2013 Gruodžio 28

Laukia vis didesni karščiai ir dar ekstremalesni reiškiniai

veidas.lt


Pastarieji dešimtmečiai pasižymėjo itin sparčiais klimato pokyčiais, ir tai nepraėjo be pasekmių. Padažnėjusios ir daug kainuojančios klimato keistenybės per porą ateinančių dešimtmečių gali tapti norma.

Šiemet po 112 metų pertraukos Egipte snigo. O Izraelį užklupo per 60 metų stipriausia sniego audra. Dėl stiprių liūčių Gazos ruože evakuota 5 tūkst. žmonių. Audra “Emili”, stiprūs vėjai ir per pastaruosius 60 metų didžiausias bangavimas gąsdino Didžiąją Britaniją. Libija taip pat patyrė stipriausią per keturis dešimtmečius liūtį. Ir visa tai nutiko vos per dvi savaites.
Dar pridėkime smarkius potvynius, gruodžio pradžioje kilusius Malaizijoje ir Kuboje, praėjusį mėnesį Filipinuose apie 4–5 tūkst. gyvybių nusinešusį taifūną, didelių nuostolių Vidurio Europoje pridariusius vasaros potvynius, 2012-aisiais, kurie pripažinti vienais karščiausių JAV istorijoje, kilusias itin daug nuostolių pridariusias sausras, šimtmečio potvyniu tituluotą potvynį JAV Kolorado valstijoje, nepaisant tirpstančių ledynų užfiksuotą rekordinį –91,2 °C šaltį Antarktidoje, ir turėsime gana nemalonų klimato permainų paveikslą.
Visa tai signalizuoja, kad klimatas, kurį manėme pažįstą, keičiasi, ir tikrai ne į gerąją pusę. Nors Lietuvoje gyvename palyginti ramiai, pasauliniai pokyčiai neaplenks ir mūsų.
„Kadangi vis daugiau energijos kaupiasi atmosferoje ir pasauliniame vandenyne, ji kažkokiais būdais turi realizuotis“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius.

Klimatas tampa vis kontrastingesnis ir sunkiau prognozuojamas

Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (angl. IPCC) rugsėjį pateiktoje naujausioje ataskaitoje skelbiama, kad nuo 1950-ųjų galima pastebėti daug klimato sistemos pokyčių, Žemėje prieš tai nepasireiškusių dešimtmečiais ar net tūkstantmečiais. Pavyzdžiui, pastarieji trys dešimtmečiai buvo neįprastai karšti (kiekvienas karštesnis už ankstesnįjį) ir manoma, kad Šiaurės pusrutulyje šis trisdešimtmetis buvo šilčiausias per pastaruosius 1400 metų.
Pasaulinio vandenyno lygis nuo XIX a. vidurio veikiausiai kilo sparčiau nei apskritai per visus šiuos du tūkstančius metų. „Pastaraisiais metais vandenyno lygis vidutiniškai pakildavo netgi po tris milimetrus per metus”, – pokyčių spartos pavyzdį pateikia VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.
Nors didžioji dalis žmonijos į klimato permainas vis dar nežiūri rimtai, iš tikrųjų net laipsnio dešimtąją dalį ar keletą milimetrų siekiantys pasauliniai pokyčiai daro milžinišką įtaką. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresniojo klimatologo Justino Kilpio, šią situaciją galima palyginti su žmogaus organizmu: jei žmogaus normali temperatūra pakyla bent dešimtąja laipsnio dalimi, jau pasijuntame blogai. Taip ir su klimato sistema. Būtent dėl to visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje, sulauksime „ligos simptomų“, kurie pasireikš negatyvių klimatinių reiškinių dažnėjimu, didesniu jų stiprumu ar tam tikrose teritorijose atsiradusiais joms visai nebūdingais reiškiniais. Pasak meteorologo, su klimatu susiję net ir nedideli pokyčiai didina potencialų pavojų žmonėms ir gali pridaryti didesnių nuostolių nei anksčiau. Tarkim, Filipinuose praūžęs taifūnas XX a. pradžioje būtų padaręs kur kas mažesnę žalą jau vien dėl to, kad tada buvo žemesnis vandens lygis.
„Dabar atmosferoje yra daugiau vandens garų, o tai lemia didesnį klimato nepastovumą: dažnai susidaro dideli stori debesys, kuriuose formuojasi intensyvios perkūnijos, krušos, škvalo reiškiniai ar netgi viesulai, – paaiškina A.Bukantis. – Apskritai viso šiandieninio Žemės klimato ryški savybė – didesnis ekstremalumas visais požiūriais.“
Pasak G.Stankūnaičio, tarp visų sezonų didžiausia rizika pasižymi vasara. Žiemą orus lemia mažiau veiksnių, o vasarą prisideda ir daug įtakos daranti saulės spinduliuotė, todėl dažnesni tampa įvairūs sunkiau iš anksto numatomi negatyvūs klimato reiškiniai.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienais metais tokių reiškinių tolygiai daugės ar kad jie kasmet taps vis pavojingesni. Kadangi čia veikia daug kintamųjų, tai nebus tvarkinga tolygiai kylanti kreivė. Vieni tokių kintamųjų būtų ir šiltųjų bei šaltųjų srovių cirkuliacijos pokyčiai pasaulio vandenyne, darantys įtaką įprastai vietovių temperatūrai. Pakilusi vandenyno paviršinio sluoksnio temperatūra bei tirpstantys Arkties ledynai, paveikiantys tiek ją, tiek vertikalią bei horizontalią cirkuliaciją, destabilizuoja sroves. „Akivaizdu, kad srovių transformacija jau prasidėjo, tačiau nusakyti, kaip, kokioje vandenyno vietoje jos pasikeis ir kokią įtaką tai turės, mokslas dar nėra pajėgus. Nors, aišku, nereikia gąsdintis, kad kokia nors Golfo srovė ims ir išnyks“, – aiškina A.Bukantis.
Vis dėlto prognozuojama, kad per šį šimtmetį šiltoji Golfo srovė gali sulėtėti 10–50 proc., o tai, be abejo, paveiktų ir Europą (dėl to temperatūra nukristų).

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...