2011 Birželio 17

Lietuvoje gali likti tik du metų laikai

veidas.lt

"Technologijų" archyvas

Po karštesnės nei įprastai birželio pradžios klimatologai vėl kalba apie tai, kad klimato pokyčiai Lietuvoje spartėja ir gyventojams teks susitaikyti su tuo, kad per šimtmečius nusistovėję metų laikai keičiasi. Visai įmanoma, kad ateityje turėsime vos du metų laikus – šaltąjį ir šiltąjį, kurių kontrastai bus nenuspėjami: pavyzdžiui, šilta žiema, bet šalta vasara, arba atvirkščiai.

Ekstremalūs reiškiniai gali tapti kasdienybe

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės, birželio mėnesį per 30 laipsnių karščio perkopusi temperatūra nėra naujiena. Karštų dienų dažnai pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau tai būdavo viena ar dvi dienos. Kad karščiai laikytųsi taip ilgai, kaip šiemet, nėra buvę, nes birželis dar priskiriamas pavasario orams – tipiška lietuviška vasara prasideda po Joninių.

„Šį reiškinį galima sieti su klimato kaita. Ekstremalūs reiškiniai pas mus užsuka vis dažniau. Per karščio bangas tenka mokyti gyventojus, kaip jų metu elgtis, kadangi mes nesame pratę. Taip pat atsiranda ilgesni šalčio laikotarpiai. Visi šie ekstremalūs reiškiniai kartosis ir prie jų mums teks priprasti.

Atskiri metų laikai gali būti nepanašūs į tuos, kuriuos mes įpratę matyti. Pavyzdžiui, įprastas pavasaris yra ramus sniego tirpsmas su atitinkama oro temperatūra. Jau keletą kartų per šį šimtmetį pavasaris prasidėjo vasario ar net sausio mėnesį. Nors tai buvo žiemos mėnesiai, visi procesai gamtoje bylojo apie pavasarį – gamta budo, paukščiai pradėjo blaškytis ir pan. Pavyzdžiui, 2007-2008 m. žiemą visus tris mėnesius neturėjome sniego, visą žiemą žydėjo našlaitės ir kitos daržo gėlės“, – priminė pašnekovė.

Klimatologė nurodo, kad ilgai besitęsiančios karščio bangos ir sausros Lietuvai nebūdingos – iki šiol buvome perteklinių kritulių zona, t. y. daugiau kritulių iškrisdavo nei išgaruodavo. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko, kai per vieną kartą iškrenta vieno ar net dviejų mėnesių kritulių norma. Vis dažnesni ne tik škvalai, bet ir perkūnijos.

„Lietuvoje maksimalus perkūnijų dienų skaičius per metus – 45, o pernai tik per liepos ir rugpjūčio mėnesius turėjome jau 47 dienas. Visi šie reiškiniai taps vis labiau įprasti. Žiemos ir vasaros bus kontrastingesnės. Pavyzdžiui, vienais metais gali būti šilta žiema ir šaltesnė vasara, kitais metais – atvirkščiai. Gali nutikti ir taip, kad ateityje turėsime tik du metų laikus – šiltąjį ir šaltąjį, kadangi griežtos ribos tarp metų laikų tirpsta“, – svarstė A. Galvonaitė.

Sniegingos ir šaltos žiemos verčia sunerimti

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Egidijus Rimkus vis dėlto pripažįsta, kad Lietuva – malonus kraštas gyventi.

„Gamtiniu, metereologiniu požiūriu, gyvename labai geromis sąlygomis. Pas mus kol kas neatsitinka nieko tokio, prie ko mes negalėtume prisitaikyti. Kitose Europos valstybėse ekstremalių įvykių gausėja: sniegas iškrenta ten, kur jo būna labai retai, alina sausros, liūtys ir potvyniai. Karščio bangų dažnėjimas Europoje turi didžiulį poveikį tiek visai aplinkai, tiek žmonių sveikatai. 2003 m. karščio banga, kuri labiausiai smogė Prancūzijai, vadinama didžiausia katastrofa po Antrojo pasaulinio karo. Įvairiais skaičiavimais, dėl karščio mirė nuo 40 iki 60 tūkst. žmonių“, – teigė pašnekovas.

Anot mokslininko, pastarosios dvi žiemos keliolikos metų fone iš tiesų atrodo šaltos, pernai metų sausis net pateko į šalčiausių mėnesių per 50 metų dešimtuką, tačiau šių žiemų vis tiek negalima lyginti su 1986-1987 m. žiema, kai keletą dienų laikėsi didesnis nei 30 laipsnių šaltis. Sniegas Lietuvai taip pat nėra neįprastas dalykas. 1995-1996 m. žiemą pačiame Vilniuje sniego storis siekė beveik 55 cm.

„Vidutinės žiemos sąlygos meteorologijoje paprastai nustatomos remiantis 30 metų vidurkiu. Jei paskaičiuotume 1980-2010 m. vidutines klimato sąlygas, greičiausiai pamatytume, kad žiemos vidutiniškai tapusios šiek tiek šiltesnės ir sniego yra mažiau. Nors 9-to dešimtmečio pradžia buvo pakankamai snieginga, tačiau nuo 9-to dešimtmečio pabaigos prasidėjo itin šiltų žiemų virtinė, trukusi penkerius metus. Vėliau pasitaikydavo visko, tačiau šaltų žiemų mes iš tiesų turime mažiau, todėl šios dvi vėsesnės žiemos su gana pastovia sniego danga iš tiesų verčia sunerimti“, – svarstė mokslininkas.

Tuo tarpu karšta pernykštės vasaros liepa, anot E. Rimkaus, jau tikra anomalija. „Vilniuje oro temperatūros matavimai atliekami daugiau nei 200 metų – tokio karšto mėnesio prietaisai dar nebuvo fiksavę. Beje, oro temperatūra nebuvo rekordinė, tačiau buvo labai šiltos naktys, todėl ir susidarė aukšta vidutinė mėnesio temperatūra. Pernai vasara apskritai pasižymėjo šiltomis naktimis“, – teigė pašnekovas.

Taigi žiemos, nepaisant pastarųjų metų, Lietuvoje šiltėja, vasaros – taip pat šiltesnės, nors, E. Rimkaus teigimu, ne taip labai, tačiau antroje vasaros pusėje didėja sausringumas. Bendras kritulių kiekis keičiasi mažai – jų daugėja žiemos metu ir šiek tiek mažėja vasarą, tačiau vis dažniau labai didelis kritulių kiekis iškrenta per trumpą laiką.

technologijos.lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...