2014 Kovo 28

Kurdistanas: regionas, griaunantis stereotipus

veidas.lt

Senos kultūrinės tradicijos, daugybė išskirtinių istorinių ir architektūrinių įdomybių bei didelis potencialas tapti turistų traukos centru – taip trumpai galima apibūdinti autonominį Irako regioną Kurdistaną. Šiandien Irakas laikomas turistams nesaugia vieta, todėl ir į Kardistaną jų užklysta nedaug, tačiau ten apsilankiusieji negaili šaliai komplimentų, džiaugdamiesi saugia ir įdomia viešnage.

Irakas ir Kurdistanas daugeliui žmonių asocijuojasi su Saddamo Husseino režimu, cheminiu ginklu, neramumais, suirute ir nesaugumu. Tokią nuomonę formuoja ir beveik visa Europos žiniasklaida. Tačiau neigiamame kontekste vis dažniau pasigirsta ir kitokia nuomonė – dažniausiai keliautojų, kad šis regionas, ypač Kurdistanas, yra saugus, pakankamai ramus ir labai svetingas.
Vienas taip manančiųjų – ir šachmatų didmeistris Šarūnas Šulskis, Arbilyje dalyvavęs antrajame tarptautiniame Kurdistano šachmatų festivalyje. Kelionė, pasak pono Šarūno, visiškai sugriovė jo išankstinius stereotipus apie šią šalį.

Nustebino svetingumu
Š.Šulskis buvo kviečiamas ir į pirmąjį šachmatų festivalį, tačiau atsisakė manydamas, kad tai labai nesaugus kraštas. Vis dėlto pakviestas antrą kartą šachmatininkas dvejojo kur kas mažiau: pasiskaitė ankstesnių dalyvių atsiliepimus, žvilgtelėjo į rekomendacijas LR užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, iš kurių sužinojo, kad į Iraką nebūtinų kelionių rekomenduojama atsisakyti, užtat Kurdistane – kur kas ramiau bei saugiau, ir pasikvietęs į draugiją Latvijos didmeistrį Ilmarą Starostitą išskrido į turnyrą Kurdistane. Ir neapsiriko. “Po kelionės pagalvojau, kad be reikalo nevykau į pirmąjį turnyrą, nes laiką praleidome iš tiesų puikiai”, – tvirtina Š.Šulskis.
Kurdistane šachmatininką daug kas nustebino. Pavyzdžiui, jis įsitikino, jog paplitusi nuomonė, kad Irakas yra tik musulmonų kraštas, kuriame nelabai toleruojamos kitos religijos, yra neteisinga. Kurdistano autonominio regiono sostinėje Arbilyje iš tiesų visur matomos mečetės, bet yra ir krikščionių maldos namų. Kad čia toleruojamos ir kitos religijos, liudijo ir tokios smulkmenos, kaip viešbutyje papuošta Kalėdų eglutė, mat turnyras vyko gruodžio mėnesį, o lietuvį kartą vežęs taksi vairuotojas išsitarė, kad čia esama ir krikščioniškais laikomų rajonų.
„Irake nepastebėjau, kad visos moterys vaikščiotų užsidengusios galvą, su hidžabais ar burkomis. Yra moterų, kurios vaikšto su tradiciniais galvos apdangalais, yra apsirengusių tradiciniais juodais drabužiais, tačiau vaizdas visai kitoks nei kokiuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur moterų tik akys matyti“, – pasakoja ponas Šarūnas ir pamini dar vieną stereotipą, kurį Kurdistane galima pamiršti: kad šioje musulmonų valstybėje nenusipirksi alkoholio. Beje, vyno europiečiai pirko iš jaunos moters, kuri nedėvėjo galvos apdangalo.
Atrodytų, ilgamečių neramumų nualintoje šalyje turėtų būti daug skurstančių žmonių, tačiau šachmatų didmeistris Arbilyje nepastebėjo nei skurdžių, nei gatvėje išmaldos prašančių elgetų. „Gatvėse daug automobilių ir jie tikrai ne tokios „lupenos“ kaip Indijoje. Šachmatų turnyras taip pat buvo gerai finansuojamas ir remiamas, patyrėme rytietišką svetingumą. Matyti, kad jie turi naftos pramonę“, – vardija Š.Šulskis.

Kurdai pamažu atsitiesia
Nebuvo justi ir konfliktų bei neramumų, bet gatvėse galėjai matyti patruliuojančius policininkus bei ginkluotus kareivius. „Man visai patiko vyrai su automatais, kuo daugiau jų mačiau, tuo saugiau jaučiausi“, – sako Š.Šulskis ir priduria, kad europiečiai šachmatininkai Kurdistane greitai atsipalaidavo ir ėmė domėtis nauja šalimi.
Vis dėlto verta paminėti, kad tam tikra įtampa tarp Kurdistano ir Irako niekur nedingo. Tai pajuto ir šachmatų turnyro dalyviai. Pavyzdžiui, Irako šachmatų federacijos prezidentas Bagdade atsisakė reitinguoti turnyrą jau antrus metus iš eilės, turnyre nedalyvavo Irako žaidėjai, be to, irakiečiams neįtiko meniškos dalyvių kortelės, mat jiems pasirodė, kad Kurdistano vėliava nustelbia irakietiškąją.
Kurdai didžiuojasi savo vėliava – jos plaikstosi visur, o štai Irako vėliavą pamatysi tik kur ne kur. Iš bičiulio siro Š.Šulskis girdėjo, kad kurdai turi savo sienų kontrolę ir net iš Bagdado į Kurdistaną vykstantys žmonės privalo turėti Kurdistano autonominės provincijos leidimą. Oro uoste lietuvį pasitiko kurdų pasieniečiai, jam buvo išduota Kurdistano viza, taip pat jis turėjo oficialų Kurdistano užsienio reikalų ministerijos kvietimą. „Taigi kurdai turi savo autonomiją – yra beveik nepriklausomi, tačiau teoriškai ir juridiškai vis tiek lieka Irako dalimi. Tai ir yra milijoninės kurdų tautos, svajojančios apie savo valstybę, tragedija“, – sudėtingą padėtį Kurdistane apibūdina pašnekovas.
Priminsime, kad kurdai ištisus šimtmečius svajojo apie savo valstybę ir buvo nuolat slegiami didžiųjų kaimynų – pradedant Persijos ir Osmanų imperijomis ir baigiant šių dienų Turkijos, Irano, Irako ir Sirijos valstybėmis – priespaudos. Nors kurdus engė, bandė nutautinti ir be gailesčio žudė, bet savo identiteto jie neprarado. Bėgant amžiams susikurdavo kokia nors kurdų kunigaikštystė, tačiau jos nepriklausomybė buvo sąlyginė, o ir gyvuodavo ji neilgai. Kurdai nuolat buvo laikomi pusiau laukiniais, neturinčiais jokio supratimo apie vykstančius politinius procesus, todėl jų niekas neklausė ir po Pirmojo pasaulinio karo, kai milijonų kurdų gyvenama teritorija sąjungininkų buvo padalyta Turkijai, Iranui, Irakui, Sirijai ir Armėnijai. Tiesa, pastarajai atiteko tik nedidelė teritorijos dalis. Šiandien maždaug 40 mln. kurdų yra didžiausia pasaulyje tauta, neturinti savo valstybės.
Kurdų gyvenimas niekada nebuvo saldus: Turkijoje daugelį metų juos bandė nutautinti, ten nuolat kyla neramumų, Irake S.Husseinas davė leidimą kurdus išnuodyti cheminiu ginklu, Sirijoje jiems ilgai nebuvo išduodami pasai, Irane kurdai persekioti religiniu pagrindu. Kitų tautų valdomi kurdai nuolat sukyla, tačiau visi sukilimai negailestingai užgniaužiami ir numalšinami. Nepaisant to, sena svajonė įkurti savo valstybę niekur nedingo.
Irakui atsikračius S.Husseino, padėtis pasikeitė į gerąją pusę. Kurdai Irake įtvirtino savo autonomiją, ekonomika pajudėjo į priekį. Dabar sostinėje Arbilyje vyksta statybos, kyla prašmatnūs viešbučiai, prekybos ir pramogų centrai. Aišku, prie ekonomikos kilimo stipriai prisideda ir nuosava naftos gavybos pramonė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...