2010 Birželio 21

Lenkijos prezidento rinkimai

Lenkai savo balsus atidavė B. Komorowskiui

BNS

Lenkijos vadovo pareigas laikinai einantis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame prezidento rinkimų ture nedidele persvara išsiveržė į priekį, surinkęs 41,22 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai.

Per sekmadienį vykusius pirmalaikius rinkimus buvo renkamas lėktuvo katastrofoje žuvusio konservatyvių pažiūrų šalies vadovo Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) įpėdinis.

Liberalių pažiūrų B.Komorowskis, kuris yra Lenkijos Seimo pirmininkas, liepos 4 dieną vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture susirungs su velionio valstybės vadovo broliu dvyniu, buvusiu premjeru konservatoriumi Jaroslawu Kaczynskiu (Jaroslavu Kačynskiu).

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus 94,3 proc. balsų, J.Kaczynskis sekmadienį surinko 36,74 proc. balsų.

Kairiųjų demokratų sąjungos kandidatas Grzegorzas Napieralskis (Gžegožas Naperalskis) netikėtai surinko 13,7 proc. balsų ir gali tapti svarbiu veikėju prieš antrąjį rinkimų turą. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad du trečdaliai jo šalininkų paremtų B.Komorowskį.

Rinkėjų aktyvumas sekmadienį siekė 55 procentus.

Galutiniai oficialūs balsavimo rezultatai turėtų būti paskelbti kieki vėliau pirmadienį.

58 metų B.Komorowskis savo rinkimų štabe Varšuvos centre džiūgaujantiems rėmėjams sakė, jog yra “laimingas ir jaučia pasitenkinimą” žinodamas, kad jį remia ir juo pasitiki milijonai rinkėjų Lenkijoje.

“Gyvenime, kaip ir futbole ar bet kuriame kitame sporte, sunkiausias yra papildomas laikas”, – sakė jis.

“Nepamirškite to ir mobilizuokime visas savo jėgas ir visą energiją paskutiniam šių prezidentinių varžybų etapui liepos 4 dieną”, – pridūrė laikinasis šalies vadovas.

61 metų J.Kaczynskis sekmadienį vėlai vakare kreipdamasis į savo šalininkus užsiminė apie lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo jo brolis, nors paprastai vengia apie kalbėti apie šį skaudų įvykį. Jis pabrėžė, jog ši pirmalaikių rinkimų kampanija tikrai nebuvo normali.

J.Kaczynskis sakė, jog “tai rinkimai, kurie yra didžiulės katastrofos, didžiulės nelaimės, didžiulės tragedijos rezultatas”.

Jis paragino savo stovyklą susitelkti prieš antrąjį rinkimų turą. “Raktas į pergalę yra tikėjimas, įsitikinimas, jog įmanoma ir būtina laimėti. Privalome laimėti dėl mūsų gimtinės, dėl Lenkijos”, – sakė jis savo rinkimų būstinėje Varšuvoje.

Kiti septyni kandidatai surinko po mažiau nei 3 proc. balsų.

Sociologas Ireneuszas Krzeminskis (Ireneušas Kšeminskis) sakė, jog sunku įsivaizduoti, kad dauguma už G.Napieralskį pirmajame rinkimų ture balsavusių rinkėjų liepos 4 dieną galėtų atiduoti savo balsus ne už B.Komorowskį.

G.Napieralskio elektoratas laikosi liberalesnės pozicijos socialiniais klausimais – remia moterų, homoseksualių asmenų teises ir pasisako prieš didelį Bažnyčios vaidmenį visuomenėje.

Dėl šios priežasties jam turėtų būti artimesnė B.Komorowskio Pilietinė platforma, kuri savo verslui palankiu etosu apeliuoja į sekuliarių pažiūrų miesto gyventojus, nors beveik neskiria dėmesio ideologiniams socialiniams klausimams.

Normaliai rinkimai būtų vykę rudenį. Juose velionis prezidentas L.Kaczynskis tikriausiai būtų siekęs antros kadencijos ir varžęsis su Seimo pirmininku B.Komorowskiu, kuris po tragedijos Rusijoje pagal konstituciją tapo laikinuoju šalies prezidentu.

L.Kaczynskis ir jo žmona Maria (Marija) buvo tarp 96 keleivių, skridusių prezidentiniu lėktuvu, kuris balandžio 10 dieną sudužo Smolenske Vakarų Rusijoje, pakeliui į Sovietų Sąjungoje vykusių Katynės žudynių, per kurias 1940 metais buvo sušaudyti tūkstančiai į nelaisvę paimtų lenkų karininkų, 70-ųjų metinių ceremoniją.

Rinkimų kampaniją taip pat aptemdė didžiuliai potvyniai, kurie nusinešė 24 žmonių gyvybes, o tūkstančius privertė palikti savo namus.

Rinkimai yra žūtbūt svarbūs J.Kaczynskio konservatyviai partijai “Įstatymas ir teisingumas”, kuri 2007 metais per parlamento rinkimus prarado valdžią ir gali tik viltis, kad užėmęs šalies vadovo postą jų lyderis vetuos liberalias vyriausybės iniciatyvas.

Kita vertus, B.Komorowskio, artimo premjero Donaldo Tusko bendražygio, laimėjimas sustiprintų jų liberalią Pilietinės platformos partiją prieš parlamento rinkimus, kurie vyks kitų metų pabaigoje.

Nepaisant bendrų šaknų opoziciniame judėjime “Solidarumas”, kuris 1989 metais taikiai nušalino Lenkijos komunistų režimą, D.Tusko liberalai ir J.Kaczynskio konservatoriai yra nesutaikomi priešininkai.

Jų nesutarimai prasidėjo 2005 metais, kai Lechas Kaczynskis atkaklioje rinkimų kovoje dėl prezidento posto įveikė D.Tuską.

“Tai politiškai lemiami rinkimai. Jie gali viską nuspręsti. Arba liksime įklimpę į nuožmų konfliktą, arba eisime į priekį”, – sekmadienį sakė D.Tuskas, atiduodamas savo balsą gimtajame mieste prie Baltijos jūros Sopote.

Sudarydamas unikalų politinį duetą, Jaroslawas Kaczynskis 2006-2007 metais buvo savo brolio ministras pirmininkas. Tuo periodu broliai Kaczynskiai nuolat konfliktavo su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir politikais pačioje Lenkijoje.

“Įstatymas ir teisingumas” 2007 metais visuotinius rinkimus pralaimėjo Pilietinei platformai. Priverstas dirbti su D.Tusku, L.Kaczynskis kaip įmanydamas stengdavosi blokuoti įstatymus.

“Kaip kandidatai jie tikrai panašūs, abiejų šaknys – antikomunistinėje opozicijoje, bet aš balsavau už Jaroslawą Kaczynskį – jis yra labiau linkęs į socialinę gerovę”, – sakė 25 metų Michalas Luczakas (Michalas Lučakas).

“Jaroslawas yra nepriklausomos politikos ES ir kitų atžvilgiu garantija”, – savo ruožtu sakė 64 metų pensininkas Lechas Czarzewskis (Lechas Čarzevskis).

“Renkuosi Bronislawą Komorowskį – dėl jo patirties parlamente ir dėl to, kad ponas Kaczynskis neišlaikė egzamino dirbdamas premjeru. Jis jau turėjo savo šansą”, – žurnalistams sakė 50-metė Grazyna Rykowa (Gražyna Rykova).

“Komorowskis yra mano kandidatas”, – antrino jai 46 metų buvęs policininkas Robertas Pedzichas.

“Jis buvo geras kaip prezidento pareigas einantis (žmogus). Anksčiau balsavau už Lechą Kaczynskį, bet greitai nusivyliau”, – pridūrė jis, turėdamas omenyje velionio prezidento 2005 metų rinkimų pergalę prieš D.Tuską.

Lenkijos politiką nustato vyriausybė, bet prezidentas gali vetuoti įstatymus, skiria daugelį svarbių pareigūnų ir taria savo žodį užsienio politikos bei saugumo srityse.

D.Tuskas mano, kad Jaroslawas Kaczynskis, kaip prezidentas, tęstų savo brolio praktiką vetuoti vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, be to, trukdytų pastangoms pasirengti euro įvedimui Lenkijoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...