2010 Rugpjūčio 26

UNESCO

Kuršių nerijos vertė – kopos, tinklai ir dainos

BNS

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pritarė parengtam Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašo projektui. Į vertingiausių šio regiono elementų sąrašą įtrauktos ir smėlio kopos, ir žvejų tinklai, ir jų dainos.

Projekte vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai skirstomi į natūralius ir žmogaus pakeistus gamtinius darinius bei kultūrinius darinius, pranešė Neringos savivaldybė.

Pirmuosius elementus sudaro Didysis kopagūbris su parabolinėmis, pilkosiomis, pustomomis ir apželdintomis kopomis, žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris, natūralios pajūrio ir pamario palvės, pamario pusiasaliai (ragai), sengirės, savita smėlynų augalija ir gyvūnija, paukščių migracijos kelias.

Kultūrinius darinius sudaro smėlio užpustyti kaimai ir kitas archeologinis paveldas, istorinė pašto kelio trasa, senųjų žvejų kaimų, virtusių kurortinėmis gyvenvietėmis erdvinė-planinė struktūra bei architektūra, senieji mediniai žvejų namai, XIX amžiuje atsiradę profesionalios architektūros statiniai: švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos, viešbučiai, vasarnamiai; jūrinio kultūros paveldo elementai.

Aprašo projekte pabrėžta, kad gyvumą, dvasingumą ir ypatingą nuotaiką, atmosferą kultūriniam kraštovaizdžiui suteikia, jo savitumą išryškina nematerialiojo paveldo formos, tradiciniai verslai. Tarp jų yra dainos, kostiumai, padavimai, istorijos, gintaro graibstymas tradiciniais įnagiais, taip pat jūrinio kultūros paveldo dariniai ir reiškiniai: žvejų laivai – kurėnai, laivų vėtrungės, žvejybos įrankiai – rankų darbo tinklai, poledinės žūklės įnagiai ir būdai, tradiciniai žuvies apdorojimo būdai.

Vertingais siūloma pripažinti ir žvejų gyvensenos etnografinius elementus – krikštą, tradicinius drožinius (langines, lėkius, vėjalentes), menines tradicijas, savitus apsauginio kopagūbrio tvarkymo, miško priežiūros būdus. Kaip išskirtinė Kuršių nerijos vertė minima ir XIX amžiuje susiformavusi poilsio kultūros tradicija.

Anot savivaldybės, Šiaurės Amerikos ir Europos pasaulio paveldo vertybių išskirtinės visuotinės vertės aprašai turi būti parengti iki 2011 vasario 11 dienos.

Aprašas kuriamas visai Kuršių nerijos teritorijai ir turės būti derinamas su Rusijos Federacija. Šį dokumentą turės tvirtinti Vyriausybė.

Bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, bus laikoma neleistina.

Be to, apraše numatyta, kad iki 2017 metų bus privalu parengti Kuršių nerijos nacionalinio parko valdymo planą.

Kuršių nerija – 98 kilometrų ilgio ir 0,4-4 kilometro pločio ištįsęs pusiasalis dviejų valstybių – Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) – teritorijoje. Lietuvai priklauso 50 kilometrų šiaurinės pusiasalio dalies. 2000 metais Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...