2012 Vasario 01

Nijolė Dirginčienė

Kurortas turi išlikti ramybės uostu ir gyventojams, ir poilsiautojams

veidas.lt


Birštonas – vienas populiariausių Lietuvos kurortų, kerintis savo gamtos grožiu ir traukiantis poilsiautojus išpuoselėta turizmo, sveikatinimo bei kultūros infrasruktūra. Apie miesto aktualijas ir permainas kalbamės su Birštono savivaldybės mere Nijole Dirginčiene.

– Kokie Birštonui buvo praėję metai? Kokie darbai nudirbti, kaip buvo plečiama infrastruktūra?
N.D.: Metai buvo kupini įvairiausių tiek planuotų, tiek neplanuotų darbų. Buvo pradėtas pagrindinis ES lėšų panaudojimo etapas, imti tvarkyti labai stambūs objektai. Maloniausias ir, manau, reikalingiausias objektas, kurį užbaigsime pavasarį, – centrinio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmui bei poilsiui. Čia įrengiami sveikatingumo takai, apšvietimas, treniruoklių, vaikų žaidimų, riedlenčių aikštelės, pažintinis „Nemuno kilpų“ pasivaikščiojimo takas. Atsirado naujų želdinių, išvalytas pušynas, parkas tapo labai patrauklia vieta.
Taip pat labai daug dėmesio skyrėme ir gavome finansavimą (bei prisidėjome patys) sporto aikštynams įrengti. Taigi, įrengti du teniso kortai, daugiafunkcis aikštynas. Moksleiviai gali žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį – aikštynas pritaikytas užsiimti įvairiomis sporto šakomis.
Dar esame laimėję ir kelis projektus dviračių takų plėtrai, patvirtinta visa dviračių takų infrastruktūra, tai yra specialusis planas visoje savivaldybėje. Manome, kad įrengti dviračių takus, jais naudotis tokioje kurortinėje vietovėje kaip Birštonas yra labai svarbus. Pernai įrengėme keletą atkarpų, šiemet taip pat planuojame ne tik nutiesti naujus dviračių takus, bet kai kuriose atkarpose įrengti apšvietimą, poilsio aikšteles su suoliukais, šiukšliadėžėmis, dviračių stovais, pavėsinėmis. Šioje srityje dirbame kartu su regioniniu parku ir urėdija. Labai džiaugiuosi, kad su jais tapome partneriais ir drauge panaudojame lėšas miško teritorijai tvarkyti.
Svarbu ir tai, kad pradėjo atsigauti laivyba Nemune: privatininkai pastatė du laivus, kuriais jau plukdė mūsų turistus ir gyventojus. Norėtume, kad šiais metais ties Birštonu būtų pradėtas valyti Nemunas, nes jis labai uždumblėjęs. Ta problema aktuali visoms prie Nemuno esančioms savivaldybėms. Dumblas kaupiasi, ir jį būtina išvalyti, nes jachtos negali priplaukti prie prieplaukos.
Norėtume, kad būtų atgaivintas ir susisiekimas Nemunu iš Kauno į Birštoną. Tai būtų ir pramoga, ir transporto priemonė. Žmonės labai nori pasiplaukioti Nemunu, paklausa didžiulė. Taip pat atsiranda privatus vandens dviračių, valčių, baidarių, sausumos dviračių nuomos verslas. Turime ne tik Nemuną, bet ir Verknės upę, kuri labai gerai pritaikyta baidarių sportui.
– Birštonas garsėja sveikatinimo turizmu, sanatorijomis. Ar ir toliau palaikysite tokį įvaizdį?
N.D.: Taip, mes labai stengiamės orientuotis būtent į tai. Ne tiek į viešbučius ar didelius pramogų centrus, bet daugiau į sveikatinimą, sanatorijas ir poilsį. Šiandien žmonės labai vertina ramybę ir privatumą, nes tik taip gali pailsėti nuo įtampos ir stresinės aplinkos. Sanatorijos nebegali priimti visų norinčiųjų atvykti į Birštoną. Todėl labai džiugu, kad iš privačių investicijų 2011 m. pradėta statyti nauja sanatorija, tiksliau, rekonstruojami senos, apgriuvusios, jau nenaudojamos sanatorijos pastatai. Manome, kad kai kurie korpusai turėtų pradėti veikti jau šių metų pabaigoje. Ko gero, taip padvigubintume į sanatorijas atvažiuojančių poilsiautojų (tarp jų ir užsieniečių) skaičių.
– Jūsų nuomone, kas šiais laikais vis dar geba sutelkti miestelėnus?
N.D.: Aš manau, kad mažai bendruomenei labai svarbi bažnyčia. Mūsų bendruomenė labai aktyvi – jauni žmonės bendradarbiauja su bažnyčia, rengia bendrus užsiėmimus, ryšys yra glaudus. Bažnyčios klebonas labai europietiškas ir šiuolaikiškas.
Restauruota Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia ir jos medinių pastatų kompleksas. Įgyvendinant projektą „Medinės Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių komplekso pritaikymas viešajam naudojimui“ atlikti restauracijos darbai: renovuotas senasis klebonijos pastatas ir bažnyčia. Buvusio klebonijos pastato patalpos visiškai pritaikytos visuomeniniam naudojimui. 135-uosius metus skaičiuojanti Nemajūnų bažnyčia yra vienintelis išlikęs originalus medinės neogotikos liaudies meistrų kūrinys Lietuvoje, pastatytas pagal žymaus Lietuvos romantizmo architektūros atstovo Tomo Tišeckio projektą.
Dar galiu paminėti ir vykdomą Nemajūnų dienos centro atnaujinimą. Vykstant mokyklų pertvarkai uždarėme Nemajūnų mokyklą, o vietoje jos įkūrėme dienos centrą, kuriame teikiamos paslaugos gyventojams. Kaime yra žmonių, kurie neturi patogumų, o centre yra dušai, automatinės skalbimo mašinos. Vaikai po pamokų dienos centre gali praleisti laiką, ruošti pamokas. Yra socialinis darbuotojas, kuris su jais užsiima, organizuoja jų laisvalaikį.
– Kur ir kokie renginiai paprastai organizuojami Birštone?
N.D.: Šiuo metu baigiamas renovuoti Kultūros centras, kuriam bus pavesta kurhauzo priežiūra ir eksploatacija. Birštono kurhauzas yra turbūt vienintelis Lietuvoje, jis jau šiais metais bus suremontuotas ir pradės veikti. Tai kultūros paveldo statinys, todėl mes džiaugiamės, kad apgriuvę pastatai keičia savo veidą. Kultūros centre telpa apie 500 žmonių, o kurhauze – iki 150. Pastarajame galėtų vykti kameriniai, mažesni, uždaresni bendruomenės renginiai. Čia vyksta dailininkų plenerai, yra meno dirbinių parduotuvėlė. Daug žmonių kuria įvairius dirbinius iš lino – manau, kad kurhauze jie taip pat ras vietą, nes čia vyks specialūs užsiėmimai. Dailininkai prie kurhauzo atsineš savo molbertus, rengs edukacines programas moksleiviams, poilsiautojams ir visiems pageidaujantiems. Mes norime, kad ir užsienio turistai galėtų susipažinti su mūsų istorija, kultūra.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad turime nemažai ir apleistų pastatų, todėl mūsų pirmaeiliai uždaviniai – tuos pastatus išnuomoti arba privatizuoti. Kurorte jų neturi likti. Tam skiriame labai daug dėmesio, rengiame specialų investicinį vadovą.
– O kaip gyventojai įvertino naujuosius miesto fontanus?
N.D.: Ir gyventojai, ir poilsiautojai labai apsidžiaugė. Visiems, kurie pastebėjo, kad atsirado du spalvoti, mobilūs, šviečiantys fontanai, jie tikrai pakėlė nuotaiką. Kurorto be fontanų aš jau nebegaliu įsivaizduoti, jų turėtų atsirasti kuo daugiau. Juos numatoma statyti tvenkinėliuose prie sanatorijų, kad žmonės galėtų jais grožėtis pro langus. Esame suplanavę, kad ir centrinėje J.Basanavičiaus aikštėje turėtų atsirasti fontanas. Tik viskas susiję su pinigais. Kaip ir visi, šiais metais būsime priversti skolintis, nes europiniai projektai įsibėgėjo, jiems reikia ir mūsų finansavimo, o biudžetas sumažintas.
– Kaip tik ir įdomu, kaip Birštono savivaldybei pavyksta panaudoti ES lėšas.
N.D.: Kai savivaldybė maža, tai ir projektų turime mažiau. Bet žvelgdama į pastaruosius trejus metus manau, kad šioje srityje dirbame labai sėkmingai. Mes neturime grandiozinių projektų ir jų net neplanuojame. Apie 83 proc. savivaldybės teritorijos yra regioniniame parke, tad daugiau kaip penkių aukštų pastato mes negalime statyti. Nenumatome nieko labai masinio ar aktyvaus, nes mūsų kurortas turi išlikti ramybės uostu, teikiančiu labai kokybiškas paslaugas. Mes judame ne kiekybės, bet kokybės linkme. Sveikatinimas, ramybė, poilsis, privatumas, šeimos su vaikais – tokie yra mūsų prioritetai.
Atlikome apklausą, kuri parodė, jog labai patenkintų gyvenimu Birštone yra apie 75 proc. visų gyventojų, o per 90 proc. yra patenkinti ir didžiuojasi, kad gyvena tokioje savivaldybėje.
– Savivaldybei vadovaujate jau ne pirmą kadenciją. Kaip manote, kas lemia rinkėjų pasitikėjimą Jumis?
N.D.: Turbūt tai, kad duodami pažadai yra įgyvendinami. Aš stengiuosi niekada nežadėti to, ko negalėsiu padaryti. Gyventojai iš tikrųjų mato pokyčius ir yra jais patenkinti. Mano pozicija tokia, kad reikia remti vietos bendruomenę. Šiandien labai aktualus šildymo kainų klausimas – manau, tai turi būti reguliuojama. Aš esu prieš tokių strateginių objektų, kaip šilumos tinklai ir kitos įstaigos, privatizavimą. Jie turi būti savivaldybės rankose, ir savivaldybė turi turėti įtakos tvarkant šiuos dalykus. Apskritai reikia rūpintis, kad žmogus galėtų išgyventi.
– O kokį norėtumėte matyti Birštoną po penkerių metų?
N.D.: Kurortas turi skirtis nuo bet kurio Lietuvos miesto. Vasarą turi būti pilna žydinčių gėlių, sutvarkytos gatvės, žalia veja, želdiniai. Norėčiau matyti išpuoselėtą, puikų tiek urbanistiniu, tiek gamtos požiūriu miestą. Kad į jį atvažiavę žmonės pailsėtų. Žinoma, labai norėtųsi, kad visi, kurie dirba mūsų aptarnavimo sferoje, mokėtų užsienio kalbas, būtų paslaugūs, svetingi atvykstantiems į kurortą. Manau, kad daugelio dalykų mes ir pasieksime. Ne per vienus metus, bet dirbsime ta linkme. Tokį Birštoną ir įsivaizduoju: išpuoselėtą, išgražintą ir labai patrauklų kurortą visiems – ir lietuviams, ir užsieniečiams.

N.Dirginčienė įsitikinusi, kad Birštonas turi būti išpuoselėtas ir skirtis nuo bet kurio kito miesto

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...