2010 Gegužės 19

Pavardžių rašymas

Lietuva ir Lenkija: santykiai ties nutrūkimo riba

veidas.lt

"Veido" archyvas

Per vyriausybinių delegacijų susitikimus Lenkijos premjeras D.Tuskas jau nebenori girdėti lietuvių kalbų apie vertybes

Lietuvos politikai jau neslepia, kad dėl nepadarytų namų darbų, susijusių su lenkiškų pavardžių rašymu, santykiai su daugybe metų strategine partnere vadinta Varšuva pateko į aklavietę.

Praėjusią savaitę grupė senų Lietuvos sąjūdžio, Lenkijos “Solidarumo” veikėjų ir abiejų šalių istorikų mūsų ambasados pastangomis Varšuvoje susirinko aptarti bendrų darbų, kovos su abiejų tautų draugystei trukdančiais mitais ir stereotipais, prisiminti bendrų kovų dėl laisvės ir nepriklausomybės. Ta proga buvo pristatyta ir abiejų šalių istorikų parengta knyga: “Solidarnosc” – Sąjūdis: strateginės partnerystės pradžia”.

Deja, nors viešai liejosi kalbos apie draugystę ir tarpusavio supratimą, dalytasi prisiminimais, kaip kadaise bendromis jėgomis įveikta KGB klasta atskirti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos, sunku buvo atsikratyti įspūdžio, kad politinių kovų veteranai kalba apie tuos puikius laikus, kuriems sugrįžti nelemta.

Raidės “w” problema

Kad ir kur krypdavo kalba, anksčiau ar vėliau būdavo grįžtama prie vieno ir to paties klausimo: kodėl lietuviai nenori tęsėti dar 1994-aisiais, pasirašant Lietuvos ir Lenkijos sutartį, iškilmingai duoto pažado leisti Lietuvos lenkams rašyti savo pavardes taip, kaip jos turi būti rašomos iš tikrųjų? Ypač skausminga ši tema lenkams tapo po šviesaus atminimo prezidento Lecho Kaczynskio žūties.

Likus vos kelioms dienoms iki katastrofos Vilniuje lankęsis L.Kaczynskis į Lietuvą vyko iš esmės tam, kad parvežtų į Varšuvą žinią, jog Lietuvos Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui ir lenkai atgavo dar sovietų atimtas savo tikrąsias pavardes. Kartu L.Kaczynskis būtų neleidęs jo nekentusiam užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui pasipuošti “lietuvių nugalėtojo” laurais. Mat šis net kelis kartus viešai pakartojo, kad tol nekels kojos į Lietuvą, kol nebus išspręstas pavardžių rašymo klausimas.

Taip Lenkijos užsienio reikalų ministerija davė suprasti, kad “klausimas dėl raidės w” (kaip populiariai vadinama pavardžių rašymo problema) su Lietuva bus sprendžiamas ne derybomis ir įkalbinėjimu, bet iš jėgos pozicijų. O prezidentas L.Kaczynskis tikėjo galįs įrodyti savo politiniams priešininkams, kad su Lietuva galima susitarti broliškai ir kaimyniškai, nepamirštant strateginės partnerystės dvasios, kaip tą jam buvo prižadėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet Vilniuje jo laukė antausiui prilygstantis Seimo sprendimas premjero Andriaus Kubiliaus siūlytas pavardžių rašybos taisykles atmesti.

Kokią reikšmę plėtojant Lenkijos ir Lietuvos santykius įgavo pavardžių rašymo klausimas, susitikime su savo senais draugais, dabar įtakingais Lietuvos politikais ir visuomenės veikėjais – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu, premjero patarėju advokatu Czeslawu Okinczycu, istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir kitais – per knygos “Solidarnosc” – Sąjūdis: strateginės partnerystės pradžia” pristatymą, kuris vyko įtakingiausio, šiuo metu premjerą Donaldą Tuską ir valdančiąją Piliečių platformos partiją remiančio dienraščio “Gazeta Wyborcza” redakcijoje, vaizdžiai aiškino vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. jei jei rašo:

    jei tai vadinate santykiais, kai įsakoma ir turi klausyt – tada nereikia tokių santykių, ačiū. Tegu pradžioj išsireikalauja Anglijoje kad rašytų lenkiškas pavardes originalo kalba, tada ir mes apie tai pagalvosim. Dabar užtenka ir antrame puslapyje kaip pas Latvius.

  2. A. A. rašo:

    Atsakymai į visus klausimus dėl pavardžių: http://www.youtube.com/watch#!v=ftrqO-jkMpE

  3. fhj fhj rašo:

    kokia strategine pertneryste ,jeigu tik vienpusis santazas ,lenkai nepasitenkins tom pavardem ,o prievartaus tol kol Vilniaus krastas pilnai bus valdomas is lenkijos ,kas siandien jau 80 procentu ir vyksta

  4. Vytautas Vytautas rašo:

    Niekas nieko nekontroliuoja, cia jau paprasciausia isipareigojimai EUROPOS ZMOGAUS TEISIU TEISMUI, kad Lietuva nepazeidines mazumu teisiu – ypac ten, kur jos sudaro didele dali gyventoju, atsipeikekit – niekas nieko neprievartauja – Lietuva nevykdo pamatiniu Europos žmogaus teisiu teismo ir 1994 m. susitarimo – “pacta sund servanda”

  5. J J rašo:

    O ką lenkai padarė dėl lietuvių, gyvenančių lenkijoje? Gal baikim šiknalaižiauti.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...