2012 Birželio 22

Valentinas Stundys

Kultūra įtvirtinta kaip prioritetinė valstybės remiama sritis

veidas.lt

Svarbiausia, jog tokiomis ekstremaliomis sąlygomis ne tik užtikrinome visų institucijų veiklą, bet ir pradėjome esmines struktūrines reformas, kad būtų užtikrintas toks kultūros finansavimas, kokią pridėtinę vertę šis sektorius sukuria.
Vienas XV Vyriausybės strateginių kultūros politikos siekių buvo sugrąžinti Kultūros ministerijai lyderės, inicijuojančios ir koordinuojančios nacionalinius kultūros projektus ir iniciatyvas, vaidmenį. Tokią valdančiosios koalicijos ambiciją lėmė kelios aplinkybės, pirmiausia tai, kad per nepriklausomybės metus, sparčiai modernizuojant viešojo administravimo institucijas, iš esmės nebuvo pakeistas iš sovietijos paveldėtas kultūros politikos įgyvendinimo modelis, jo institucinė sąranga, šio sektoriaus izoliuotumas nuo kitų sričių, nepakankama valstybės parama šiam sektoriui.
LR Seimo 2010 m. nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių“ bei ką tik patvirtinta Nacionalinė pažangos strategija „Lietuva 2030“ įtvirtina konceptualiai naują požiūrį į kultūrą: kūrybiškumas, kultūra yra svarbiausi Lietuvos ištekliai, kultūra išskiriama kaip pagrindinė vertybė formuojant Lietuvos visuomenę, kuriant kokybiškai naują Lietuvos ateities perspektyvą. Kultūra kaip atskira sritis bus įtraukta į naują 2014–2020 m. struktūrinių lėšų programą (besibaigiančiame šios paramos etape kultūros sektoriui nebuvo vietos – tokia buvo šiandien aršiai kritikuojančiųjų, o tada valdančiųjų pozicija, todėl finansavimo apimtis kultūros infrastruktūrai, jei lygintume su kitomis sritimis, atrodo gana kukliai).
Šiuo metu Seime svarstomi naują požiūrį į kultūrą realizuojantys įstatymų projektai: Kultūros tarybos įstatymas, Kultūros mecenavimo įstatymas, Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Įsteigus Kultūros tarybą, sustiprės ministerijos, kaip politikos formuotojos, vaidmuo; ši taryba, pasitelkusi ekspertus, administruos Kultūros rėmimo fondo ir dalį ministerijos kuruojamų programų, kartu siūloma nuo 1 iki 3 proc. didinti lėšas, skiriamas kultūrai, nuo surinkto akcizo už tabaką ir alkoholį.
Kultūros mecenavimo įstatymu ir Pelno įstatymo pataisomis siekiama sukurti finansines paskatas kultūrai remti. Naujajame įstatyme numatomos mokesčių lengvatos mecenatams, atskaičiuojant dvigubą paaukotos sumos dydį nuo apmokestinamųjų pajamų, o paramos gavėjais gali tapti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, kurie už gautą mecenavimą neturės mokėti pajamų mokesčio. Taip pat siekiame įtvirtinti, kad parama studentams už studijas aukštosiose menų mokyklose irgi būtų vertinama kaip mecenavimas.
Viešųjų pirkimų įstatymas nuo 2005 m. iki šiol yra taikomas visoms sritims be išimties, nepaisant kultūros ir meno srities specifiškumo. Bendrosios nuostatos, ypač ekonomiškai pagrįstos kainos principo taikymas, kertasi su meno kūrinio prigimties ir savitumo dalykais. Viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimais siekiama iš esmės palengvinti biurokratinę naštą kultūros srities įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms.
Atskirai kalbėti reikėtų apie tuos darbus, kuriais įgyvendinamas Vyriausybės strateginis siekis sukurti modernios valstybės ir tautos tapatybės formavimo modelį, lietuvių kalbos saugojimo ir sklaidos veiklas. Pirmiausia Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas lituanistikos prioritetas, lituanistinių institutų nacionalinės svarbos statusas, sukurta ir įgyvendinama Lietuvių kalbos ugdymo strategija, lietuvybės idėja ir tapatybės puoselėjimas aptariamas pažangos strategijoje “Lietuva 2030″. Seime svarstoma ir nauja Valstybinės kalbos įstatymo redakcija, kurioje atskleidžiamas lietuvių kalbos konstitucinio statuso teisinis turinys, įtvirtinamas lietuvių kalbos vartojimas visose viešojo gyvenimo srityse.
Įstatymuose patikslinti meno kūrėjų ir jų organizacijų statuso klausimai, apibrėžtos menininkų socialinės garantijos, įteisintas kūrybinių prastovų kompensavimas, priimtos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos, išplečiančios intelektinės nuosavybės apsaugą šiuolaikinėse technologijose.
Taigi iš esmės valdančioji koalicija, nepaisant ekonominio nuosmukio padiktuotos taupymo politikos, įgyvendino daugumą savo kultūros srities strateginių siekių.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Valentinas Stundys:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...