2012 Sausio 24

Kultūros punktyru per dvidešimtąjį amžių

veidas.lt


Vilniaus paveikslų galerijoje pristatytas teatrologės Audronės Girdzijauskaitės kultūrinių portretų rinkinys „Nutolę balsai“.

„Mano archyvas – tai emocinė atmintis. Ji labiausiai ir skatina mane dirbti“, – tvirtino Audronė Girdzijauskaitė, per knygos pristatymą paklausta, ar kruopščiai tikrina tekstuose pateikiamus faktus.
Autorė neslepia tik retkarčiais pasitikslinanti aprašomų įvykių datas ar kitas detales, kurios subjektyviais įspūdžiais paremtose portretinėse apybraižose anaiptol nėra pačios svarbiausios. Taigi nuodugnūs faktografijos tyrinėtojai jos knygoje greičiausiai rastų prie ko prikibti.
Tačiau mažai tikėtina, kad pretenzijas reikštų patys apybraižų herojai. Priežastis paprasta: iš kelių dešimčių A.Girdzijauskaitės knygoje pristatomų asmenybių tik du – dailininkė Juzefa Čeičytė ir poetas Vytautas P.Bložė – dar šio pasaulio gyventojai. „Taip jau yra, kad žmogaus netektis tampa pačiu geriausiu postūmiu užrašyti su juo susijusius prisiminimus“, – pripažįsta knygos autorė.
Išsiskyrimai padeda suvokti dar vieną atminties paradoksą, kurį teatrologė apibūdina taip: „Būna, kad metų metus su žmogum šonais triniesi, rodos, pažįsti jį kaip nuluptą, o kai sėdi prie stalo – nėra ko parašyti. Ir atvirkščiai: yra asmenybių, su kuriomis likimas suveda labai trumpam, tačiau kiekviena tų susitikimų detalė atrodo labai reikšminga.“

Bendravimo perlai

Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas, dėstydamas, kuo teatrologės knygos skiriasi nuo kitų memuaristų darbų, pabrėžė autorės pasitikėjimą asmenine patirtimi. „Sudarinėjant prisiminimų rinkinius (tarkim, apie Paulių Širvį), tekdavo patirti, kaip skirtingi autoriai pirmiausiai skuba minėti vis tas pačias visiems žinomas detales. Ir tik vėliau pokalbiuose iškildavo tokių autentiško bendravimo perliukų, kad norėdavosi šaukti: kodėl, žalty, tekste to neparašei? Bet ne kiekvienas žmogus turi drąsos viešiems atsivėrimams. A.Girdzijauskaitei šito prikišti niekaip neišeitų. Būtent asmeninė patirtis, kuri skaitytojus labiausiai jaudina, yra visų jos portretinių novelių pagrindas“, – sakė literatūros kritikas.
Pati autorė teigia neįsivaizduojanti, kad galėtų rašyti kitaip: „Darbas su šios knygos tekstais anaiptol nebuvo sunkus, nes aiškiai įsivaizdavau, ką turiu padaryti.“
Knyga prasideda atminties duokle dviem žymioms ir spalvingoms praėjusio amžiaus vidurio damoms – rašytojai Michalinai Meškauskienei ir operos solistei Aleksandrai Staškevičiūtei, su kuriomis autorės tėvų šeima susibičiuliavo gyvendama karo tremtyje Permėje. Toliau mirga ryškiomis kultūrinio gyvenimo legendomis tapusių Monikos Mironaitės, Kazimieros Kymantaitės, Liudo Truikio, Vytauto Kalinausko portretai. Prisimenami ir visai neseniai mus palikę aktoriai Rūta Staliliūnaitė ir Algimantas Masiulis. O paskutinioji novelė, simboliškai skirta jokia įžymybe netapusiam vaikystės draugui, – tarsi sovietmečio laikotarpio inteligento būsenų ir laikysenų, dvasinės bendrystės pajautų apibendrinimas. Taip, anot A.Girdzijauskaitės, knygoje tarsi punktyrine linija pravesta per visą dvidešimtąjį amžių.

Užmiesčio pokalbiai

Teatrologas Vaidas Jauniškis, atkreipęs dėmesį į stebėtiną autorės atidumą aprangos ir interjero detalėms, replikavo, kad pasižyminti tokiomis savybėmis autorė puikiai tiktų nūdienos bulvariniams žurnalams: ji netgi po pusės šimtmečio tiksliai prisimena vyrų marškinių spalvas ar damų dėvėtų skrybėlaičių fasonus.
O literatūros kritikė Jūratė Sprindytė stebėjosi, kodėl knyga vadinama sovietmečio kultūrininkų bohemos atspindžiu, – juk konkrečių bohemos apraiškų A.Girdzijauskaitės biografinėse novelėse ne tiek ir daug. Gerokai mažiau nei ramaus buvimo dirbant ar šnekučiuojantis Ežerėlių sode Nemenčinės link, kuris, rodos, nemažam būriui autorės draugų buvo tapęs patikimu vasaros prieglobsčiu.
„Šiandien ten jau nieko nebėra, – „Nutolusių balsų“ pabaigoje ramiai konstatuoja A.Girdzijauskaitė. – Laikas baigti ir prisiminimus, užgniaužus širdyje atsivėrusią tuštumą.“
Tačiau vakaro pabaigoje autorė visus nudžiugino kitą knygą ketinanti rašyti apie itin keistus ir ryškiai atmintin įsirėžusius chruščiovinės epochos vaizdus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...