2015 Gruodžio 15

Kitu kampu

Kur žmonija skrenda

veidas.lt

Shutterstock nuotr.

Suskaičiavus per metus lėktuvais skirtingų žemynų padangėje skridusius visus keleivius, šiuo metu gravitacinis skrydžių centras būtų kažkur ties Tunisu. 1971 m. jis buvo pusiaukelėje tarp Šiaurės Amerikos ir Europos Atlanto vandenyne. Paskui artėjo Europos link, bet 2001 m. jau smuktelėjo piečiau Senojo žemyno. O pagal pasaulines prognozes, ir toliau slinksis labiau Rytų ir Pietų kryptimis. Kai kuriems oro uostams ir oro bendrovėms labai pasisekė. Ne mums.

Aušra LĖKA

Nors pasaulyje aviacijos sektorius gerina augimo rodiklius, Lietuvos oro bendrovių istorija reguliariai fiksuoja bankrotus. Ne išimtis ir šie metai, paženklinti „Air Lituanica“ žlugimo. Šiemet galima guostis (ar prisiminus lietuvišką posakį – džiaugtis, kad ir kaimyno namas dega) nebent tuo, kad ir „Estonian Air“ paskelbė bankrotą, kai Europos Komisija (EK) įpareigojo bendrovę valstybei grąžinti 85 mln. eurų, mat pagal ES galiojančius reikalavimus privačiai ar valstybės įmonei valstybė savo ištekliais gali pagelbėti tik kartą per 10 metų. Latvijos „Air Baltic“ taip pat baiminasi, kad jos neištiktų panašus likimas.

Tiesa, vertinant keleivių skaičiaus ir BVP augimo santykį Lietuva pirmauja šalia tokių aviacijos rinkos milžinų, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Turkija ar Tailandas. Tačiau, žinoma, absoliučiais skaičiais esame nykštukai. Pernai trys Lietuvos oro uostai aptarnavo 3,8 mln. keleivių.

Pasaulyje per 20 pastarųjų metų orlaivių keleivių skaičius šoktelėjo 2,7 karto – nuo 1,2 mlrd. iki 3,3 mlrd., o per ateinančius du dešimtmečius, prognozuojama, jų padaugės dar 2,2 karto. Vadinasi, šis skaičius sieks 7,3 mlrd. – tiek, kiek dabar pasaulyje iš viso yra gyventojų. Dabar aviacijos sektorius sudaro 3,4 proc. pasaulio BVP (Europoje – 4,1 proc.). Jame dirba 58 mln. žmonių (ES – 2 mln.), o po 20 metų dirbs jau 105 mln.

Dabar 29 proc. visų pasaulio oro linijų keleivių skrenda Azijos ir Ramiojo vandenyno kryptimi, o 2034 m. tokių jau turėtų būti daugiau kaip trečdalis – apie 35 proc. Būtent šis regionas vis labiau tampa pasaulio aviacijos centru. Europos dalis mažės nuo 26 iki 22 proc., Šiaurės Amerikos – nuo 26 iki 19 proc.

Azijos, ypač Kinijos ekonomikos bumas timptelėjo keleivių srautus Azijos kryptimi, bet, oro transporto strategų prognozėmis, Europa vis dar bus tarptautinio oro eismo plėtros variklis. Tai labai svarbu, nes galimybės pasiekti įvairias pasaulio vietas skatina prekybą ir turizmą, tiesiogiai prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. EK, šią savaitę priėmusi naują Europos aviacijos strategiją, tikisi, kad keleivių srautai didės, o bendras Europos dangaus projektas leis geriau juos paskirstyti.

Rekordinis pasaulyje Turkijos aviacijos sektoriaus šuolis: per pastaruosius du dešimtmečius keleivių srautai didėjo daugiau kaip dvigubai sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje, šis sektorius sudaro net 5,9 šalies BVP, o per artimiausius du dešimtmečius turėtų pasiekti 7 proc.

 

Savo sėkmę pagrindinė šalies oro bendrovė „Turkish Airlines“ apibūdina keturiais pagrindiniais dėmenimis.

Pirma, tai didžiulis, net 280 krypčių skrydžių tinklas – ketvirtas pagal dydį pasaulyje ir labai patogus, nes Turkija yra tik 3 val. atstumu nuo 50 skirtingų šalių. Antra, naujausi lėktuvai tarp pasaulio oro bendrovių: „Turkish Airlines“ lėktuvai vidutiniškai septynerių metų, o pasaulio vidurkis – 10–15 metų. Trečia, turkų avialinijose – puikus personalas. Galų gale sėkmę garantuoja ir esminis principas, kad „Turkish Airlines“ viršininkas – keleivis. Čia tikrai geras kainos ir kokybės santykis, o kol kitos bendrovės vis sugalvoja ką apmokestinti, „Turkish Airlines“ tokių planų neturi: čia nemokamas maistas (kuris vis gauna apdovanojimų kaip geriausias pasaulyje), nemokamas registruojamas 30 kg ir rankinis 8 kg bagažas. (skrendant iš Vilniaus, bagažo limitai skrendant iš kitų šalių skirtingi). Ne veltui „Turkish Airlines“ penktus metus iš eilės pripažįstama geriausia oro bendrove Europoje.

50 mln. keleivių per metus pajėgumo Stambulo Ataturko oro uostas – ketvirtas pasaulyje pagal keleivių srautus. Beje, 2018 m. Stambule jau turėtume leistis naujame, triskart didesniame oro uoste.

Tarp ateities planų –  ir Vilnius. „Turkish Airlines“ Lietuvos filialo vadovas Hasanas Serkanas Binyaras pasakoja, kad 2013 m. birželį, kai „Turkish Airlines“ pradėjo triskart per savaitę skraidyti iš Vilniaus į Stambulą su sustojimu Taline, visi klausinėjo, ar jie skraidys ir žiemą. Niekas netikėjo, kad skrydžiai kasdien – ne pernelyg ambicingas planas. Bet skrydžių vis daugėjo, o nuo šio balandžio jie būna kasdien.

Stambulas tapo tarpine stotele iš Lietuvos skrendant į JAV ar Tailandą. Jei tarp jungiamųjų skrydžių susidaro per 10 valandų, „Turkish Airlines“ suteikia nemokamą viešbutį ir tikrai gerą, jei laukti reikia daugiau nei šešias valandas, siūloma nemokama ekskursija po Stambulą.

H.S.Binyaras tik apgailestauja, kad šiuo reisu skraido daugiausia lietuviai – turkų nedaug. Juk jei nors 1 proc. turkų atvažiuotų į Lietuvą, turizmas suklestėtų, nes tas 1 proc. Turkijos gyventojų – beveik ketvirtadalis Lietuvos. Geras verslo pasiūlymas.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...