Kokia Kuršių nerijos ateitis? Ar įmanoma regiono infrastruktūros plėtra? Kokių problemų kyla ir vietos gyventojams, ir poilsiautojams? Šie klausimai aptarti per “Veido” surengtą apskritojo stalo diskusiją.

Žurnalisto Arūno Brazausko moderuojamoje diskusijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Neringos savivaldybės Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Česlovas Stonys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas dr. Linas Naujokaitis, ir UNESCO Rytų Europos kraštovaizdžio vertinimo ekspertas prof. hab. dr. Juras Bučas.
A.Brazauskas: Daug kalbama apie susisiekimą su Neringa, diskutuojamos alternatyvos – tiltas, tunelis, pietinis aplinkkelis, keltų variacijos. Kokios regiono susisiekimo perspektyvos?
V.Bezaras: Žiūrime į Neringą kaip į savotišką gyvenvietę, kuri 20 metų yra nacionalinio parko teritorijoje, pusiasalyje. Nuo 2000 m. visa Kuršių nerija – UNESCO saugomas objektas. Atsakome už valstybės nacionalinę vertybę, kurią turime puoselėti bei prižiūrėti, pritaikyti žmonėms lankytis, esame atsakingi ir pasaulio bendruomenei. Šis UNESCO saugomas objektas yra kultūrinio kraštovaizdžio etalonas – Lietuvoje daugiau nelabai ir turime ko pasiūlyti iš tokio pobūdžio objektų.
Jei kalbėsime apie tilto galimybes, pirmiausia mes prisiimame saugoti tai, kas apibrėžta. Ministerija prie Kuršių nerijos politikos plėtojimo prisideda nustatydama tam tikras kryptis nacionaliniam parkui, kartu yra institucija, atsakinga už UNESCO paveldo objekto priežiūrą, tvarkymą, bendravimą su institucijomis tarptautiniu lygmeniu. Tai, kad Kuršių nerija atskirta nuo žemyno, yra viena didesnių jos verčių.
Dėl to, ar tiltas reikalingas, ar ne, Aplinkos ministerija yra ne kartą pasisakiusi, kad šiuo metu nematome tilto poreikio, nes tai labai didelė investicija, neprisidedanti prie išskirtinės vertės kūrimo. Ministerijos nuomone, kuo mažiau į Kuršių neriją važinėjama, tuo jai sveikiau. Tikslas turėtų būti sukurti daugiau darbo vietų pačioje vietoje, kad nereikėtų keliauti į, pvz., Klaipėdą. Tai irgi būtų didelė vertybė.
D.Jasaitis: Keltas automobilių skaičiaus neriboja – nėra taip, kad perkeliama tūkstantį automobilių, ir viskas. Perkeliama tiek, kiek jų yra. Tačiau tai nepatogu vietos gyventojams, turistams. Be to, keltas per metus sudegina 150 t dyzelino, o šalutiniai produktai išeina į Kuršių marias, teršia vandenį ir žuvis. Tiltas nieko panašaus nedarytų.
Mes turime privačių investuotojų, kurie nors ir rytoj investuotų į tiltą ar į tunelį. Tiltas ar tunelis atsipirktų, žinoma, tik jeigu būtų mokamas. Kalbos apie be paliovos vykstantį transportą yra eilinis mitas.
Antra, kad iš Kaliningrado srities važiuotų krovininiai automobiliai, – visiškas melas žmonėms, nes nei Rusijos, nei Lietuvos muitinės nėra ir niekada nebus tam pritaikytos. Taip pat nei Rusijos pusė, nei mūsų savivaldybė to niekada neleis.
Be to, tunelio galimybė išspręstų vadinamosios vizualinės taršos problemą.
Didžiausia problema – neįtikėtinai ilgai trunkantis diskusijų laikotarpis. Vokietijoje tiltas į saugomą salą stovi 60 metų. Kai paklausiau, kaip čia yra, man atsakė, kad diskutuota dvejus metus. Mes dar sovietiniais laikais diskutavome, reikia tilto ar ne. Ar ta diskusija bus amžina? Visi UNESCO ekspertai sako: jūs susitarkite viduje, mes už. Niekas nėra sakęs prieš.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m