2015 Gruodžio 06

Lietuva negali būti konkurencinga?

veidas.lt

BFL

Buvo normalu, kad Lietuvos ekonomika augdavo po 6–8 proc. kasmet, teks priprasti prie 3–4 proc. augimo – taip SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda formulavo „naująją normą“, apie kurią buvo diskutuojama Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame Metų ekonomikos forume.

Gruodžio 1-ąją vykusio forumo tema „Globalaus konkurencingumo indeksas: kur mes esame ir kur galėtume būti?“ Indeksą kasmet skelbia Pasaulinis ekonomikos forumas (PEF), labiausiai žinomas dėl kasmet rengiamų verslo ir politikos elito susitikimų Davose (Šveicarija).

PEF konkurencingumo indekso pristatyme, kurį galima rasti internete (http://www.weforum.org), rašoma, kad „naujoji norma“ – tai mažesni visos ekonomikos ir darbo našumo augimo tempai, didesnis nedarbas. Prognozuojama, kad šie rodikliai nebus tokie geri kaip iki pasaulinės finansų krizės. Juolab kad rodiklius veikia sulėtėjęs besivystančių rinkų augimas, geopolitinė įtampa ir tarptautiniai konfliktai. Bet vilčių teikia IT plėtra, skatinanti naujų verslo modelių atsiradimą.

PEF ekspertė Caroline Galvan, Vilniuje pristačiusi 2015–2016 m. indeksą, keliskart priminė, kad Kinijos ekonomikos augimo tempai pastaraisiais dešimtmečiais buvo vidutiniškai net 15 kartų spartesni už ES. Tačiau prognozuojama, kad 2015 m. besivystančios rinkos augs tik dukart greičiau nei išsivysčiusios ekonomikos (atitinkamai 4,2 ir 2,1 proc.), nors 2013 m. greitis skyrėsi 4 kartus (5 ir 1,3 proc.).

PEF prognozuoja, kad JAV ekonomika atsigauna nepaisant stiprėjančio dolerio, o ES lėtesnius augimo tempus atsveria mažesnės energijos kainos ir susilpnėjęs euras. Kinijos ekonomikos augimas bus lėtesnis dėl tvaresnio, mažiau nuo investicijų priklausomo augimo modelio.

Pasak C.Galvan, ne darbo našumas, bet ekonomikos konkurencingumas yra svarbiausias dalykas bandant vaduotis iš „naujosios normos“.

PEF 2015 m. konkurencingumo indekse Lietuva užima 36 vietą, Estija – 30-ą, Lenkija – 41-ą, Latvija – 44-ą, Rusija – 45-ą. Šių metų Lietuvos rodiklis – aukščiausia vieta per visą laiką, kai šalies rodikliai įtraukti į indekso skaičiavimus. Pernai Lietuva buvo 5 pakopomis žemiau, 2010 m. užėmė 47 vietą. Pirma yra Šveicarija, antras – Singapūras, trečios – JAV.

Indeksas skaičiuojamas pasitelkus daugybę rodiklių, leidžiančių įvertinti svarbiausius konkurencingumo veiksnius: institucijas, in­fras­truktūrą, makroekonominę aplinką, sveikatos priežiūrą bei pradinį mokymą, profesinį bei aukš­­tąjį mokymą, prekių rinkos, darbo rinkos efektyvumą, finansų rinkos išvystymą, technologinę parengtį, rinkos dy­dį, verslo išvystymo lygį, inovacijas.

Pasak C.Galvan, stipriosios Lietuvos pusės, jos geriausi rodikliai yra sveikatos priežiūra, pradinis mokymas ir technologinė parengtis. Pastarasis rodiklis išreiškia gebėjimą naudotis įprastinėmis, jau žinomomis technologijomis.

Pagal ūkio tipą ir jo konkurencingumą Lietuva priskirtina prie pereinamosios stadijos ekonomikų, tokių kaip Lenkija, Brazilija. Šalis juda link ekonomikos, kurioje svarbiausias raidos veiksnys yra inovacijos. Tai būdinga JAV, Korėjai, Singapūrui. Pasak pranešėjos, Lietuvos verslo bendruomenės apklausos rodo, kad didžiausios konkurencingumo kliūtys yra biurokratizmas, mokesčių sistema ir darbo santykiai.

Lietuvos ūkio ministro Evaldo Gusto nuomone, biurokratinė našta verslui jaučiama visoje Europoje. Jo vertinimu, konkurencingumo indekso rodikliams daro įtaką septynių ministerijų veikla. Ministras teigė, kad parengtas 2016–2017 m. adminis­tracinės naštos mažinimo planas.

Kalbėdamas apie biurokratinę naštą G.Nausėda priminė akivaizdų dalyką: mažėjant šalies gyventojų, valstybės tarnautojų nemažėja. Tai atliepė LPK prezidento Roberto Dargio pastebėjimui apie valstybinio sektoriaus mastą Lietuvoje: net 44 proc. dirbančiųjų gauna atlyginimą iš valstybės.

R.Dargis kalbėjo ir apie „naująją normą“, su kuria Lietuvai teks susitaikyti po dešimtmečio: dėl demografinių pokyčių bus trečdaliu mažiau 30–50 metų darbuotojų, kurie yra patys produktyviausi.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...