2010 Liepos 06

Pensijos

Lietuviai kaupti pensijų dar neišmoko

veidas.lt

Grėsmingos demografinės prognozės turėtų skatinti lietuvius pačius taupyti pensijai – juk valstybės pajėgumai suteikti sočią senatvę kasmet tik menkėja. Tačiau kol kas senatvei tesirengia vos keli procentai Lietuvos gyventojų.

Daugeliui dabar dirbančių ir apie senatvę dar negalvojančių lietuvių pensija atrodo kaip kažkokia nemaloni, bet nebūtinai ateisianti perspektyva – gal, jei ją ignoruosi ir jai nesirengsi, jos pavyks išvengti. Štai Vertybinių popierių komisijos užsakymu neseniai atlikta apklausa atskleidžia, kad atliekamus pinigus investicijų fonduose senatvei kaupia vos 2 proc. Lietuvos gyventojų, dar maždaug 8 proc. ateitimi pasirūpino investuodami į nekilnojamąjį turtą (kitą nei jų gyvenamasis būstas).

Visišką abejingumą savo būsimoms senatvės pajamoms liudija ir kitos apklausos duomenys: apklausus asmenis, dalyvaujančius antrosios pakopos pensijos kaupimo sistemoje, kai keli procentai nuo “Sodrai” mokamų mokesčių yra pervedami į privačius fondus, paaiškėjo, kad 27 proc. apklaustųjų net nežino, kokį yra pasirinkę fondą, 28 proc. niekada nesidomėjo, kiek jau yra sukaupę lėšų, 38 proc. būsimųjų pensininkų nesidomi savo fondo taikomais mokesčiais, o 49 proc. nelygina savo fondo ir konkurentų rinkoje rezultatų.
“O ką aš ten naujo sužinosiu? Žinau tik tiek, kad kažkokie nedideli pinigai nuolat kapsi, nemanau, kad tai bus rimta paspirtis senatvėje”, – daugelio būsimųjų Lietuvos pensininkų lūpomis kalba 54 metų šiaulietė Roma Valiulienė. Viename komercinių bankų dirbanti moteris sako nematanti prasmės papildomai taupyti investuojant: “Man gyventi – keliauti, pramogauti, pasipuošti – norisi dabar, gal senatvėje nieko nebereikės, tad kiek valstybė skirs, tiek užteks”, – dėl ateities nesijaudina pašnekovė.

Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, savarankiškas pinigų ar kapitalo kaupimas sotesnei senatvei iš esmės tinka tik labai nedidelei daliai Lietuvos žmonių. “Savęs neskriausdami šiandien, tai yra šiuo metu patenkindami savo pagrindinius poreikius, susimokėdami mokesčius ir paskolas, išlaikydami automobilį ir atostogaudami bent kartą per metus, atidėti dalį pajamų dar ir pensijai gali tik 2–3 proc. Lietuvos gyventojų”, – sako ekspertas.

I variantas: atsiduoti “Sodros” malonei

765,8 Lt – tokia šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija. Dviejų kambarių buto Vilniuje išlaikymas žiemą, net ir su kompensacijomis pensininkams, atsieina mažiausiai 300 Lt. Taigi maistui ir vaistams lieka nedaug – apie 450 Lt, o pramogas ar keliones bent po Lietuvą tenka iš viso pamiršti.

Tačiau toliau bus tik blogiau. Demografinės tendencijos tokios bauginančios, kad vidutinio amžiaus dirbantiesiems sunku tikėtis net ir tokių menkų išmokų, kokias gauna dabartiniai pensininkai. Darbingo amžiaus žmonių dalis tarp visų gyventojų dabar siekia 59 proc., o pensininkų – 16 proc. Bet nuolatinis gimstamumo mažėjimas ir emigracija lemia nuolatinį šios proporcijos pokytį, tad po keliasdešimties metų dirbančiųjų Lietuvoje tebus 41 proc., o štai pensininkų armija išaugs iki 34 proc. Naivu tikėtis, kad per artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvoje išvysime ekonominį stebuklą, greičiausiai ir toliau kapstysimės ES paraštėse – juk dabar Lietuva dar ir nuolat skolinasi dabartinėms “Sodros” skylėms kamšyti, o atidirbti teks tai pačiai kartai, kuri dar ir augančią būsimųjų pensininkų armiją turės išlaikyti.

+ Nereikia dėl nieko sukti galvos
– Senatvėje teks skursti

II variantas: kaupti pinigus sotesnei ateičiai

Senas geras būdas pasirūpinti savo ateitimi – kaupti pinigus. Bent po kažkiek automatiškai savo pensijai šiuo metu atsideda beveik milijonas Lietuvos dirbančiųjų – tiek jų dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau čia tebus surinkta katino ašaros: Vyriausybė kaip norėdama kaitalioja į privačius fondus pervedamų “Sodros” įmokų dalį (birželio viduryje neapibrėžtam laikui paliko galioti krizinę 2 proc. normą, kuri buvo sumažinta nuo ankstesnių 5,5 proc.), savo dalį pasiima fondų administratoriai, o kur dar krizės įtaka šių fondų rezultatams…

Šioje vietoje savo paslaugas uoliai siūlo trečiosios pakopos pensijų fondai, siūlantys jiems, investavimo profesionalams, patikėti savo senatvės gerovę, dabar mokant reguliarias savanoriškas įmokas kaupiamajam gyvybės draudimui arba investiciniams fondams.

Yra ir dar vienas būdas pasirūpinti ateitimi – investuoti pačiam. Pavyzdžiui, pasiryžęs per mėnesį sotesnei ateičiai atsidėti po 200 Lt ir kartą per metus investuodamas sukauptus 2,4 tūkst. Lt už 10 proc. metinių palūkanų, po 30 metų jau būsi investavęs 72 tūkst. Lt, o sukaupęs 434 tūkst. Lt. Tačiau, nebejotina, tokioms sėkmingoms investicijoms reikia nemenko ekonominio ir finansinio išprusimo – arba šią sritį gerai išmanančio patarėjo, tarpininko, kuriam taip pat teks sumokėti sėkmės mokestį.

+ Galima kaupti ir nedideles sumas; tinkamai investavus, grąža po ilgo laikotarpio kelis kartus viršija investuotą sumą
– Savarankiškoms investicijoms reikia finansinio išprusimo; infliacija mažina grynųjų pinigų vertę

III variantas: pirkti nekilnojamąjį turtą
Lietuviams kone geriausiai suprantama investicijų rūšis – nekilnojamojo turto pirkimas. Nedidelis, lengvai išnuomojamas butas geroje didmiesčio vietoje, žinoma, galėtų tapti ramybės dėl ateities būsimiesiems pensininkams suteikiančiu pagrindu. Kad ir kokios krizės siaustų, nekilnojamasis turtas visada bus garantuotas pajamų šaltinis, o štai pajamų dydis jau priklausys nuo sveikos nuovokos ir susigaudymo rinkoje.

Tarkime, Vilniuje dabar nesunkiai galima susirasti neprastą dviejų kambarių butą už 250 tūkst. Lt. Pačiam sumokant 10 proc. šios sumos ir likusią pasiskolinus iš banko, per mėnesį jam tektų mokėti maždaug 1,2 tūkst. Lt dydžio paskolos įmoką. Už tiek išnuomoti butą šiuo metu vargu ar pavyktų – tad šis investavimas ateičiai labiau tiktų daugiau nuosavų lėšų jau prikaupusiems Lietuvos gyventojams. Tiesa, tokiam pasirengimo pensijai mechanizmui gali kilti ir daugiau kliūčių: planuojamas nekilnojamojo turto mokestis, nestabilios nekilnojamojo turto nuomos ir paradavimo kainos.

+ Užtikrintos pajamos senatvėje
– Reikalingos didelės pradinės investicijos; nuolatinis rūpestis dėl nuomininkų ir turto išsaugojimo

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Saulius Saulius rašo:

    Lietuviai nieko neišmano apie nekilnojamą turtą. Burbulo dydis tai parodė. Tie, kas išmano, nepreka viršūnėse ir nepardavinėja dugnuose, o atvirkščiai, o pateiktas pavyzdys – imti paskolą lizingui ir butą išnuomoti – pats profaniškiausias, kokį tik esu girdėjęs. Pusę sumos garantuotai atiduodate bankui kaip palūkanas, t.y. tai, ka galėtumėte kaupti sau kad ir indėlių pavidalu. O prielaida, kad nuomininkas padengs ir kreditą ir palūkanas – naivi. Dabar butą, kuris kainavo 250 K, gali issinuomoti už 450 lt. Per metus iš jūsų kišenės – 9000 lt. su sąlyga, kad PASTOVIAI turėsite nuomininką. Tad realus tikėtinas nuostolis bent 10 000 lt./metus. Geras planas pensijai :) )))))
    Kolkas – meškų rinka, tad iki menamos 1200 sumos teoriškai gali tekti laukti dar bent 10 metų, o vertinant esamą ekomoninę, aukščiau aprašytą, demografinę situaciją, tikėtina, kad tokių kainų mūsų karta aplamai nesulauks nes labai tikėtinas prarastojo Japonijos dešimtmečio (faktiškai, jau dvidešimtmečio) scenarijus. Mano nuomonė apie kaupimą pensijai atskira. Jau pora metų aktyviai mokinuosi rinkų mokslo, nors profesija visiškai su tuo nesusijusi, bet supratimas, kad pats turiu būti savo pinigų valdytojas – atėjo jau seniai. O suprantantiems kas laukia PASAULIO ekonomikos artimiausius 6 metus – net ne pensijos klausimas stoja į pirmą vietą.
    Ir juokas ir neviltis ima kai dabar išlenda koks Paul Krugman ir pagasdina būsima nauja Didžiąja Depresija, kas jau buvo faktiškai žinoma prieš keletą metų. Ir už ką Nobelį dalina… :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...