2014 Lapkričio 12

Kur kartais veda siekis pirmauti

veidas.lt

Konkurencija – vienas prieštaringiausių visuomenės socialinių reiškinių. Jame užkoduotas esminis žmonijos noras pirmauti, dar kitaip vadinamas vienu iš savimotyvacijos mechanizmų. Kaip individą veikia ir kur veda šis siekis?

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Atsiriboti nuo pirmavimo manijos ir gyventi tik savo gyvenimą daugeliui visuomenės narių šiandien jau sunkiai įmanoma. Pajutę atsiveriančias karjeros galimybes ir išsikėlę siekį būti geriausiam, o tai reiškia ir uždirbti daugiau, žmonės pamina savo ir šeimos narių laimę, pamiršta turiningą laisvalaikį ir atsiduoda darbui. Tačiau ar daug uždirbantis tolygu laimingas? Psichologų teigimu, geriausiai tai išmano artimo žmogaus netektį ar skyrybas išgyvenę asmenys.

Psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis sako, kad skirtingose gyvenimo situacijose patiriantis stresą ir mėginantis prisitaikyti žmogus neigiamų emocijų gauna nevienodą kiekį.

Štai žmogus, netekęs gyvenimo partnerio, patiria maksimalų, 100 balų įvertintą stresą, išgyvenantis skyrybas – 75, besilaukiantis vaiko – 40, pasiėmęs būsto paskolą – 30, o Kalėdų šventėms besiruošiantis asmuo patiria 10–12 balų stresą. Situacija, G.Navaičio teigimu, tampa visai prasta, jei per metus streso kiekis organizme normą viršija kelis kartus. Tarkime, 150 balų surinkęs asmuo jau rizikuoja susirgti somatine ar psichosomatine liga, tačiau jei šie balai viršijami dukart, kad žmogus sirgs, tikimybė – ne mažesnė nei 90 proc.

Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye, vadinamas „streso tėvu“, tyrinėdamas individo reakciją į įvairius aplinkos veiksnius nustatė, kad šiuolaikinis žmogus nervinę, psichinę ir emocinę įtampą patiria nepalyginti dažniau nei ankstesnės kartos. O tai blogina jo sveikatą.

Bene dažniausiai nuo streso kenčia nervų ir širdies kraujagyslių sistemos, tačiau stresas gali sukelti ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę, migrenos priepuolius bei kai kurias imuninės sistemos ligas. Nuo ilgalaikio streso kenčiantis žmogus pasižymi nepastovia nuotaika, nerimastingumu, įtampa, jaučiasi prislėgtas, susirūpinęs ir sutrikęs. Į kiekvieną susijaudinimą reaguojantis jo organizmas mėgina kovoti: padažnėja širdies plakimas, šokteli kraujospūdis, gausiau prakaituojama, prasideda skrandžio spazmai ar apima nuovargis. Taigi mėgindamas prisitaikyti organizmas eikvoja esamus išteklius, todėl posakis, kad karjera daroma sveikatos sąskaita, šiuo atveju įgyja tiesioginę prasmę.

Ne veltui psichologai išskiria stresui mažiau atsparius asmenis, kurie pasižymi nuolatiniu skubėjimu, agresyviu lenktyniavimu, o kartais ir priešiškumu. Įprastai tokie žmonės gana sunkiai atsipalaiduoja (jie tai traktuoja kaip laiko švaistymą, todėl vienu metu dirba kelis darbus: kalbėdamiesi telefonu atsakinėja į laiškus, gurkšnoja kavą ir pan.).

Įdomiausia, kad tokio tipo elgesys mūsų visuomenėje gana dažnai yra prielaida socialinei, tačiau ne psichologinei sėkmei (kai nuolat įrodinėjama, kad aplinkiniai menkesni, pelnyti jų palankumą gana sudėtinga).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...