2013 Kovo 18

Kurie Lietuvos universitetai geriausi

veidas.lt


Savaitraštis “Veidas” kartu su partneriais jau penkiolika metų pateikia išsamų valstybinių ir privačių universitetų reitingą.

Pernai visas aukštąsias universitetines mokyklas, tiek valstybines, tiek privačias, reitingavome kartu. Šito pageidavo pačių aukštųjų mokyklų vadovai bei atstovai, susirinkę į mūsų savaitraščio surengtą aukštųjų mokyklų reitingavimo konferenciją. Toks 2012 m. posūkis buvo intriga tiek reitingo rengėjams, tiek universitetams. Iki tol rezultatai būdavo nesunkiai prognozuojami – lyderių pozicijas užimdavo tie patys universitetai.
Didžiausias 2012 m. reitingo netikėtumas – vietomis pirmajame ketvertuke pasikeitė Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai, o nevalstybiniai, reitinguojami kartu su visais universitetais, nebeatrodė taip gerai, kaip reitinguojami atskirai.

Niekas nebesugeba prognozuoti
Pirma išvada, prie kurios priėjome per pastaruosius penkiolika metų, – nei magistro, nei juolab bakalauro diplomas nebegarantuoja darbo vietos. Faktas tas, kad darbo rinka visiškai nutolo nuo studijų, ir tai lėmė ne tik ir ne tiek kai kurių mūsų universitetų atotrūkis nuo darbo rinkos poreikių, kiek stulbinami visų ūkio šakų pokyčiai. Nei universitetai, nei valstybių ekspertai nebesugeba tiksliai prognozuoti, ko reikės po penkerių metų, nes dauguma sektorių dėl moderniųjų technologijų tobulėjimo taip spėriai progresuoja, kad tokių specialistų, kokių reikėjo rinkai prieš ketvertą metų, šiandien nebereikia.
Tad šiandieniniai abiturientai, rinkdamiesi, ką ir kur studijuoti, turi galvoti apie būsimos srities eksponentinį vystymosi šuolį: ar prireiks to, ką jie išmoks universitete, ir kokios žinios bei gebėjimai bus reikalingi.
Apie tą patį turėtų galvoti ir universitetai, bet galvoja ne visi. Viena vertus, daugelis Lietuvos universitetų yra labai uždari ir vis dar ignoruoja faktą, kad švietimas ir aukštasis mokslas yra laisvosios rinkos paslauga, todėl nenori bendrauti su verslu, kurdami naujus modernius produktus ar didindami savo paslaugų kokybę.
Kita vertus, ne visų universitetų pajėgos bei sritys yra tokios, kad sudomintų verslo užsakovus; bet jungtis su kitais universitetais ir tapti stipriais didžiųjų fakultetais irgi nenorima.
Vis dėlto, pasak švietimo ekspertės dr. Nerijos Putinaitės, tik laiko klausimas, kada mažesni ir silpnesni universitetai arba turės prisijungti prie stipresnių, arba išnyks iš rinkos. “Lietuvoje universitetų yra per daug. Pagaliau kuriasi globalūs universitetų tinklai, tad ateityje išliks tik tie universitetai, kurie kels mokslo ir studijų kokybės lygį”, – neabejoja ekspertė.

Universitetų stiprybę rodo mokslo lygis ir tarptautiškumas

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) finansiškai talkina Lietuvos universitetams, galvojantiems, kaip išlikti konkurencinėje kovoje su užsienio universitetų tinklais. Pastaraisiais metais iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta lėšų mokslo slėniams kurti, studijų programų dėstymui užsienio kalbomis pritaikyti, galiausiai partneriams Vakaruose ieškoti ir bendriems Lietuvos bei užsienio universitetų padaliniams steigti.
ŠMM, atrinkusi pagal “The Times” skelbiamą universitetų reitingą 40 geriausių Jungtinės Karalystės universitetų, pasamdė ekspertą, kuris kvietė britų aukštąsias mokyklas ateiti į Lietuvos aukštojo mokslo rinką ir steigti bendrus fakultetus ar centrus. Mat universitetų tarptautiškumas yra vienas šansų, galinčių padėti Lietuvos aukštosioms mokykloms ne tik išlikti, bet ir sustiprėti. Daugiausiai vilčių dėta į Didžiosios Britanijos technikos mokslų universitetus.
Deja, daugelis Didžiosios Britanijos technikos universitetų, o ir kitų pirmojo keturiasdešimtuko stipriausių universitetų, labiau domisi Singapūro, kitų Azijos šalių talentingiausiais studentais, ir Lietuva juos mažai domina.
Į lietuvių kvietimą atsiliepė kiti, daugiausia už keturiasdešimtuko ribos esantys universitetai. Iš pradžių jie kalbėjosi su mūsų universitetais dėl savo filialų steigimo, bet pamatę akademinių bendruomenių priešiškumą ėmė tartis steigti bendrus su mūsiškiais universitetais padalinius.
N.Putinaitės teigimu, ne visi Lietuvos universitetai entuziastingai sutiko britus, siūlančius steigti bendrus fakultetus ar padalinius ir taip sustiprinti mūsiškių universitetų studijų programų kokybę. “Kaune atsiliepė trys universitetai: Kauno technologijos (KTU), Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vytauto Didžiojo (VDU), o Vilniuje – tik du: Mykolo Romerio (MRU) ir Vilniaus Gedimino technikos (VGTU)”, – atskleidžia ekspertė.
Ji neabejoja, kad universitetų, pasirašiusių bendradarbiavimo sutartis su Vakarų šalių universitetais dėl bendrų padalinių steigimo, studentai laimės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. lol lol rašo:

    tai kurie geriausi? nesamoningas pavadinimas.atsakymo negavau.

  2. aš rašo:

    Man džiugu, kad Vilniaus universitetas yra pirmas, bet norėčiau jam truputėlį priminti, jog turėti pirmą vietą ir nieko nedaryti, stovėti vietoje yra negerai. Kiek tai dar truks…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...