2010 Spalio 29

Spaudos aktualija

Laikas keisti socialinės paramos sistemą

veidas.lt

„Pašalpų mažinimas nėra svarstomas, nes pašalpų dydis priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio, kuris šiuo metu siekia 350 litų, ir šiandien diskusijos, kad reikėtų peržiūrėti valstybės remiamas pajamas, nebuvo“, – sakė ministras D. Jankauskas.

Pasak jo, pagrindinis klausimas yra tai, „kokiu būdu yra piniginė socialinė parama skiriama, kokiais atvejais ir kaip ji pasiekia paramos gavėją ir ar atitenka tiems žmonėms, kurie neturi jokių kitų pajamų, ir ar tikrai socialinės rizikos šeimose piniginė socialinė parama pasitarnauja tam, kad būtų vaikai pavalgę ir kad pats gyvenimas būtų nukreiptas ne į stikliuko paieškas, ne į be didelės atsakomybės gyvenimo būdą, o į pastangas geriau ir oriau gyventi“.

Vienas svarstomų dalykų, dėl kurių kol kas Vyriausybė neapsisprendusi, yra riboti pašalpų gavimo trukmę.

„Jei sveikas, darbingo amžiaus žmogus neturi motyvacijos dirbti ir gyvena tik iš socialinės pašalpos ir tik iš kitos valstybės pagalbos nebūtinai pinigine forma, kad, praėjus trejiems metams, tokia pašalpa būtų mažinama. Jei per penkerius metus žmogus neranda motyvacijos dirbti, tokia parama gali būti iš viso neskiriama“, – vardijo D. Jankauskas.

Vyriausybės kabinetas aptarė ir socialinių pašalpų sistemos pertvarką.

„Dabar yra taip, kad socialines pašalpas skirsto savivaldybės arba joms tiesiogiai atsakingos tarnybos, o pinigus tiesiogiai skiria valstybės biudžetas. Savivaldybių asociacijos ir savivaldybių merai sako, kad tokia sistema nėra racionali ir efektyvi, nes savivaldybės atlieka tik pašalpų gavėjų registraciją ir pinigų išmokėjimą per kasos langelius. Tuo tarpu kokių nors galimybių ieškoti, kaip padėti žmonėmis, jie tokių priemonių neturi“, – dėstė A. Kubilius ketvirtadienį po Vyriausybės pasitarimo.

SADM ministras D. Jankauskas teigė, kad buvo diskutuota apie tai, kad 2 proc. pajamų mokesčio, kurių mokesčių mokėtojas neatiduoda kokiai nors organizacijai, keliautų į valstybės biudžetą.

„Mes siūlome, kad seniūnijos bendruomenė spręstų, kam tokie ištekliai būtų skiriami: ar žmonėms, kuriems reikia socialinės paramos, padėti, ar gyvenamajai aplinkai gerinti“, – sakė ministras.

Pasak premjero, Vyriausybė mato problemą, „kad po gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai nemažai žmonių gali pakliūti į taip vadinamus „skurdo spąstus“.

„Jiems gali gyvenimas iš pašalpų pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką. Šioje vietoje mes matome sisteminių pertvarkų poreikį, kurį pavadinčiau labai paprastai – tai žmonių ir visuomenės įgalinimas spręsti paramos žmonėms klausimus“, – kalbėjo žurnalistams Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, „norima įgalinti vietos bendruomenes kartu su savivaldybėmis ieškoti pačių tinkamiausių sprendimų, kurie dažnai reikalauja ne tik pinigų, bet ir atjautos, ir širdies jautrumo

„Verslo žinios“ rašo:

Antradienį Vyriausybė apsispręs, kokį lanką užmauti per visas siūles braškančiai socialinės paramos sistemai. Darbdaviai piktinasi, kad savo išlaidų nesugebanti apkarpyti Vyriausybė socialines problemas siekia spręsti verslo sąskaita. Mažiausiai, ką reikėtų padaryti – priversti, kad už pašalpą būtų nudirbami visuomenei naudingi darbai.

Premjero sudaryta darbo grupė „Dėl nepasiturinčių piniginės socialinės paramos gavėjų integracijos į ekonomiškai aktyvią visuomenę“ siūlo Vyriausybei apsispręsti: ar didinti minimaliąją algą ir taip vilioti darbingo amžiaus asmenis ieškotis darbo, ar leidus trejus metus gyventi iš pašalpų vėliau pašalpų mokėjimą apriboti, o po penkerių metų – visai nutraukti.
Socialinė apsauga, įskaitant „Sodros“ išmokas, kitąmet pareikalaus 16,8 mlrd. Lt – dar 0,5 mlrd. Lt daugiau nei šiemet. Socialinių pašalpų gavėjų skaičius, prieš porą metų siekęs 37.300, šiemet viršys 142.000, o kitąmet padidės iki 160.000 asmenų. Šildymo kompensacijoms, kurioms 2008 m. buvo skirta 38 mln. Lt, šiemet jau nebeužteks ir 100 mln. Lt. Socialinės apsaugos specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje yra šeimų, iš pašalpų gyvenančių ilgiau nei 8 metus.
„Akivaizdu, kad egzistuojantis socialinės apsaugos mechanizmas neskatina žmonių dirbti. O valstybė ne tik didina išlaidas mokėdama išmokas, bet ir yra apgaudinėjama, kadangi dalis bedarbių dirba nelegaliai, nemokėdami mokesčių“, – pabrėžia Vilius Mačiulaitis, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas ir vienas iš darbo grupės narių.
Visi, kurie siūlo skatinti ieškoti darbo, įsidarbinti ir ragina saugoti darbo vietą, šiandien bemaž vieningi – bedarbiai turėtų atlikti visuomenei naudingus darbus ar kaip nors kitaip pasitarnauti visuomenei ir tik tuomet galėtų pretenduoti į šiandien beveik vidutinės šeimos pajamas siekiančią pašalpą.

Tačiau už nelegalaus darbo kontrolę atsakinga Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina su užduotimi susidoroti nepajėgianti, nes kovai su nelegaliu darbu visoje Lietuvoje galinti skirti vos 5 žmones.
„Jei turėtume daugiau žmonių, galėtume atlikti daugiau planinių patikrų, o tai gera prevencinė priemonė“, – teigia p. Mačiulaitis, jis pasidžiaugia, kad Vyriausybė žada didinti asignavimus.
Tačiau, verslo atstovų manymu, dosnesnių asignavimų nereikėtų, jei kontrolieriai liautųsi purtę legaliai ir tvarkingai veikiančias įmones ir užsiimtų tais, kurie, gaudami pašalpas, prisiduria iš neteisėto verslo.
„Iki šiol labiausiai tikrinamas legalus verslas, o ne tie, kurie juo užsiima neteisėtai, pavyzdžiui,
pardavinėdami kontrabandines cigaretes. Jei tam būtų skiriama nors pusė darbo laiko – nereikėtų ir papildomų etatų“, – piktinasi Šarūnas Birutis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje. Anot jo, Valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, VDI ir kt. galėtų suformuoti tikrintojų grupes, jų veikla būtų efektyvesnė už pavienes patikras.
„Jokia paslaptis, kad kai kurių institucijų tikrintojai su neteisėto verslo atstovais taikiai sutaria“, –
neabejoja p. Birutis.

Gyvenimui iš išmokų turi būti padarytas galas sureguliavus teisės aktus taip, kad už gaunamas išmokas gyventojas būtų priverstas atidirbti ir kad išmokos būtų mokamos tik tam tikrą laiką, ragina Valdas Sutkus, „Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva“ prezidentas.
Jam kelia nuostabą, kad Vyriausybė, nesugebėjusi sumažinti valstybės valdymo aparato ir valdininkų darbo užmokesčio, nesutramdanti išlaidavimo per viešąsias įstaigas, sužlugdžiusi Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų iniciatyvas, svarsto galimybę socialinį sektorių reformuoti darbdavių sąskaita – įpareigodama juos didinti minimalųjį atlyginimą.
„Siūlymas daugiau negu keistas, nes dauguma smulkių bendrovių, balansuojančių ties išlikimo riba, bus priverstos arba bankrutuoti, arba trauktis į „šešėlį“, o ne kurti darbo vietas“, – stebisi p. Sutkus.
Kad valstybė per menkai taupo – akivaizdu: biudžetininkų darbo užmokesčio fondą apkarpius 8%, šiemet bus sutaupyta 0,52 mlrd. Lt. Verslas darbuotojų skaičių ir darbo užmokestį sumažino 20–30%.
„Naivu manyti, kad pakėlus minimaliąją algą atsiras naujų darbo vietų“, – pritaria ir Aloyzas Ubis, AB „Actas “ generalinis direktorius. Anot jo, atvirkščiai – liberalizavus, o ne sugriežtinus darbo santykius ir darbo apmokėjimą darbdaviai būtų skatinami steigti darbo vietas.
Jis ragina susitaikyti su faktu, kad dalis bedarbių dirbti niekada nepradės, ir papasakoja atvejį iš įmonės gyvenimo: paraginęs bedarbį įsigyti verslo liudijimą ir už sutartą mokestį sutvarkyti įmonės aplinką, po trijų dienų, išmokėjęs avansą, „darbininko“ nebesulaukė. Kitas pavyzdys – aukštąją mokyklą baigęs absolventas, norintis dirbti pardavimo vadybininku, į įmonę atsiuntė gyvenimo aprašymą ir nurodė sutinkantis dirbti už 1.000 Lt „į rankas“.
„Pridėję porą šimtų prie minimaliosios algos tikrai nepaskatinsime tų, kurie dirbti nebenori. Per išmokas vaikams, maisto paketus ir socialines pašalpas mes juos jau įpratinome, kad į delną visada bus įdėta“, – daro išvadą įmonės vadovas.
Specialiame Vyriausybės posėdyje vakar pabrėžta: savivaldybės ir seniūnijos turi imtis atsakomybės ir nustatyti, ar tinkamai skiriama socialinė parama ir ar ji iš tiesų pasiekia tikrus bedarbius.

VŽ SKAIČIUS
16,842 mlrd. Lt
Tiek nacionalinių lėšų, įskaitant „Sodros“ išmokas, 2011 m. bus skirta socialinei sričiai.

Kad išlaikytinių armija mažėtų
Sociologo Romo Lazutkos pasiūlymai:
- socialinę paramą teikti tik dirbantiems žmonėms,
- nedirbančius pašalpos gavėjus įtraukti į aktyvias darbo rinkos priemones (mokymus, aktyvinimo programas, viešuosius darbus),
- reikalauti atidirbti vietinei bendruomenei už gautą pašalpą.
Darbo grupės „Dėl nepasiturinčių piniginės socialinės paramos gavėjų integracijos į ekonomiškai aktyvią visuomenę“ pasiūlymai:
- didinti minimaliąją mėnesinę algą arba išmokas (alternatyvos),
- nemokėti pašalpų ilgiau kaip 36 mėnesius, vėliau jų mokėjimą riboti, o po 5 m. visai nutraukti,
- įteisinti pareigą už pašalpas dirbti visuomenei naudingus darbus,
- mažinti kompensacijas, pavyzdžiui, už karštą vandenį, skatinant jį taupyti, ir kt.
Verslo atstovų siūlymai:
- visas socialines išmokas sujungti į vieną, kad būtų aiškiai matyti, kiek paramos gauna asmuo ar šeima,
- reikalauti, kad ilgalaikiai pašalpų gavėjai deklaruotų savo turtą,
- reikalauti, kad pašalpų gavėjai dirbtų viešuosius darbus,
- iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų suformuoti darbo grupes, kad jos tikrintų vietas, kuriose, kaip spėjama, piliečiai gali užsiimti nelegaliu verslu,
- skatinti verslą mažinant biurokratizmą ir liberalizuojant darbo santykius mažinti individualaus verslo apmokestinimą,
- mažinti valstybės valdymo aparatą ir biudžetinių darbuotojų darbo užmokesčio fondą tiek, kiek mažino privatus sektorius.

Valdas Sutkus, „Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva“ prezidentas:
„Jei socialinės paramos sistema braška per siūles, reikėtų galvoti ne apie minimaliosios algos didinimą, bet apie valstybės išlaidų mažinimą.“
Šarūnas Birutis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje:
„Jeigu kontrolieriai mažiau purtytų dirbančias legaliai įmones, gal jiems užtektų laiko ir jėgų kovai su nelegaliu darbu ir neteisėtu verslu.“
Aloyzas Ubis, AB „Actas“ generalinis direktorius:
„Tik liberalizavus, o ne sugriežtinus darbo santykius ir darbo apmokėjimą darbdaviai būtų skatinami steigti darbo vietas.“

Šeimos pajamos,
Lt per mėn.
Šeima su 2 vaikais* Visos šeimos pajamos Darbo užmokestis Parama**
Abu tėvai nedirba 2.375 0 2.375
Abu tėvai dirba už MMA (800 Lt) 2.507 1.386 1.121
Abu tėvai uždirba po 1.100 Lt (bruto) 2.632 2.200 432
* daugiau nei 7 m. amžiaus
* išmokos vaikams, socialinė pašalpa, būsto šildymo kompensacija, karšto vandens kompensacija, nemokamas maitinimas mokykloje.
Šaltinis: VŽ

„Respublika“ praneša:

Vyriausybė pagaliau suprato, kad su nedarbu kovoti – ne jos jėgoms. Tad nusprendė stiprinti kovą su bedarbiais. Darbo nerandantiems žmonėms siūloma skirstyti krepšelius, iš jų atimti pašalpas bei siųsti viešųjų darbų net ir darbo nerandančius profesorius.

Vyriausybė, vakar suorganizavusi pasitarimą Lietuvos darbo biržoje, surado daugybę būdų, kaip kovoti su bedarbiais. Pavyzdžiui, bus ieškoma, kaip lengviau išmesti žmones iš darbo biržos sąrašų, siųsti juos viešųjų darbų, o mokymus skirti tik tokius, kurie iškart garantuos darbo vietą.

Sekant “krepšelizuotų” universitetų, mokyklų ir darželių pavyzdžiu, ruošiamasi įvesti krepšelius ir bedarbius ruošiančioms mokymo įstaigoms.

“Dabar vyksta mokymas dėl mokymo, o mažiau nei pusė gavusiųjų profesinį mokymą suranda darbo vietas. Norime, kad sistema būtų orientuota į žmogų, norintį turėti darbą”, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Anot jo, sistema veiktų maždaug taip: mokymo įstaigos, gaudamos valstybės pinigus, įsipareigotų ne tik perkvalifikuoti žmogų, bet ir iš karto garantuotų jam darbo vietą susitariant su įmonėmis.

Dar viena naujovė – savivaldybėms perduoti ne tik socialinių pašalpų skirstymo funkciją, bet ir pačias pinigų sumas, kurias dabar valdo Finansų ministerija. Anot premjero Andriaus Kubiliaus, to nori pačios savivaldybės, nes teigia, kad taip galėtų ne tik vykdyti pašalpų skirstymą, bet ir savo rankose turėdamos pinigus efektyviau atsijotų tikruosius bedarbius nuo netikrų. A.Kubilius tai vadino žmonių išvadavimu iš skurdo spąstų.

“Esant tokiai pašalpų sistemai nemažai žmonių gali pakliūti į vadinamuosius skurdo spąstus. Tai yra jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką”, – sakė jis.

D.Jankauskas atskleidė, kad nedrausmingi bedarbiai bus baudžiami atimant iš jų ir socialines pašalpas.

“Praėjus trejiems metams tokia pašalpa būtų mažinama tam tikrą laikotarpį, o jei ir 5 metus iš pašalpų gyvenantis žmogus neranda motyvacijos dirbti, piniginė parama nebebūtų skiriama”, – tvirtino ministras.

Vyriausybės atstovai prisiminė ir dar vieną seną idėją, kad už gaunamas pašalpas asmenys gali atidirbti visuomenei viešuosius darbus. Darbo biržos direktorius Mindaugas Balašaitis pripažino, kad gatves šluoti privalės ir profesoriai.

“Kad žmogus, gaudamas paramą, galėtų prisidėti vienokiais ar kitokiais darbais, pritaria visi pasitarimo dalyviai. Kvalifikacijos turėjimas nėra kliūtis dirbti nekvalifikuotą darbą”, – paaiškino M.Balašaitis.

Tik šluotą darbo birža gali pasiūlyti ir docentui, ir aukštos kvalifikacijos suvirintojui, ir ne vienus brangius perkvalifikavimo kursus su tos pačios darbo biržos siuntimu baigusiam bet kokios profesijos bedarbiui. Mat nei darbo biržai, nei kursų rengėjams visai nesvarbu, kokių profesijų reikia darbo rinkai. Pavyzdžiui, sanitarės darbo ieškančiai moteriai pasiūloma mokytis anglų kalbos ar dirbti kompiuteriu, o grįžusi po kursų ji vėl prašosi sanitarės darbo.

Atsisakyti profesinio mokymo ar perkvalifikavimo bedarbiui tolygu netekti valstybės paramos. Tačiau tik 40 proc. žmonių kursai padeda toliau ieškantis darbo. O darbo biržos giriasi sėkmingai panaudojusios bedarbiams mokyti skirtas lėšas.

LDB Komunikacijos skyriaus pateiktais duomenimis, 2009 m. bedarbių profesiniam mokymui panaudota 76,6 mln. litų, o profesinės (neįgaliųjų) reabilitacijos programai – 9,3 mln. litų. Šiemet profesiniam mokymui planuojama panaudoti 74,5 mln. litų, o profesinės reabilitacijos programai – 12,9 mln. litų.

2009 m. LDB veiklos ataskaitoje teigiama, kad tais metais savo profesinius gebėjimus ir konkurencines galimybes padidino 9,4 tūkst. bedarbių. Taip pat 340 neįgaliųjų įgijo arba atkūrė darbo įgūdžius. Sugretinus skaičius išeitų, kad vieno bedarbio kursai kainavo daugiau nei 8 tūkst. litų, o vieno neįgalaus asmens profesinė reabilitacija – daugiau nei 27 tūkst. litų.

Dar daugiau – toje pat viešoje LDB ataskaitoje teigiama, kad 2009 m. per pusmetį nuo kursų baigimo įsidarbino tik 61 proc. bedarbių ir vos 42 proc. neįgaliųjų.

“Respublikos” paklaustas, ar taip nešvaistomi pinigai, kurių valstybei dabar labai trūksta, LDB direktorius M.P.Balašaitis tvirtino, kad lėšų panaudojimo efektyvumo esą negalima vertinti vien pagal greitą įsidarbinimą.

“Žmogus gali ir įsidarbinti, ir po pusmečio darbo netekti. Efektyvumas nėra matuojamas trumparegišku kitos dienos rezultatu. Stebėsena vykdoma iš karto baigus mokslus ir kiek įsidarbina po pusės metų, todėl šitie skaičiai yra gana įvairūs”, – dėstė LDB vadovas.

Nei A.Kubilius, nei D.Jankauskas neneigė, kad žmonės gali būti skatinami dirbti ir didinant minimalios algos ribą. Tačiau ar tai bus daroma – neatskleidė. Prasitarta, jog po kelių savaičių žmonėms ruošiama ir naujų staigmenų dėl pensijų reformos, pavyzdžiui, kad pensijos būtų mokamos ne iš “Sodros”, o iš valstybės biudžeto.

Andrius KUBILIUS – Ministras pirmininkas:

Labai aiškiai buvo parodyta, kad, deja, ta sistema, kurią esame paveldėję, nėra pati efektyviausia, nes nemažai lėšų išleidžiama bedarbių profesiniam mokymui, bet tik 40 proc. baigusių profesinio mokymo kursus žmonių įsidarbina.

Siūloma nauja sistema, kuri remtųsi tam tikru krepšelio principu, kad bendras darbo biržos ir profesinio mokymo ir įdarbinimo agentūrų darbas būtų galų gale matuojamas pagal vieną rezultatą – įdarbinimą. Tam ir būtų paskirstomos valstybės lėšos. Sutarėme, kad šį principą detalizuosime ir siūlysime įgyvendinti.

Algirdas BUTKEVIČIUS – Seimo opozicijos lyderis:

Nereikėjo didelės kompetencijos suprasti, kad kitose valstybėse nedarbas buvo mažinamas ir emigracija stabdoma įsisavinant ES pinigus. Lietuvoje šiemet numatyta per 5 mlrd. litų, įsisavinta – 30 proc. 1 mlrd. litų sukuria tiesiogiai 4-5 tūkst. darbo vietų. Be to, nereikėjo smulkiajam verslui didinti mokesčių – dauguma įmonių užsidarė.

Jei tai būtų įgyvendinta, turėtume dabar gerokai mažesnį nedarbą. O tie gąsdinimai, krepšeliai tik padidins norą išvažiuoti. Jei profesoriui siūlomas valytojo darbas, nenormalu jį varyti viešųjų darbų. Aišku, yra ir piktnaudžiavimų. Bet Vyriausybėje daug žmonių nėra dirbę praktinio darbo, todėl bando spręsti viską per teorinius modelius. Kol nesupras, kas iš tiesų skatina darbo vietų kūrimą, tol ir bus tik gąsdinimai, kurie niekuo nepadės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...