2011 Rugsėjo 28

Lietuviškų verslo imperijų paveldėtojai

veidas.lt


Vieni praturtėja sunkiai dirbdami, o kiti turtingi jau gimsta. “Veido” žvilgsnis į turtingiausių verslininkų įpėdinius: kam šalies ir Vakarų turtuoliai šiandien linkę patikėti savo sukurtas verslo imperijas.

Perduoti savo verslo imperiją vaikams ar vaikaičiams – visų turtingųjų svajonė. Ne išimtis ir 54 metų Visvaldas Matijošaitis, “Vičiūnų” įmonių grupės pagrindinis akcininkas, kuris savo sūnus Šarūną (30 m.) ir Dainių (26 m.) nuo paauglystės ruošė darbui šeimos versle.
Vyresnysis Matijošaičių verslo paveldėtojas Šarūnas prisimena, kad vasaros atostogas juodu su broliu leisdavo uždarbiaudami tėvų įmonėse: tekdavo produkciją rūšiuoti, vežioti po parduotuves, sukrauti ir iškrauti. “O iš tų, kurie laiku neatsiskaitydavo, net yra tekę pinigus susirinkti”, – prisimena Š.Matijošaitis.
Įspūdingą verslo imperiją sukūręs V.Matijošaitis, šiandien mąstydamas apie tai, kas galėtų iš jo ateityje perimti įmonių valdymą, jaučiasi gana ramus: į verslą įsitraukę abu jo sūnūs sparčiai mokosi iš tėvo verslo, generuojančio milijardinę apyvartą, paslapčių. “Manau, kiekvienas nori, kad verslas liktų savose rankose. O mano sūnūs, nors ir jauni, prireikus galėtų kad ir dabar ateiti ir vadovauti. Per karą jų amžiaus vyrai jau būdavo generolai”, – sūnumis pasitiki V.Matijošaitis.

Paauglystėje tėvui priešinosi

Matijošaičių vyresnėlis Šarūnas kartais jau pavadinamas tėvo dešiniąja ranka: šiuo metu jis “Vičiūnų” įmonių grupėje eina projektų vystymo vadovo pareigas ir dirba įmonių “Auto Viči” bei “Graveda” direktoriumi. O štai jaunėlis Dainius yra eksporto vadybininkas bei motociklais prekiaujančios įmonės “Motoshop” direktorius.
Dabar sunku patikėti, bet paauglystėje abu Matijošaičių sūnus traukė visai ne verslas. Nors iš prigimties yra skirtingo būdo – Šarūnas ramesnis, santūresnis, panašesnis į tėvą, o Dainius šnekus, nenustygstantis vietoje, su visais randantis bendrą kalbą, – abu vaikinai įsivaizdavo save ne verslininkais, o architektais. Vis dėlto architektūros studijų nepasirinko nei vienas, nei kitas – tėvų skatinami nutarė imtis kur kas pragmatiškesnių vadybos studijų, ir dabar dėl to nesigaili.
“Architektūra buvo mano svajonė, bet tėvas trenkė kumščiu į stalą: turiu studijuoti vadybą, – nevyniodamas žodžių į vatą dėsto Matijošaičių jaunėlis Dainius ir šypsodamasis priduria: – Jam tikrai buvo svarbu, kad mes su broliu eitume jo pėdomis. Ir negaliu sakyti, kad dėl to dabar pykstu, visai ne. Būnant šešiolikos dar sunku susigaudyti, ko gyvenime nori.”
D.Matijošaitis prisipažįsta paauglystėje labai priešinęsis tėvų norui įtraukti jį į verslą. Prisimena net mėginęs paveikti tėvą tokiu argumentu, kad jis visiškai nemėgsta žuvies, bet tai nepadėjo. “Sakydavau: tėvai, kaip tu įsivaizduoji, kad aš pas tave dirbsiu, jei nevalgau žuvies? O jis man atsakydavo: tau valgyti ir nereikia, tau ją pardavinėti reikia”, – prisimena vaikinas.
Iš pradžių D.Matijošaitis sako ėmęsis to, ko labiausiai norėjo: pradėjo vadovauti įkurtai naujai nedidelei motociklų pardavimo įmonei, kol atėjus krizei verslą apėmė sąstingis. “Tada tėvas pasakė: liaukis žaidęs, ateik pas mane dirbti. Ir štai jau keleri metai, kai aš pardavinėju žuvis”, – šypteli D.Matijošaitis, oficialiai vis dar tebesąs ir “Motoshop” įmonės direktoriumi.
Matijošaičių sūnums Šarūnui ir Dainiui, kaip ir kitiems turtingiausių lietuvių vaikams, jau nereikės savo juodu darbu žingsnis po žingsnio kurti verslų ar sužinoti, ką reiškia uždirbti pirmą, antrą, trečią milijoną. Jie visa tai jau gaus, bet kartu su turtu prisiims ir atsakomybę – išsaugoti tai, ką per daugelį metų sukūrė jų tėvai.
Kaip teigia įtakingas JAV verslo žurnalas “Forbes”, vieni praturtėja daug ir sunkiai dirbdami, kitiems turtus atneša sėkmė, o kai kam milijonus sukrauna abiejų šių dalykų derinys. Bet yra ir tokių laimingųjų, kurie jau gimsta turtingi, – gimsta šeimose, valdančiose didelius turtus.
Didžiausių verslo imperijų įpėdiniai visuomet buvo Vakarų žiniasklaidos dėmesio centre. Pasaulio milijardierių turtų dydis ir įtaka gali būti labai skirtinga, bet daugelį jų sieja tas pats troškimas – ne tik savo turtus, bet ir verslų valdymą ilgainiui perleisti į vaikų ar provaikaičių rankas, ypač jei didžioji akcijų dalis yra šeimos narių rankose.
Daugelis turtingiausių pasaulio žmonių savo atžalas tam ruošia nuo vaikystės: siekia sudominti šeimos verslu, siunčia mokytis į geriausius universitetus ir skatina dirbti savo įmonėse pereinant visas grandis, kad būsimi įpėdiniai geriau perprastų verslo subtilybes. Pavyzdžiui, vienas žymiausių Indijos jaunųjų įpėdinių milijardierių 24-erių metų Siddharta Mallya, UB grupės savininko Vijay Mallya, kurio turtas vertinamas 1,4 mlrd. JAV dolerių, sūnus, studijavo prestižinėse Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose.
Studijuoti į Europą ar JAV savo atžalas siunčia ir kiti indų turtuoliai, o grįžusiems iš karto parūpina darbo savo įmonėse, paprastai – pradedant nuo žemiausio laiptelio.
Visa tai nesvetima ir Lietuvos turtingiesiems.

Baiminasi, kad milijonai gali sužlugdyti

Štai Adomas Žadeika, koncerno “Achemos grupė” prezidento ir vieno turtingiausių Lietuvos žmonių 72 metų Bronislovo Lubio anūkas, daug metų praleido studijuodamas Didžiojoje Britanijoje, o grįžęs dirba vienoje savo garsiojo senelio bendrovių. Kalbama, kad B.Lubys su anūku sieja dideles viltis.
Tuo tarpu statybų bendrovės “Hanner” valdybos pirmininko ir pagrindinio akcininko Arvydo Avulio duktė 26-erių Gintarė buvo pernelyg prisirišusi prie namų, kad ryžtųsi studijoms užsienyje, bet ji į šeimos verslą įsiliejo dar būdama moksleivė, o visą darbo dieną tėvų įmonėje dirba jau septynerius metus. Pradėjusi nuo sekretorės pareigų mergina sėkmingai kopia karjeros laiptais ir šiuo metu dirba pardavimo vadybininke.
Avulių jaunėlės dvidešimtmetės ISM studentės Ievos darbas šeimos nekilnojamojo turto versle kol kas nevilioja. Mergina šiuo metu dirba bariste (kavos virėja) vienoje populiarių sostinės kavinių.
“Nežinau, ar turiu tokių savybių, kokių reikia visai įmonei valdyti, bet tikiuosi, kad ateis laikas ir užsitarnausiu vis didesnį pasitikėjimą. Visa tai turiu pasiekti pati, jokių privilegijų būdama dukra negaunu, priešingai – tėtis sako, kad iš manęs reikalauja dvigubai daugiau nei iš kitų. Ilgą laiką ir algą gaudavau daug mažesnę”, – prisipažįsta Gintarė.
Beje, “Vičiūnų” pagrindinių akcininkų atžala D.Matijošaitis taip pat tvirtina uždirbantis kur kas mažiau nei kiti tokias pat pareigas einantys jo kolegos.
Tiek Avuliai, tiek Matijošaičiai visada skatino vaikus pačius užsidirbti ir nepratino prie itin prabangaus gyvenimo. Todėl G.Avulytė, pradėjusi vairuoti, automobilį įsigijo iš savo uždirbtų pinigų – ir jos tikrai nepavadinsi išpaikinta turtingų tėvų dukrele. D.Matijošaitis taip pat tvirtina, kad jis, priešingai nei įsivaizduoja kai kurie aplinkiniai, brangių drabužių parduotuvėse nesilanko ir savaitgaliais į Havajus neskraido.
Daugelis turtuolių žino, kad turtai laisvę, bet gali ir sužlugdyti. Galbūt todėl pastaruoju metu vis daugiau pasaulio milijardierių, baimindamiesi “Paris Hilton sindromo”, skelbia apie savo ketinimus didžiąją dalį sukaupto turto po mirties palikti ne vaikams, o labdarai. Pavyzdžiui, tokius planus jau atskleidė Billas Gatesas ir Warrenas Buffettas.
Beje, vienas turtingiausių pasaulio žmonių investicijų bendrovės “Berkshire Hathaway” vadovas 81 metų W.Buffettas jau pamažu traukiasi iš įmonės valdymo, bet jį vadovo ir investicijų valdytojo poste pakeis ne kuris nors iš kraujo ryšiais susijusių palikuonių, o pašaliniai – keli samdyti investavimo profesionalai.
Turtas – šeimai, o verslų valdymas – samdytiems profesionalams. Tokį modelį renkasi vis daugiau turtuolių, ypač jei jų atžalos nerodo jokio noro sekti tėvų pėdomis. “Hanner” pagrindinis akcininkas A.Avulis sako anksčiau taip pat turėjęs svajonę, kad jam pasitraukus įmonės valdymą perimtų jo vaikai. Tam tikslui verslininkas auklėjo ir net bandė mokyti verslo subtilybių savo dukras Gintarę ir Ievą. Vis dėlto šiandien A.Avulis jau nebeatmeta ir kitų variantų.
“Norint sėkmingai valdyti kompaniją būtina turėti tam tikrų asmeninių savybių, tokių kaip analitinis mąstymas, gebėjimas daryti įtaką kitiems žmonėms, noras rizikuoti ir priimti drąsius sprendimus, atkakliai dirbti ir kovoti dėl didelių tikslų, nenuleisti rankų, kai persekioja nesėkmės, o uždirbus milijonus nesusireikšminti ir išlikti paprastu bei racionaliu žmogumi, – vardija A.Avulis. – Emociškai, žinoma, geriau, kai pradėtą verslą gali perduoti vaikams ir tikėtis, kad jie tvarkys verslo reikalus taip pat gerai arba net dar geriau, tačiau versle viską lemia ne emocijos, o racionalūs ir logiški sprendimai. Todėl kompanijos valdymą ketinu perduoti tam, kuris galės tai padaryti geriausiai, nepriklausomai nuo to, ar tai bus mano dukra, ar kitas žmogus.”

Tradicinis modelis – populiariausias

Vis dėlto Lietuvoje tebėra populiariausias tradicinis modelis, kai vadovavimą šeimos verslui iš tėvų perima vaikai ar vaikaičiai. Tokių pavyzdžių galima paminėti daugybę, tarp jų – ir “Rokiškio sūrio” pagrindinis akcininkas 71 metų Antanas Trumpa, vadovavimą verslui jau perleidęs sūnui Daliui Trumpai, dabartiniam įmonės valdybos pirmininkui; sau pamainą užsiaugino ir “Senukų” prekybos tinklo vienas didžiausių akcininkų 65 metų Augustinas Rakauskas – jo pirmagimis Artūras Rakauskas eina UAB “Senukų” prekybos centro prezidento pareigas (duktė Agnietė – dar moksleivė).
41 metų agronomas, ūkininkas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis taip pat viliasi, kad užaugę sūnūs (Justinui dabar šešiolika, o Mantui – trylika) kada nors pakeis jį versle. R.Karbauskį kadaise rinktis agronomo profesiją paskatino jo tėvo Česlovo Karbauskio pavyzdys, tėvas jį užkrėtė ir filantropijos idėjomis. To paties R.Karbauskis dabar tikisi ir augindamas savo sūnus. “Auklėdamas vaikus nuo mažų dienų siekiu sudominti juos žemės ūkiu, bandau perteikti, kad mūsų verslas – tai pirmiausia ne turtas, o mūsų šeimos vertybė. Žemės ūkyje tai didelė problema – kaip įtraukti vaikus į šį verslą, nes daugybė žmonių yra sukūrę labai produktyvius ūkius, bet jų vaikai nenori juose dirbti”, – teigia R.Karbauskis.
Savo paauglius sūnus R.Karbauskiui taip pat yra tekę išgirsti sakant, kad jie su tėvu dirbti nenorėtų. Buvo skaudu? Verslininkas purto galvą: Justinas ir Mantas – dar paaugliai, tad tokie žodžiai nuoskaudos nesukėlė. Apskritai ūkininkavimas Karbauskių atžaloms neatrodo atgrasus, tačiau ar jie tikrai norės kartu dirbti šeimos ūkyje, pašnekovas šiandien nėra tikras. Labiau už viską R.Karbauskis norėtų, kad jei ne jo vaikai, tai bent anūkai tęstų pradėtas šeimos tradicijas.
Tarp turtingiausių Lietuvos žmonių yra ir tokių verslininkų, kurie apie savo pamainą dar negalvoja. Vienas jų – koncerno “MG Baltic” vienintelis akcininkas 46 metų Darius Mockus, manantis, kad jam galvoti apie pensiją dar ankstoka. Tačiau stebėdamas, kaip auga jo atžalos – sūnūs Vytis, Pijus ir Rojus bei dukra Marija, D.Mockus, kaip ir dauguma turtuolių, tikrai susimąsto, kuris iš jo vaikų ateityje galėtų tapti naujuoju verslo lyderiu.

Ne visus įpėdinius domina turtingų tėvų verslai
Įmonių grupės “Kauno grūdai” valdybos pirmininko 53 metų Tautvydo Barščio sūnus 25-erių Tautvydas visa galva pasinėręs į sportą, o ne į šeimos verslą, kaip norėtų turtingasis jo tėvas. Barščių paveldėtojas – krepšininkas, šiuo metu priklausantis Kauno “Aisčių” komandai. Iki šiol T.Barščio sūnus nėra dirbęs jokio darbo šeimos įmonėse.
Vis dėlto verslininkas nepraranda vilties, kad baigęs sportininko karjerą sūnus, turintis tarptautinės rinkodaros ir prekybos diplomą, dar susidomės verslu. Tiesa, įmonių grupėje dirba T.Barščio žmonos dukra Klaudija, ji – personalo psichologė.
“Manau, visi tėvai sieja su vaikais didelius lūkesčius, tikisi, kad vaikai įgyvendins jų neišsipildžiusias svajones. Bet aš puikiai suprantu, kad verslo negali įbrukti per prievartą. Tam reikalinga verslumo gyslelė, o ją turi ne kiekvienas. Todėl laikas parodys, kaip bus toliau: jei ne sūnus, gal mano vietą užims samdyti žmonės, kaip vis dažniau daroma Vakaruose”, – svarsto T.Barštys.
Kas galėtų ateityje iš jo perimti įmonės valdymą, jau priverstas sukti galvą ir 59 metų Idrakas Dadašovas, įmonių grupės “Penki kontinentai” savininkas: vienintelė jo dukra dirba banke Londone ir net negalvoja nei apie gyvenimą Lietuvoje, nei apie dalyvavimą tėvų versle.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...