2011 Gruodžio 20

Kuri dauguma tikra: konservatoriai + liberalieji ar konservatoriai + socialdemokratai

veidas.lt


Kamšydama kitų metų viešųjų finansų skyles Tėvynės sąjunga įsivėlė į keistą žaidimą, broliaudamasi tai su valdančiosios koalicijos partneriais, tai su opozicija. Ar tai bent padės sumažinti biudžeto deficitą?

Tai, kuo užsiima politikai svarstydami kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetus, labiau primena ne paieškas, kuo pridengti dėl sumenkusių ūkio augimo prognozių atsivėrusią 850 mln. Lt skylę, o staipymąsi prieš rinkėjus. Liberalcentristai ir Liberalų sąjunga bent jau laikosi savo ideologinių vertybių, tačiau dešiniųjų ministras pirmininkas Andrius Kubilius tarpais atrodo kaip iš akies luptas socialdemokratų premjeras, beveik Tadas Blinda, pasiryžęs pakelėje užpulti kiekvieną, turintį bent 10 tūkst. litų, atimti pinigus ir padalyti pensininkams.

Koalicija linkusi vegetuoti toliau

Praėjusį ketvirtadienį, ryškiai pozuodami prieš kameras, valdantieji šiaip taip pasirašė susitarimą, iš ko atimti pinigų, kad kitų metų viešuosiuose finansuose nežiojėtų didesnė nei 3 proc. skylė. Pasirašė viešai, su liudininkais, tad gal bus sunku išsiginti, dėl ko sutarė, kaip nutiko po susitikimo pas prezidentę, kai koalicijos broliai ėmė dėstyti kardinaliai skirtingas versijas, dėl ko buvo sutarta.
Liberalieji tada kartojo būsią didvyriai ir gulsią ant bėgių, bet apginsią tautą nuo 2 proc. PVM tarifo didinimo, nors apie tokį mokesčio kėlimą, kitų susitikimo dalyvių tikinimu, kalbos nebuvo. O konservatoriai, kaip kokie grynakraujai socdemai, sieksią neleisiantys nė diena atitolinti pensijų atkūrimo, nors, kitų to paties susitikimo dalyvių liudijimu, trijų mėnesių atidėjimui jau buvo pritarę.
„Biudžeto klausimu susiformavo nauja dauguma“, – trečiadienį „Veidui“ konstatavo bejėgis pasijutęs liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas, nors jis – ne tik valdančiosios daugumos atstovas, bet ir jos deleguotas vadovauti pagrindiniam šiuo klausimu Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Kas dabar de facto dauguma, sunku ir pasakyti, nes konservatoriai ir toliau ieško paramos opozicijoje, pavyzdžiui, dėl siūlymo apmokestinti indėlių palūkanas, nors liberalioji koalicijos dalis tam nepritaria. Tačiau liberalieji nustojo purkštauti, kad paliks valdančiąją daugumą ir taip sugriaus Vyriausybę, nes postų prarasti nesinori, o Vyriausybė galėtų iki kadencijos pabaigos išgyventi ir be jų: ji griūva, jei pakeičiama daugiau kaip pusė ministrų, tačiau Konstitucija nieko nemini, kas būtų, jei daliai ministrų tiesiog būtų priskirta vadovauti dviem ministerijoms.
Taigi politinės turbulencijos panašios kaip skrendant lėktuvu – kelia šleikštulį, bet nepavojingos: valdančioji koalicija, atrodo, liks vegetuoti ir toliau. O valstybės ir „Sodros“ biudžetai, kaip visuomet priešrinkiminiais metais, nepriklausomai nuo valdančiųjų ideologinės pakraipos, pasislinks socialiai remtinųjų naudai, nes tai – didžioji rinkėjų dalis, nors dešiniosios partijos, pradėdamos kadenciją valdančiųjų pozicijose, žadėjo kitką.

R.Palaitis: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas“

Dabartinės valdančiosios daugumos „politinės valios“ ir „valstybinio mąstymo“ iliustracijai puikiai tinka vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio atsakymai į „Veido“ klausimus. Paklaustas, kiek ir konkrečiai kuriose srityse VRM ketina mažinti išlaidas ir ieškoti taupymo rezervų, ministras atsako: „Išlaidas ne mes ketiname mažinti, o Seimas, priimdamas biudžeto įstatymą. Vykdomoji valdžia privalo laikytis įstatymų. 2012 m. biudžeto įstatymo projekte Vidaus reikalų ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms buvo numatyta skirti 2 mlrd. Lt. Sumažinus biudžeto asignavimus 4 proc., asignavimai per abu savarankiškus asignavimų valdytojus – VRM ir Policijos departamentą mažėtų 67,4 mln. Lt. VRM ir jai pavaldžios įstaigos pirmiausia numato mažinti investicijas, veiklos išlaidas ir darbo užmokesčio fondus. Kiekviena institucija randa savus taupymo objektus ir bendrų dėsnių nėra.“
Štai taip atsirašinėja ministras, kurio kompetencijai priskirti viešasis administravimas ir valstybės tarnyba.
Visų pirma pribloškia frazė, kad tai ne ministerija, tai yra ne Vyriausybė, o Seimas ketina mažinti išlaidas. Ar ministras norėjo pasakyti, kad jei Seimas nespaustų, Vyriausybė nemažintų išlaidų? Bet juk Vyriausybė savo programoje finansų politikos tikslu įrašė siekti vykdyti Mastrichto kriterijų, ir ne įvesdama vis didesnius mokesčius: prioritetinės kryptys buvo mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumo didinimas ir struktūrinės reformos. Čia ir slypi didžioji problema – struktūrinių reformų, išskyrus jų pradžią aukštajame moksle, neatlikta.
„Palikome tokią pat neefektyvią socialinės rūpybos sistemą – iš kitų mokesčių mokėtojų skiriame pinigus tiems, kurie galėtų patys užsidirbti, neefektyvi sveikatos sistema, nes nepadarėme reformų. O jei nepadarėme reformų, nėra ir viešųjų finansų efektyvumo“, – apgailestauja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas.
Vadinasi, ir vėl vienos institucijos grūs darbuotojus nemokamų atostogų, per kurias, jokia paslaptis, kai kur niekas jų nepasigenda, kiti knebinės po dešimtinę nuo algų, o esminės revizijos, kokių funkcijų ir darbuotojų turėtų atsisakyti valstybės valdymo institucijos ir visas viešasis sektorius, taip ir neatlikta, nors Vyriausybės programoje žadėta.
Beje, atsakydamas į klausimą, kaip taupymo režimas atsilieps vidaus reikalų sektoriaus darbuotojams ir gyventojams, ministras R.Palaitis švelniai gąsdina: „Bus stengiamasi, kad dėl finansavimo sumažėjimo vidaus reikalų sistemos vykdomos funkcijos nenukentėtų, bet, atvirai prisipažinsiu, tai bus sunku pasiekti.“
Žinoma, geriau gąsdinti, užuot papasakojus, kaip ministras „stengiasi“ taupyti, net puikiai mokančius angliškai pavaldinius siųsdamas mokytis anglų kalbos į Maltą, ar kaip atsirašinėja į Valstybės kontrolės išvadas apie lėšų VRM sistemoje panaudojimo trūkumus.
Deja, ši ministerija – niekuo ne išskirtinė, panaši padėtis bemaž visose.

Skubotas populizmas sujauktų mokesčių sistemą

Tai, ko ši Vyriausybė (kaip ir ankstesnės) nepadarė per didžiąją savo kadencijos dalį ir, ko gero, neketina daryti per likusią, pabandyta kompensuoti ekspromtu pažertu populistinių siūlymų asorti. Vieni siūlo apmokestinti brangius automobilius, kiti atitaria – o kodėl ne arklius, nes juk geras žirgas brangesnis ir už automobilį. Konservatorius Vitas Matuzas ėmė siūlyti apmokestinti 200 Lt metines bankų palūkanas, o tai reiškia, kad 10 tūkst. Lt susitaupęs Lietuvos pilietis jau gyvena per prabangiai ir turi dalytis su kitais. Kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto apmokestinimas su “neapmokestinamuoju minimumu”, seniai galėjo būti priimti, bet paskubomis kurpiami projektai kažin ar duos biudžetui laukiamą efektą.
„Prabangos mokesčių sistema – tai šūvis ne į tą pusę. Jei iš tikrųjų norime apmokestinti žmones, kurie turi daug pinigų ir perka ferarius, turime apmokestinti jų pajamas, o ne daiktą. Reikėjo padaryti normalią sistemą, o ne atskirus mokesčius ištraukinėti. Tai vaiduoklių gaudymas, kur jų nėra, tai grynas popsas“, – trečiadienį „Veidui“ sakė K.Glaveckas.
Priminsime: jis – daugumos atstovas. „Jei būčiau opozicijos atstovas, kalbėčiau dar keliskart griežčiau“, – neslepia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jo nuomone, nereikėtų dabar imtis radikalių mokesčių reformų, bet aiškiai pasakyti, kad balandžio mėnesį bus peržiūrėtas biudžetas, kartu Vyriausybė parengs ne paskubomis, o rimtai apsvarsčiusi visą paketą priemonių, kurios apmokestintų prabangą per pajamas, ir tokie pokyčiai įsigaliotų taip pat nuo liepos 1 d. „Dabartine skuba nieko nesutvarkysime, tik mokesčių sistemą padarysime dar labiau nesisteminę“, – piktinosi K.Glaveckas, po posėdžio paguldytas į ligoninę dėl širdies veiklos sutrikimų.
Kokį žaidimą su rinkėjais žaidžia politikai, nesunku nuspėti. Pirmiausia liberalieji pagąsdino mokesčių dydžiais, dėl kurių siūlymo nebuvo jokio sutarimo, ir pavaidino didvyrius, išgelbėjusius savo rinkėjus – verslą nuo didesnių mokesčių. Konservatoriai už parankės su socialdemokratais pabuvo didvyriais prieš savo rinkėjus pensininkus, iškovodami pensijų atkūrimą. Tik kas iš to liko biudžeto projekte? Jei šią savaitę pavyks Seime priimti tokį biudžetą, dėl kokio raštu suderėjo valdančioji dauguma, trūkstamus 850 mln. Lt kompensuos viešojo sektoriaus išlaidų apkarpymas 4 proc., 0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus, apkarpyti Kelių fondas ir valstybės investicijų programa, apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas, didesnis gamtos išteklių apmokestinimas.Prie progresinių mokesčių ir prabangių automobilių  apmokestinimo žadama grįžti pavasario sesijoje.

Gaisras, regis, bus užgesintas, jei, žinoma, valdančiųjų frakcijų nariai balsuos taip, kaip sutarė jų lyderiai. Tačiau valdantieji turi pripažinti, kad imtis esminių reformų, tik kurios gali optimizuoti viešąsias išlaidas, jiems pristigo politinės valios ir ryžto.

Patikslintas valstybės biudžeto 2012 m. išlaidų projektas* (mln. Lt)
Institucija Asignavimai Skirtumas, palyginti su pirminiu projektu
Prezidento kanceliarija 12,8 –0,5
Seimo kanceliarija 84,4 –3,5
Ministro Pirmininko tarnyba 21,1 –0,9
Aplinkos ministerija 835,4 –329,1
Energetikos ministerija 409,6 –1,9
Finansų ministerija 4239,5 –87,3
Krašto apsaugos ministerija 870,8 –0,8
Kultūros ministerija 267,5 –12,9
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 3110,2 –176,4
Susisiekimo 2377,2 –69,5
Sveikatos apsaugos ministerija 1871,5 –49,7
Švietimo ir mokslo ministerija 3556,4 –142,9
Teisingumo ministerija 309 –11,4
Ūkio ministerija 1101,2 –3,7
Užsienio reikalų ministerija 226,2 –9,4
Vidaus reikalų ministerija 1417,8 –41,9
Žemės ūkio ministerija 2790,4 –90
* sumažinus išlaidas 4 proc

Patikslintas biudžeto pajamų projektas (mln. Lt)
Pakeitimas Papildomos pajamos
0,5 proc. sumažinti pervedimai į privačius pensijų fondus 100
Prabangaus nekilnojamojo turto mokestis 30
Papildomas gamtos išteklių apmokestinimas 25

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...