2012 Birželio 27

Lietuva skaitmeninėje Europoje

veidas.lt

Š.m. birželį Europos Komisija (EK) paskelbė Europos skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimo 2011 m. ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir vertinami valstybių narių pasiekimai informacinės visuomenės srityje.
EK duomenimis, Lietuva ir toliau yra viena pirmaujančių šalių Europoje pagal fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros rodiklius. Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio linijų, kuriomis teikiama 10 Mb/s ir didesnės spartos interneto prieiga, dalis Lietuvoje 2011 m. sudarė 51,7 proc. visų interneto prieigos linijų (2010 m. jų buvo 41,9 proc.) ir buvo didesnė už ES vidurkį (48,4 proc.). Pagal 30 Mb/s ir didesnės spartos ryšio linijų dalį Lietuva yra antroji valstybė ES (Lietuvoje tokių linijų – 40 proc., ES vidurkis – 8,5 proc.), pagal sparčiausių – 100 Mb/s ir didesnės spartos  linijų dalį – ketvirtoji ES (Lietuvoje tokių linijų dalis – 9,4 proc. ES vidurkis – 1,3 proc.).
Kita vertus, fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbtis (t.y. 100 gyventojų tenkantis plačiajuosčio ryšio linijų skaičius), parodanti infrastruktūros teikiamų galimybių panaudojimą, vis dar yra žemesnė nei ES vidurkis: Lietuvoje ji siekia 22,6 proc., ES vidurkis – 27,7 proc. Tačiau Lietuva užėmė trečią vietą Europoje pagal skverbties augimo tempą.
2011 m. pabaigos duomenimis, plačiajuosčiu ryšiu Lietuvoje naudojosi 57,2 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 67,3 proc.) ir 87 proc. verslo įmonių (ES vidurkis – 86,5 proc.).
Judriojo plačiajuosčio ryšio skvarba Lietuvoje 2011 m. siekė 29,6 proc. (ES vidurkis – 43,1 proc.), ir šis rodiklis per praėjusius metus augo ypatingai sparčiai. Per mobilųjį telefoną internetu naudojasi 4,2 proc. gyventojų (ES – 11,8 proc. gyventojų).
Lietuvoje 2011 m. internetu nors kartą per savaitę ar dažniau naudojosi 61 proc. gyventojų (ES vidurkis – 67,5 proc.), tačiau net trečdalis gyventojų nėra nė karto naudojęsi internetu (ES – 24,3 proc.). Lietuviai dažniau, nei daugumos kitų ES valstybių gyventojai, internete skaito arba atsisiunčia laikraščius ar žurnalus (48,7 proc. gyventojų, ES – 30,7 proc.), žaidžia, žiūri, klauso arba siunčiasi žaidimus, nuotraukas, filmus ar muziką (34,5 proc. gyventojų, ES – 25,3 proc.), talpina internete savo pačių sukurtą turinį (25,3 proc. gyventojų, ES – 20,5 proc.), internetu ieško darbo ar siunčia įsidarbinimui reikalingą informaciją (15,1 proc. gyventojų, ES – 14,8 proc.), mokosi internetu organizuojamuose kursuose (8,1 proc. gyventojų, ES – 4 proc.). Tačiau lietuviai mažiau linkę internetu bendrauti su viešojo sektoriaus institucijomis: per paskutinius 3 mėn. tai darė 18,6 proc. gyventojų (ES – 29,1 proc.); per pastaruosius 12 mėn. – 30 proc. gyventojų (ES – 41 proc.).
Internetu prekes arba paslaugas 2011 m. užsakinėjo tik 16,2 proc. gyventojų (ES vidurkis – 42,7 proc.), tačiau šis rodiklis per metus labai sparčiai išaugo (beveik 6 proc. punktais). Tyrimo duomenimis, tik nedidelė Lietuvos gyventojų dalis internetu parduoda prekes ar paslaugas (pvz. per virtualius aukcionus) arba perka interneto turinį (t.y. turinį ar programinę įrangą, kurie pristatomi arba atnaujinami internetu) – tai daro tik apie 3 proc. gyventojų.
Tuo tarpu Lietuvos verslo įmonės yra aktyvios informacinės visuomenės paslaugų vartotojos ir teikėjos. 2011 m. 27 proc. Lietuvos įmonių pirko prekes ar paslaugas internetu, 21 proc. pardavė prekes ar paslaugas internetu (ES atitinkami rodikliai – 19,1 proc. ir 13 proc.). Nors šalies verslo įmonės mažai naudoja IRT savo vidinių verslo procesų integravimui (tai daro tik 23 proc. įmonių, mažiausiai ES, kurios vidurkis – 39,4 proc.), tačiau Lietuva užima antrą vietą ES pagal verslo įmonių, kurios siunčia ir gauna elektronines sąskaitas, dalį (Lietuvos rodiklis – 51,8 proc. įmonių, ES vidurkis – 30,8 proc.), trečią vietą – pagal įmonių, kurios naudoja RFID technologijas, dalį (Lietuvos rodiklis – 7,3 proc. įmonių, ES vidurkis – 3,5 proc. įmonių), taip pat verslo įmonės gerokai aktyviau dalinasi elektronine informacija tiekimo grandinėje (Lietuvoje – 33,5 proc., ES vidurkis – 17,9 proc.).
Didelė dalis verslo įmonių bendrauja su viešojo sektoriaus institucijomis internetu – pagal šį rodiklį Lietuva užima trečiąją vietą ES (2011 m. Lietuvos rodiklis – 98 proc., ES vidurkis – 84 proc.).
Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vertinami nevienareikšmiškai. Pagal gyventojų, kurie turi vidutinius ir aukštus kompiuterinio raštingumo gebėjimus, Lietuva atsilieka nuo kitų ES valstybių: Lietuvoje tokius įgūdžius turi 49,4 proc. gyventojų, ES vidurkis – 52,5 proc. gyventojų. Tuo tarpu pagal gyventojų, turinčių vidutinius ir aukštus interneto naudojimo įgūdžius, Lietuva užima 10 vietą tarp ES šalių: Lietuvos rodiklis – 53,1 proc. ES vidurkis – 42,6 proc.
Lietuva pirmauja Europoje pagal 16-24 proc. amžiaus jaunuolių, kurie įgijo skaitmeninio raštingumo įgūdžius formaliojo švietimo institucijose (mokyklose, kolegijose, universitetuose ar kt.), dalį – Lietuvoje šis rodiklis siekia 96,7 proc., ES vidurkis – 71,8 proc.
Tačiau lietuviai yra gana savikritiški, kaip darbuotojai vertindami savo turimus IRT įgūdžius – 28,5 proc. dirbančiųjų mano, kad šiuo metu turimi jų skaitmeninio raštingumo įgūdžiai nėra pakankami, kad per artimiausius vienerius metus jie galėtų pakeisti darbą.

Europos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinę galite rasti internete adresu:
http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/scoreboard/docs/2012/Scoreboard%20-%20Progress%20Report.pdf
Lietuvos apžvalgą galite rasti internete adresu:
http://ec.europa.eu/information_society/digital-agenda/scoreboard/countries/lt/index_en.htm

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...