2011 Birželio 25

Lietuviai vasaros atostogoms dažniausiai renkasi Palangą

veidas.lt

"Veido" archyvas

Vasaros sostine tituluojama Palanga iš keturių Lietuvos kurortų sutraukia daugiausiai poilsiautojų, nusprendusių ilgąsias atostogas praleisti gimtinėje. Tačiau užsienio pajūrio kurortams ji dar gerokai nusileidžia.

Daugiau negu pusė mūsų šalyje atostogaujančių lietuvių savaitės ar dviejų poilsį renkasi kurortuose. Tokį statusą turi keturi Lietuvos miestai: Birštonas, Druskininkai, Palanga ir Neringa. UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT) prieš porą mėnesių atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai vasarą dažniausiai ilsisi Palangoje. Net 64 proc. Palangos lankytojų šį miestą išskyrė kaip pagrindinį Lietuvos kurortą. Per praėjusius trejus metus čia poilsiavo 56 proc. apklaustų Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus miestų gyventojų. Druskininkuose atostogavo 25 proc., Neringoje – 22 proc., Birštone – 6 proc. respondentų.

Kurortinių teritorijų statusą turinčius Trakus, Anykščius, Ignaliną, Zarasus ilgesnėms atostogoms renkasi itin maža dalis apklaustųjų – vos 1–3 proc. Į šiuos miestelius ir jų apylinkes turistai dažniausiai užsuka vienai dienai.

Beje, nors Palanga žinomiausias ir populiariausias Lietuvos kurortas, tačiau Birštono savivaldybės užsakymu atlikto tyrimo, finansuoto iš ES struktūrinių fondų, duomenimis, labiausiai vertinami yra Neringa ir Druskininkai, o prasčiau – Palanga ir Birštonas. Apklausoje dalyvavę respondentai mano, kad Palangoje trūksta ramybės, nepakankamai švaru ir saugu, o Birštone per mažai pramogų, nepakankamas apgyvendinimo, maitinimo, sveikatinimo vietų pasirinkimas. Tuo tarpu Druskininkai siejami su didžiausiu sveikatinimo paslaugų pasirinkimu, švara ir tvarka, saugumu, ramybe, kokybiškomis paslaugomis. Neringa suvokiamas kaip brangus kurortas, skirtas užsieniečiams.

Palanga neišnaudoja visų galimybių

Lietuvos kurortai skiriasi vienas nuo kito ne tik mikroklimatu, gydomaisiais gamtos ištekliais, bet ir infrastruktūra, pramogų bei paslaugų pasiūla. Pagal tai, kuo poilsiautojus vilioja vienas ar kitas kurortas, galima spręsti apie Birštono, Druskininkų, Palangos ir Neringos įvaizdį. Turizmo plėtros instituto direktorė Rasuolė Andrulienė pastebi, kad Palangai lietuviai ištikimi dėl jūros, didesnio pramogų ir renginių pasirinkimo negu Šventojoje ar Neringoje ir mažesnių kainų.

EKT grupės rinkodaros direktorius Darius Dulskis sako, kad renkantis kurortą svarbus ir įprotis. “Tipinis lietuvaitis iš Vidurio Lietuvos įsivaizduoja, kad kartą per metus būtina nuvažiuoti į Palangą. Šis kurortas patrauklus ir įvairaus lygio apgyvendinimo paslaugomis, nes pigiai galima apsistoti pas vietos gyventojus arba rinktis keturių penkių žvaigždučių viešbutį. Tad Palangos segmentas – nuo jaunimo iki labai pasiturinčių žmonių”, – Palangos patrauklumo priežastis išskiria D.Dulskis.

Neringą dažniau renkasi didesnes pajamas gaunantys vilniečiai ir užsieniečiai. “Daugiau žmonių ilsisi Palangoje, o ne Neringoje, nes čia brangesnės apgyvendinimo paslaugos, be to, dar reikia papildomai pinigų skirti keltui. Nors Neringoje nėra daug pramogų, tačiau jų ir nereikia, nes šį kurortą poilsiautojai labiausiai vertina dėl unikalios gamtos ir ramybės”, – sako R.Andrulienė.

Tuo tarpu Palanga, jos nuomone, neišnaudoja visų galimybių, todėl konkurencinę kovą pralaimi ne tik Vakarų Europos kurortams, bet ir Latvijos pajūrio miestams dėl neišplėtotos rinkodaros ir sezoniškumo. “Ką Palangoje veikti, jeigu oro temperatūra siekia 16 laipsnių šilumos? Čia trūksta sporto kompleksų, SPA centrų, aktyvių pramogų. O tai padėtų pritraukti didesnius turistų srautus ne tik vasarą, bet ir kitu metų laiku”, – vardija Turizmo plėtros instituto direktorė.

Be to, ir pasipliuškenti baseine siūlo nedaugelis viešbučių, nors tai įprasta visuose Europos pajūrio kurortuose. O juk mūsų jūra šalta ir orai dažnai pasitaiko permainingi.

Neišplėtota infrastruktūra ir pramogų trūkumas

R.Andrulienė mano, kad ne visas galimybes yra išnaudojęs ir Birštonas, kurį atostogoms dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus žmonės, gaunantys vidutines pajamas, taip pat pasiilgę ramybės miestiečiai, norintys suderinti sveikatinimo procedūras ir poilsį gamtoje. “Šiame kurorte nepakankamai išplėtota infrastruktūra, neišnaudoti gamtiniai ištekliai, trūksta kokybiškų paslaugų”, – sako Turizmo plėtros instituto direktorė.

Nors į Birštoną poilsiautojus traukia ramybė, galimybė atitrūkti nuo miesto triukšmo, graži gamta bei geras kainos ir kokybės santykis gydyklose, tačiau kurorto svečiai ypač pasigenda aktyvių pramogų, ekskursijų, kultūrinių renginių, didesnio maitinimo ir apgyvendinimo vietų pasirinkimo.

Dėl prastai išplėtotos infrastruktūros sunku poilsiautojus prisivilioti ir Anykščiams, Ignalinai, Zarasams. Štai Anykščiuose per metus apsilanko daugiau kaip 200 tūkst. turistų, tačiau nakvoti bent vienai dienai lieka tik apie 8 tūkst. Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas sako, kad didžiausias tikslas šiuo metu yra paskatinti žmones rinktis ilgesnį poilsį šiame mieste, nes aktyvių pramogų jau siūloma nemažai, todėl jas galima derinti su kultūrinėmis ekskursijomis. “Tuo turėtų būti suinteresuotas privatus verslas, nes visus lankytojų srautus sutraukia savivaldybės sukurti objektai, pavyzdžiui, vasaros rogučių trasa, kartodamas, jodinėjimo klubai. Šiuo metu vyksta dviračių takų įrengimo darbai šalia Šventosios upės krantų, čia numatyta trylika sklypų kavinėms, viešbučiams”, – atskleidžia R.Sereičikas.

Jis tikisi, kad daugiau turistų Anykščiai sulauks šios vasaros pabaigoje baigus rekonstruoti “Anykščių šilelio” sanatoriją, kurioje bus įrengtas 100 vietų viešbutis, teikiamos sveikatinimo paslaugos, SPA procedūros. Taip pat jau netrukus aktyvių pramogų mėgėjų laukia Anykščių karstynių parkas, planuojama atnaujinti ir baseiną.

Birštone apgyvendinimo vietų ir pramogų taip pat turėtų padaugėti. Jau šiemet planuojama pradėti dar vieno “Tulpės” sanatorijos komplekso renovavimo darbus, duris turėtų atverti ir nauja privati sanatorija. “Birštono savivaldybės tikslas – gerinti viešąją infrastruktūrą, kad privatūs investuotojai kurtų naujas maitinimo ir apgyvendinimo vietas. Šiuo metu tvarkomas centrinis parkas, kuris taps aktyvaus laisvalaikio ir kultūrine erdve po atviru dangumi, plečiamas dviračių takų tinklas palei Nemuną, kitais metais bus įrengtas Menų industrijų centras, kuriame turistai galės patys pasigaminti suvenyrų”, – sako Birštono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Antanas Šabanas.

Kurortai pristatomi nepatraukliai

Kol kiti Lietuvos kurortai dar tik ieško savo veido, kuria vizijas, Druskininkai jau šiandien puikiai vertinami ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių. EKT atlikto tyrimo išvados atskleidžia, kad šis kurortas yra gerai lankomas, jame mažas sezoniškumas, itin dažnai siejamas su sveikatinimo paslaugomis, gera jų kokybe, saugumu, švara ir tvarka, maloniais ir paslaugiais gyventojais. Be to, toliau plečia infrastruktūrą ir pristato naujus pramogų kompleksus. Jau šios vasaros pabaigoje poilsiautojai galės išbandyti “Snoras snow” arenos slidinėjimo trasas, o Druskininkų meras Ričardas Malinauskas tikisi, kad po kelerių metų miestas vienu metu galės priimti dešimt tūkstančių svečių. Šiuo metu apsistoti vienu metu gali daugiau kaip septyni tūkstančiai.

Neringa šiais metais akcentuoja smėlio, jūros, saulės grūdinimosi oru terapijas. Turistai viliojami atvykti į Kuršių neriją ir pasijusti lyg sanatorijoje po atviru dangumi. O aktyvių pramogų mėgėjams kaip naujiena siūloma išbandyti praėjusiai metais Nidoje ir šiemet Pervalkjoje įrengtas stacionarias orientavimosi trasas, sudarytas iš 40 kontrolinių punktų pėstiesiems ir 20 – dviratininkams.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė sako, kad Palanga šiemet poilsiautojus pasitinka sutvarkyta Birutės alėja, 70 metrų praplatintu paplūdimiu, atstatytu tiltu ir pagrindinėse kurorto vietose įvestu bevieliu internetiniu ryšiu. Taip pat tradiciniais renginiais ir koncertais.

Vis dėlto, D.Dulskio nuomone, Lietuvos kurortams, išskyrus Druskininkus, trūksta didesnių traukos objektų, kurie papildytų šiuo metu teikiamas paslaugas ir galėtų sumažinti sezoniškumą, o lankytinos vietos, unikalūs gamtos kampeliai, kurių yra daug, pristatomi nepatraukliai, maršrutai sudėlioti nepatogiai. “Kurortų rinkodara dažniausiai užsiima turizmo informacijos centrai, tačiau jų specialistams trūksta kompetencijos. Be to, daugelis savivaldybių neskiria tam pakankamai dėmesio ir lėšų. Tiesa, gražių bandymų pristatyti lankytinas vietas yra. Pavyzdžiui, per LTV nuosekliai rengiamos laidos apie tai, ką įdomaus galima pamatyti Lietuvoje”, – apibendrina D.Dulskis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...