2016 Gegužės 17

Parengta bendradarbiaujant su partneriais

KUL: sudėtinga plaučių vėžio pašalinimo operacija, kurios anksčiau nebuvo galima atlikti

veidas.lt

BFL

Krūtinės chirurgams atsiveria daugiau galimybių, onkologiniams plaučių ligoniams – didesnė sėkmingo operacinio gydymo viltis: neseniai Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) krūtinės chirurgai atliko sudėtingą operaciją, kurios metu plautis ir dalis trachėjos pašalinta pacientą prijungus prie iki šiol tik intensyviojoje terapijoje taikyto „dirbtinio plaučio“ aparato. Tokia operacija Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta pirmą kartą.

Rasa VAITKEVIČIENĖ

Išgirdus plaučių vėžio diagnozę, iš po kojų ima slysti žemė: tai viena agresyviausių vėžio formų, nuo kurios mirštamumas iki šiol – didžiausias.

Tačiau nenuleidžia rankų ir medikai: kovodami dėl kiekvieno sunkaus paciento gyvybės, jie pasitelkia naujausią medicinos įrangą ir nepaliauja ieškoti vis naujų gydymo būdų, kurie palengvintų, pailgintų paciento gyvenimą, padarytų jį kiek įmanoma visavertį.

Tai, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje krūtinės chirurgai onkologinėms plaučių, tarpuplaučio ligoms gydyti taiko pažangias, tausojančias mažai invazines operacijas, jau nebėra naujovė. Bet per dešimtmetį įgudę sudėtingiausias operacijas vos per vieną nedidelį pjūvį atlikti chirurgai nenustoja tobulėti.

Operacijos metu chirurgui atliekant trachėjos ir broncho jungtį, anesteziologas visiškai sustabdė dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, o kraujo ir gyvybiškai svarbių or­ganų oksigenaciją užtikrino EKMO aparatas.

Neseniai šioje uostamiesčio ligoninėje atlikta sudėtinga plaučio ir trachėjos dalies pašalinimo operacija naudojant EKMO (ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos, arba vadinamojo dirbtinio plaučio) aparatą kraujo ir gyvybiškai svarbių organų oksigenacijai užtikrinti. Naujovė ypatinga tuo, kad, operacijos metu chirurgui atliekant trachėjos ir broncho jungtį, anesteziologas visiškai sustabdė dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, o kraujo ir gyvybiškai svarbių or­ganų oksigenaciją užtikrino EKMO aparatas.

„Buvo sudarytos idealios sąlygos sudėtingiausiam operacijos etapui atlikti, kai atliekant trachėjos ir broncho jungtį galima visiškai susitelkti į operacinę techniką ir neskubant, preciziškai atlikti sujungimą, žinant, kad ir atjungus dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą „kvėpavimas“ paciento organizme vyksta ir ligonio būklė yra stabili“, – pirmą kartą nauju būdu atlikta operacija buvo patenkintas KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, krūtinės chirurgas Aleksandras Bagajevas.

EKMO, arba dirbtinis plautis, taikomas intensyviojoje terapijoje gydant ūmų kvėpavimo ir širdies nepakankamumą. Pastaraisiais metais EKMO pradėtas taikyti krūtinės chirurgijos operacijų metu, kai negalima pasitelkus dirbtinę plaučių ventiliaciją užtikrinti kraujo oksigenacijos, todėl tokių pacientų iš viso nebuvo galimybės operuoti.

Idėja EKMO panaudoti krūtinės chirurgijoje kilo visai neseniai, kai per mokslinę konferenciją Vilniuje A.Bagajevas susipažino su profesoriumi iš Vokietijos, krūtinės chirurgu Stefanu Fischeriu – vienu kompetentingiausių šios srities autoritetų  Europoje, kuris atlieka sudėtingas plaučių ir kitų organų operacijas taikant EKMO.

Po ilgų diskusijų ir konsultacijų su VUL Santariškių klinikų II Anesteziologijos- intensyviosios terapijos skyriaus vedėju med.m.dr. Robertu Samalavičiumi gydytojas A.Bagajevas EKMO panaudojimo krūtinės chirurgijoje idėją parsivežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

2016 m. vasario mėnesį 56 metų pacientui buvo diagnozuotas dešiniajame plautyje išplitęs navikas, obturuojantis ne tik dešinį, bet ir dalį kairiojo broncho. Vyras sunkiai kvėpavo, jį vargino intensyvus dusulys.

Daugiaprofilinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje visų onkologinių pacientų gydymas aptariamas pažangiu, Vakarų Europos klinikose plačiai taikomu būdu – daugialypiame gydytojų specialistų konsiliume. Į jį susiburia visi gydytojai, kurie specializuojasi gydant vėžį: gydytojai chemoterapeutai onkologai, radioterapeutai onkologai, radiologai, invazyvūs radiologai, patologai, chirurgai ir kt.

Konsiliumo metu įvertinus onkologinės ligos pobūdį numatoma vėžio gydymo taktika ir sudaromas gydymo planas.

Pacientui buvo atlikti keturi chemoterapijos kursai. Krūtinės chirurgijos skyriaus vadovas A.Bagajevas su kolegomis nusprendė saugiai išoperuoti pacientą taikant EKMO.

Operacijos taktika ir apimtis buvo numatyta prieš planuojamą operaciją. Buvo suplanuota pašalinti dešinį plautį kartu su trachėjos apatine dalimi bei trachėjos bifurkacija (karina) ir sujungti likusią trachėjos dalį su kairiuoju pagrindiniu bronchu. Numatytos apimties operaciją saugiai buvo galima atlikti tik taikant EKMO.

Naujų gydymo metodų naudojimas kovai su vėžiu suteikia daugiau vilčių tiek ligoniams, tiek gydytojams.

2016 m. balandžio 20 d. visa operacinės komanda: operatorius krūtinės chirurgas A.Bagajevas, asistentai krūtinės chirurgai N.Šileika, P.Radziminskas, gydytojai anesteziologai G.Klimavičiūtė ir V.Valančius, vadovaujami KUL Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vadovės R.Paškevičiūtės, operacinės slaugytoja I.Kutkienė, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos I.Burbienė ir V.Jurgutienė, dalyvaujant gydytojui anesteziologui Robertui Samalavičiui, LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos  kardiochirurgui med.m.dr. Kęstučiui Laurušoniui, perfuziologei Lilijai Mikelevič, atliko sudėtingą rekonstrukcinę operaciją, taikant EKMO. Atlikus operaciją EKMO sėkmingai pavyko atjungti operacinėje, pacientas  visiškai prabudo, atgavo sąmonę ir spontaniškai kvėpavo.

Pagrindinė plaučių funkcija – prisotinti kraują deguonimi ir pašalinti anglies dvideginį. Atjungus dirbtinę plaučių ventiliaciją operacijos metu, šią funkciją atlieka EKMO. Per operaciją ligoniui buvo pašalintas navikas, dešinysis plautis ir dalis trachėjos, o kairysis bronchas sujungtas su virš naviko buvusia trachėja.

Šiuo metu, po operacijos praėjus jau keletui savaičių, paciento būklė – visiškai patenkinama.

„Naujų gydymo metodų naudojimas kovai su vėžiu suteikia daugiau vilčių tiek ligoniams, tiek gydytojams. Dabar pacientas kvėpuoja kur kas lengviau. Žinoma, sunku tikėti, kad visiškai išgydėme šį ligonį nuo vėžio, tačiau pailginome jo gyvenimą ir padarėme jį kokybiškesnį“, – sakė krūtinės chirurgas A.Bagajevas.

Skyriaus vedėjo žiniomis, EKMO naudojamas krūtinės chirurgijoje operuojant likusį plautį dėl progresuojančios ligos (metastazės) po to, kai pašalintas pažeistas plautis. Iki šiol yra tik pavienių pranešimų, kai pašalinamas vienas plautis ir atliekama pagrindinio broncho ir trachėjos rezekcijos operacija, taikant EKMO. Pasaulinėje literatūroje minima, kad pirmieji panašią operaciją 2010 m. atliko kinų chirurgai (Jie Lei, Kai Su, Xiao F Li, Yong A Zhou ir kt.).

EKMO sudaro puikias sąlygas sudėtingoms plaučių navikų operacijoms atlikti.

Paklaustas, ar dabar, jau turėdami patirties, Klaipėdos krūtinės chirurgai imsis operuoti visus to pageidaujančius ligonius, kuriems nustatytas plaučių vėžys, gydytojas A.Bagajevas patikino: į ligoninę gydytis gali kreiptis pacientai iš visos Lietuvos, tačiau masiškai naująja metodika ligoniai tikrai nebus operuojami.

Pasaulyje plaučių vėžys yra vienas dažniausių vėžio tipų (sudaro 16,5 proc. visų vėžio atvejų), kasmet diagnozuojama 1,6 mln. naujų plaučių vėžio atvejų.

Visais atvejais pacientą pirmiausia būtina detaliai ištirti, ir tam Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra visos galimybės: moderni diagnostinė ir operacinė įranga, naujausios kartos instrumentai, endoskopinė tarnyba. Tačiau ką ir kaip operuoti, kaip gydyti toliau – sprendžia daugialypis gydytojų specialistų konsiliumas.

Pasaulyje plaučių vėžys yra vienas dažniausių vėžio tipų (sudaro 16,5 proc. visų vėžio atvejų), kasmet diagnozuojama 1,6 mln. naujų plaučių vėžio atvejų. Tai dažniausias vėžio tipas tarp vyrų ir trečias pagal dažnį vėžio tipas tarp moterų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Plaučių vėžys Lietuvoje kasmet diagnozuojamas per 1,2 tūkst. gyventojų.

„Plaučių vėžys – ypač klastinga liga: labai ilgai žmogus nejaučia jokių simptomų, jam nieko neskauda. Anksti diagnozavus ligą, skyrus gydymą, apie 90 proc. pacientų išgyvena penkerius metus ir ilgiau. Tačiau dažniausiai liga diagnozuojama jau vietiškai išplitusi, tad ir gydymo rezultatai nėra geri. Štai net apie 80 proc. pacientų pas mus patenka esant trečiosios stadijos vėžiui“, – apgailestauja patyręs gydytojas.

Plaučių vėžys išlieka pagrindinė patologija, gydoma KUL Krūtinės chirurgijos skyriuje. Taip pat čia gydomi pacientai, sergantys kitomis onkologinėmis tarpuplaučio, stemplės, kaklo, krūtinės sienos ir kitų organų ligomis.

Šio skyriaus krūtinės chirurgai vieni pirmųjų Baltijos šalyse pradėjo mažai invazines torakoskopines plaučių skilties ar viso plaučio šalinimo operacijas. Šiuo metu skyriuje per metus atliekama apie 500 sudėtingų operacijų, ir apie 350 iš jų – mažai invazinės. Po jų pacientas greičiau sveiksta, sumažėja komplikacijų rizika: jau ketvirtą ar penktą dieną jis gali būti išrašomas iš ligoninės.

Krūtinės chirurgai nuolat tobulinasi profesinėje srityje: kasmet vyksta į tarptautines konferencijas, dalijasi sukaupta patirtimi su kolegomis iš kitų miestų bei šalių. Pirmosios Baltijos šalyse klaipėdiečių krūtinės chirurgų atliktos operacijos taikant  EKMO sėkme domėjosi ir patirtimi su gydytoju A.Bagajevu pasidalijęs vokiečių profesorius krūtinės chirurgas S.Fischeris.

Retas, įdomias ir sudėtingas operacijas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekantys gydytojai gali jas transliuoti tiesiogiai iš operacinės ir šia galimybe yra ne kartą pasinaudoję pristatydami svarbias naujoves šalies ir užsienio kolegoms.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...