2013 Sausio 24

Lietuviai bėga paskui mobiliųjų programėlių traukinį

veidas.lt


Šalyje daugėjant išmaniųjų telefonų, didėja tiek jų turėtojų, tiek programuotojų susidomėjimas mobiliosiomis programėlėmis. Tiesa, uždirbti iš to lietuviams vis dar nesiseka.

Mobiliųjų programėlių kūrimo bumą Lietuvoje pakurstė trejus metus vykstančios mobiliųjų programėlių dirbtuvės „App Camp“. Pirmaisiais metais jose dalyvavo 150, antraisiais – 300, o paskutiniaisiais – 450 dalyvių, kurie sukūrė 58 aplikacijas. Pasibaigus renginiui atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei du trečdaliai dalyvių manė, jog šioje srityje galima užsidirbti pinigų.
Pernai Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete bei Klaipėdos valstybinėje kolegijoje buvo atidarytos mobiliųjų programėlių laboratorijos, kuriose esantys rėmėjų dovanoti naujausi komunikacijos prietaisai turėtų paskatinti studentus domėtis ir specializuotis šioje srityje.
„Kol kas apgulties nėra, tačiau vis daugiau studentų užsuka apsidairyti, pasidomėti, kokių technologijų turime universitete. Tikrasis susidomėjimo mastas bus žinomas, kai reikės registruoti baigiamuosius darbus“, – mano Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto informacinių technologijų prodekano pareigas einantis dr. Linas Bukauskas.
Beje, tai jau antroji susidomėjimo mobiliosiomis programėlėmis banga. Pirmoji – JAVA technologija veikusios programėlės, kurias galėjo naudoti senosios kartos – neišmaniųjų telefonų savininkai. Prieš kelerius metus programėlę „Stops Vilnius“ sukūręs Linas Valiukas teigia, kad JAVA technologija yra nueinanti, o ja sukurti produktai pasmerkti komercinei nesėkmei.
„Kai kūriau programą, maniau, kad žmonės mokės ją parsisiųsti ir įsidiegti į savo telefonus, tačiau klydau – šiuo požiūriu žmones reikėjo vertinti kritiškiau. Šiuo metu programėlę gali naudoti ir JAVA telefonus turintys vartotojai, ir „iPhone“ savininkai. Finansinės ataskaitos rodo, kad pastarieji į kūrėjų biudžetą suneša beveik dešimt kartų daugiau lėšų, todėl mobiliųjų programėlių ateitį sieju tik su išmaniaisiais telefonais“, – teigia programuotojas.
„Nokia“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta Lietuvos vartotojų apklausa atskleidė, kad išmaniųjų telefonų vartotojai mobiliąsias programėles naudoja septynis kartus dažniau nei įprastų mobiliųjų telefonų savininkai.
Mobiliųjų programėlių rinka kartu su išmaniųjų telefonų skaičiumi Lietuvoje sparčiai plečiasi. „App Camp“ vadovo Tomo Martūno prognozėmis, šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų būti apie 840 tūkst. išmaniųjų telefonų, o kitais metais jų turėtų pagausėti iki 1,6 mln.

Programėles kuria mėgėjiškai
Iš pirmo žvilgsnio paprasti platinimo modeliai skatina programėlių kūrėjus žengti į užsienio rinkas, tačiau retas sulaukia finansinės sėkmės. Pagrindinės to priežastys – mėgėjiškas požiūris ir mažos investicijos į kuriamą produktą. Į rinką įžengus kompiuterinių žaidimų milžinėms „Electronic Arts“, „Gameloft“ ir kitoms, mobiliesiems įrenginiams kuriamų žaidimų biudžetai išaugo iki kelių dešimčių milijonų dolerių.
„Lietuvoje taip pat matome išskirtinių pavyzdžių, kurie iš tikrųjų yra labai kokybiški, tačiau bendras lygis gerokai mažesnis nei pirmaujančių bendrovių. Lietuvoje 100 tūkst. Lt investicija į žaidimą yra retas reiškinys, o užsienyje su tokia pinigų suma net nepradedama dirbti. Be didelių investicijų konkuruoti su pasaulio milžinėmis sudėtinga“, – teigia bendrovės „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas.
Pasak jo, investicijos, įnešamos į mobiliesiems įrenginiams pritaikytų žaidimų rinką, yra maždaug penkis kartus didesnės nei pinigai, kuriuos į rinką atneša vartotojai.
Kasmetinio tyrimo „Developer Economics 2012“ duomenys parodė, kad, atsižvelgiant į platformą, vidutiniškai viena aplikacija kūrėjui per mėnesį uždirba 1200–3900 dolerių (apie 3100–10 200 Lt). Tačiau paradoksalu, kad 80 proc. visų rinkoje dalyvaujančių vartotojų pinigų gauna 50 programėlių, o smulkiųjų uždarbis gerokai mažesnis.
„Situacija itin nepalanki žaidimų kūrėjams, nes žaidimų rinka jau perpildyta. Mobiliųjų aplikacijų kūrėjai daugiau dėmesio turėtų kreipti į nežaidybinių programėlių rinką. Nors pinigai šioje rinkoje mažesni, tačiau investicijos atsiperka“, – pataria I.Laursas.
Vienas mobiliųjų programėlių kūrimo bendrovės „CrazyImp Studio“ įkūrėjų Aurimas Slapšys teigia, kad žaidimai yra labiau vienkartiniai projektai, nes žmonės linkę spontaniškai jiems išleisti keletą dolerių. O nežaidybinės programėlės dažniausiai yra tęstiniai projektai, todėl jos generuoja nuolatines pajamas.
Tačiau nežaidybinės programėlės taip pat nežada aukso kalnų. Juo labiau kad Lietuvoje programėlių kūrimas dažnai yra tik entuziastingo programuotojo hobis ir tik papildomas pinigų šaltinis. Dėl to programėlės neatitinka aukštų kokybės standartų.
„Programuotojai entuziastingi – kurti programėles po darbo ar savaitgaliais jiems dažnai yra malonumas. Tačiau kai tai nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o ir jis neduoda tiek pajamų, kiek tikėtasi, entuziazmas išblėsta, programėlės atnaujinimas tampa pareiga, kurios siekiama kuo greičiau nusikratyti, joje įveliama klaidų. Dėl to kenčia ir pats kūrėjas, ir vartotojas“, – komentuoja L.Valiukas.

 

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Aviva klientas Aviva klientas rašo:

    „App Camp“ vadovo Tomo Martūno prognozėmis, šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų būti apie 840 tūkst. išmaniųjų telefonų, o kitais metais jų turėtų pagausėti iki 1,6 mln. -Optimistai!Ar aparati tiek nupigs?O gal kitokiu telefonu neliks?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...