2013 Gegužės 01

Laiko pasigaminti sveiko maisto turėsime vis mažiau

veidas.lt


Kaip maitintis, kad greitėjant gyvenimo tempui dėl mitybos neįsitaisytume lėtinių ligų?

“Tik 19 proc. visų Lietuvos gyventojų maistą perka, analizuodami jo sveikumą, 30 proc. renkasi pigiausią produktą, o dar 30 proc. šveičia tai, kas skanu”, – informuoja Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius Rimantas Stukas, ką tik su kolegomis atlikęs naujausią mūsų mitybos įpročių tyrimą.
Pasirodo, idealiausiai valgėme tarpukariu. “1933 m. Vytauto Didžiojo universitete atliktas prof. Vlado Lašo tyrimas liudija, kad tada mūsų mityba buvo ideali – visiškai subalansuota. Tiesa, kritikai primena, kad tuomet lietuviai valgė daug mėsos. Tai tiesa. Vis dėlto daržovių jie valgydavo nepalyginti daugiau nei mėsos. Ir ne tik vasarą, bet ir žiemą: raugintų kopūstų, agurkų, ropių, griežčių, burokėlių, morkų, – vardija R.Stukas. – Taigi su maistu jie gaudavo daug antioksidantų, tad oksiduoti riebalai nesikaupdavo kraujagyslių sienelėse ir mūsų seneliai nesirgo širdies ar kraujagyslių sistemos ligomis, kurios vyrauja dabar. Be to, nepalyginti daugiau ir judėjo, dirbo daug fizinių darbų.”
Sovietmečiu daržoves iš lietuvių raciono išstūmė mėsa, riebalai. O jau 1992 m. iš riebalų gaunamos energijos dalis tapo lygi gaunamai iš vaisių ir daržovių, tai yra angliavandenių teikiamos energijos daliai. 1997 m. iš riebalų ėmėme gauti net 44 proc. visos energijos, nors turėtume gauti tik 30 proc., o iš angliavandenių – 41 proc., nors reikėtų gauti 55 proc.
Tiesa, 1997 m., palyginti su 2007 m., irgi dar buvo gana “šviesūs”, nes tada daržovių kasdien valgydavo net 70 proc. lietuvių, o po dešimtmečio – jau tik 40 proc.
“Kad šiandieninė mūsų mityba nesveika, žino visi. Deja, kol yra sveiki, tol niekas neskuba maitintis tuo, kas iš tiesų sveika”, – apibendrina R.Stukas.

Besiliesinančių moterų vaikai ir anūkai – užprogramuoti nutukėliai

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia pastebi, kad daugelis mūsų net susirgę nepradedame maitintis sveikai. Mat daugybė onkologinių bei kitų sunkių ligonių tuomet metasi į kraštutinumus – badavimą, žaliavalgystę, vegetarizmą ar kitas šių judėjimų atmainas. “Mano sukaupti duomenys liudija, kad daugybę žmonių, ypač moterų, į kapus nuvarė nesaikingas – po keletą stiklinių per dieną – daigintų grūdų, želmenų sulčių gėrimas. Mat trūkstant kai kurių fermentų (o jų gaunama tik valgant įvairiarūšį maistą) organizmas pradeda badauti. O badaujant plinta metastazės”, – paaiškina J.Ruolia.
Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros profesorius Rimantas Petras Venskutonis pabrėžia, kad iš tiesų mūsų sveikata pirmiausia priklauso nuo mitybos ir nuo genetikos. “O genetika nesupranta kraštutinumų”, – paantrina J.Ruolia.
Todėl, kaip sako kolegų mintį pratęsdama Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė, vaikai ir reprodukcinio amžiaus moterys bei vyrai jokiu būdu neturėtų nei badauti, nei žaliavalgiauti, nei maitintis tik vegetariškai. “Mūsų protėviai, prieš 15 tūkst. metų gyvenę dabartinės Lietuvos teritorijoje, buvo medžiotojai, tad mes pirmiausia buvome mėsėdžiai, o tik dar po maždaug 5 tūkst. metų pradėjome valgyti žolinį maistą. Todėl iš tikrųjų mes esame visavalgiai, – pabrėžia antropologė J.Tutkuvienė. – Mėsoje esančios aminorūgštys ir riebalai reikalingi smegenims augti. Tyrimais įrodyta, kad žmogaus smegenys padvigubėjo tik tada, kai jis ėmė valgyti mėsą, o angliavandeniai reikalingi smegenims funkcionuoti.”
Kaip neigiamai mitybos kraštutinumai – badavimas arba mėsos nevalgymas veikia dar tik augančius vaikus ir jaunuolius, rodo net keletas lyginamųjų tyrimų. Pasirodo, mamos, badavusios, nevalgiusios mėsos iki nėštumo ar jo metu, pagimdo mažesnius naujagimius, bet augdami jie sparčiai ima kaupti svorį. Tokių mamų vaikams didelė tikimybė turėti antsvorio, dar didesnė rizika kyla anūkams, tai yra antrai ir trečiai palikuonių kartai. “Mergaičių lieso kūno kultas buvo ypač ženklus apie 2000-uosius. Šiandien to meto paauglės – jau mamos. Bet jų gimę vaikai, kurių dalis yra darželinukai, kiti jau lanko ir mokyklas, linkę kaupti svorį”, – pasakoja J.Tutkuvienė.
O šitai esą lėmė genetika: vaikų organizmas iš mamų organizmo gavo signalą, kad gresia badas, vadinasi, reikia ruoštis sudėtingoms išlikimo sąlygoms, tai yra prisitaikyti kaupiant energiją iš nedidelio maisto kiekio.
Šiuo metu J.Tutkuvienės vadovaujamos katedros mokslininkų grupė atlieka eksperimentą su žiurkėmis, kad galėtų dar kartą parodyti visuomenei, kokia badavimo ir nevisaverčio maisto žala organizmui. “Mes šeriame žiurkes labai saikingai, negausiai ir stebime jų atsivedamus palikuonis bei visapusį jų vystymąsi. Jie sparčiai kaupia antsvorį”, – pabrėžia mokslininkė.
Maža to, pasirodo, pasauliniai mokslo tyrimai rodo dar ir tai, kad badmiriaujant ar nevisavertiškai maitinantis ir maitinant vaikus didėja neuroraidos pažaida.
Tiesa, per gausiai maitintis vėlgi blogai – kyla metabolinio sindromo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...