.

Beje, galime pasigirti, kad Lietuva gavo prizą už eismo saugumo gerinimo laimėjimus, kitaip tariant, už 57 proc. per 10 metų sumažėjusį per avarijas žuvusių žmonių skaičių, kuris realiai taip smarkiai sumažėjo per pastaruosius trejus metus. Tai vienas geriausių rezultatų ES.

Kelių padėties pokyčiai per 20 m.

Eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose padidėjo du kartus.
Pervežtų krovinių apyvarta išaugo 3,6 karto.
Žuvusiųjų per eismo įvykius sumažėjo 3,9 karto.
Valstybinės reikšmės kelių vertė pasiekė 6,16 mlrd. Lt.

Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...