2011 Birželio 16

Lietuviai taupo pirkiniams, latviai – senatvei, estai – vaikams

ELTA

BFL

Lietuviai yra linkę taupyti didesniems pirkiniams, latviai – senatvei, o estai – vaikams, atskleidė naujausias “Swedbank” Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse tyrimas.

Jo duomenimis, daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1000 eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis.

Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78 proc. Estijos, 61 proc. Lietuvos ir tik 46 proc. Latvijos gyventojų turi bent šiek tiek santaupų. Tačiau santaupos visose šalyse yra palyginti nedidelės ir daugeliu atvejų nesiekia 1000 eurų.

Didžioji Baltijos šalių gyventojų dalis sutinka, kad svarbu turėti santaupų. Tačiau pinigų trūkumą visų trijų šalių gyventojai nurodo kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios netaupoma būtent dabar. Tik 21 proc. estų, 15 proc. lietuvių ir 12 proc. Latvijos gyventojų sako galintys pradėti taupyti arba padidinti savo santaupas.

13 proc. lietuvių pirmumą teikia vartojimui, Latvijoje ir Estijoje tokių respondentų atitinkamai yra 6 proc. ir 2 proc. Tuo pat metu maždaug pusė gyventojų apgailestauja dėl savo ankstesnių taupymo įpročių ir norėtų turėti didesnes santaupas – tai taip pat rodo, kad taupymo įpročiai yra nepakankami.

Instituto ekspertų nuomone, labai svarbu dėti visas pastangas, kad didėtų netaupančių gyventojų motyvacija taupyti. Duomenys rodo, kad visose Baltijos šalyse tie gyventojai, kurie jau taupo, mato daugiau galimybių padidinti savo santaupas ir labiau nori tai daryti.

Ekspertams nerimą kelia tai, kad iš tų gyventojų, kurie šiuo metu neturi jokių santaupų, 23 proc. Estijoje, 18 proc. Latvijoje ir 8 proc. Lietuvoje nerodo jokio noro pradėti taupyti. Tačiau, atsakydami į klausimą, ar jie turi galimybę susitaupyti daugiau, 11 proc. estų ir po 4 proc. Latvijos bei Lietuvos gyventojų nurodė, kad jie tokią galimybę turi.

Daugiau kaip pusė santaupų turinčių Baltijos šalių gyventojų sutinka, kad pagrindinė priežastis, skatinanti juos taupyti, šiuo metu yra noras atsidėti pinigų “juodai dienai” ar nenumatytoms išlaidoms. Tuo metu kiti taupymo motyvai atskirose šalyse yra nevienodi.

Lietuviai yra linkę taupyti didesniems pirkiniams, tokiems kaip automobilis, būstas ar namų įranga, o estai dažniausiai taupo būsto renovacijai ir vaikų poreikiams. Latvijoje daugiausia respondentų iš Baltijos šalių – 21 proc. santaupų turinčių gyventojų – teigia taupantys senatvei, tačiau kartu čia mažiausia gyventojų dalis taupo naujam būstui. Estijoje ir Lietuvoje tokių gyventojų atitinkamai yra 10 proc. ir 15 proc.

Tyrimas taip pat rodo, kad visose trijose Baltijos šalyse dažniausiai naudojamos paprasčiausios taupymo formos. Mažesnės sumos iki 300 eurų laikomos namuose, kiek didesnės santaupos, paprastai iki 1000 eurų, kaupiamos einamosiose banko sąskaitose. Terminuotieji indėliai ir III pakopos pensijų fondai naudojami didesnėms sumoms taupyti – paprastai iki 3000 eurų.

Didesnes sumas taupyti grynais pinigais labiau linkę lietuviai, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis, tokiomis kaip III pakopos pensijų, vaikų draudimo ir investiciniai fondai. III pakopos pensijų fondai populiariausi Estijoje, kur jais naudojasi 15 proc. gyventojų, Latvijoje – 5 proc., Lietuvoje – 3 proc. Taupomuosius indėlius turi 12 proc. Lietuvos ir Estijos gyventojų bei 4 proc. Latvijos gyventojų.

Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimą 2011 m. balandžio ir gegužės mėnesį atliko Lietuvos tyrimų bendrovė “Spinter Tyrimai”, kartu su “Data Serviss” Latvijoje ir “Turu Uuringute” Estijoje. Kiekvienoje šalyje, naudojant standartinį klausimyną, buvo tiesiogiai apklausta po 1000 respondentų.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...