2012 Sausio 19

KTU – žinių ir kompetencijų lyderis technologijos mokslų srityje

veidas.lt


Kauno technologijos universitetą sieja glaudūs ryšiai su pramone ir verslu. Daugiau nei 70 proc. visų aukštųjų mokyklų atliekamų užsakomųjų darbų verslui priklauso KTU. O kai kurios universiteto mokslininkų sukurtos metodikos ir technologijos neturi analogų visame pasaulyje. Be to, visi darbai skirti žmonių gerovei kurti ir buičiai lengvinti.

Turėdamas stiprių, pasaulyje pripažintų mokslininkų, KTU siekia tapti Europos žinių ir kompetencijos centru tokiose srityse, kaip darnioji chemija, mechatronika ir susijusios technologijos, ateities energetika, informacinės ir komunikacinės technologijos.
2011 m. pabaigoje įkasta kapsulė ir pradėta Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro statyba. „Įkūrus pasaulinio lygio MTEP centrą bus sukurtos puikios sąlygos moksliniams tyrimams, jų rezultatų komercializavimui. Centre bus įrengtos modernia tyrimų technika aprūpintos laboratorijos, kuriose bus galima tinkamai atlikti naujus mokslinius tyrimus ir eksperimentus“, – teigia KTU rektorius prof. Petras Baršauskas.
Centras bus atviras tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir studijų institucijų bei įmonių atstovams – mokslininkams, magistrantams, doktorantams ir kitiems tyrėjams, be to, centre atsiras ir Jaunimo verslumo ugdymo institucija. Pasak rektoriaus, visa tai skatins kurti inovatyvius, didesnę pridėtinę vertę turinčius produktus, stiprins šalies ekonominio ir intelektinio potencialo augimą, užtikrins efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Šiuo metu sėkmingai veikia KTU Maisto mokslo kompetencijos centras, kuriame atliekami duonos, pieno ir kitų maisto produktų tyrimai, kuriamos naujausios aplinkai palankios, sveikatai naudingos technologijos.

Vykdo daug inovatyvių projektų

Kauno technologijos universitetas telkia savo žinias visuomenės gerovei kurti keliomis kryptimis. Viena jų – visuomenės sveikatinimas ir moderniųjų technologijų kūrimas žmonių sveikatai išlaikyti ir atkurti. Šios krypties svarbiausi ir naujausi projektai yra naujo neinvazinio absoliučios galvospūdžio vertės matuoklio plėtojimas (prof. Arminas Ragauskas) bei odos vėžio diagnostika panaudojant informacines ir ryšių technologijas („SkinMonitor“, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Renaldas Raišutis). Šių projektų tikslas – sukurti inovatyvias gydymo ir diagnozės technologijas, mažinančias riziką.
KTU mokslininkai dirba ir ekologijos puoselėjimo bei aplinką tausojančių technologijų srityje. Pavyzdžiui, docentė Dainora Gruzdienė kuria naujų konditerijos gaminių gamybos technologiją, kurioje būtų naudojami Baltijos ir Šiaurės regione auginami ekologiški augalai. Profesoriaus Algirdo Žemaitaičio grupė tiria maisto produktams pakuoti skirtų plėvelių gamybos iš biologiškai skaidžių polimerų galimybes. Mokslininkai siūlo plastikines plėveles pakeisti ekologiškomis, kurių sudėtyje yra polipieno rūgšties arba termoplastinių krakmolo kompozicijų.
O profesoriaus Jurgio Kazimiero Staniškio vadovaujama KTU mokslininkų grupė dalyvauja tarptautiniame SPIN projekte, kurio tikslas – mažų ir vidutinių įmonių plėtrai skirtos darnios gamybos inovacijos. Kaip teigia profesorius, daugybė tokių įmonių Baltijos regione sunkiai ar net nesėkmingai bando įgyvendinti griežtus ES aplinkos apsaugos reikalavimus, nes neturi galimybių pasinaudoti egzistuojančiais technologiniais ar vadybiniais instrumentais. Antra vertus, daug naujų technologijų ir inovatyvių valdymo sprendimų jau yra sukurta ir išbandyta, tačiau neatranda rinkos ir nėra pritaikoma praktikoje. SPIN projektu siekiama sukurti balansą tarp tokios pasiūlos ir paklausos.

Proveržis medicinos srityje

Žmogaus smegenų traumos yra pasaulinė problema, kurią Pasaulio sveikatos organizacija įvardija kaip slenkančią tylią epidemiją. Siekiant sumažinti galvos sužalojimus patyrusių pacientų mirštamumą ir invalidumą yra sukurtos jų fiziologinės stebėsenos technologijos. Tačiau jos visos invazinės, kitaip tariant, reikia implantuoti į paciento smegenis vienkartinio naudojimo jutiklius. Tokios technologijos yra santykinai brangios ir potencialiai pavojingos pacientui.
KTU profesoriaus Armino Ragausko vadovaujami mokslininkai pasiūlė šios problemos sprendimą – beinvazę žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėsenos technologiją. Ji pagrįsta ultragarsiniu smegenų zondavimu specialiais signalais. „Visi pripažįsta, kad išsprendėme labai svarbią problemą ir kad ne tik esame radikalūs novatoriai bei lyderiai, bet ir kol kas neturime konkurentų pasauliniu mastu“, – teigia A.Ragauskas.
Pasak jo, naujoji technologija jau naudojama kaip mokslinių tyrimų instrumentai įvairiuose Lietuvos, ES ir JAV neuromokslo centruose. Tačiau mokslininkų siekiai daug platesni. „Mūsų ambicija yra kuo greičiau nueiti kelią nuo jau sėkmingai kliniškai išbandytų prototipų iki globalios aukštųjų technologijų rinkos inovacinio produkto, kuris būtų gaminamas Lietuvoje ir eksportuojamas į daugybę užsienio šalių“, – atskleidžia projekto vadovas.
ES tyrimų grupė „Brain + Information Technologies (BrainIT)“, kurios direktorių valdybos narys yra A.Ragauskas, rengia kelių dešimčių milijonų eurų biudžeto projektą, kurį finansuos JAV nacionalinis sveikatos institutas ir Europos Komisija. Šio projekto tikslas – geresnis ir individualizuotas bei optimizuotas žmogaus smegenų sužeidimų ir patologijų gydymas.

Prisideda prie valstybės raidos

Kai kurie KTU vykdomi projektai plėtoja darniai valstybės raidai skirtas inovacijas ir novatoriškas technologijas. Profesoriaus Vytauto Deksnio vadovaujamas kolektyvas kartu su UAB „Selteka“ sukūrė skaitmeninės televizijos priedėlius. Šių įrenginių ypatumas yra papildomos funkcijos – su jais galima žiūrėti ne tik TV laidas, bet ir stebėti, kas vyksta kieme, ar nustatyti, kokiu dažniu plaka paciento širdis, ir tyrimų rezultatus realiu laiku nusiųsti šeimos gydytojui.
Profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus grupė kuria naujas efektyvias organinei elektronikai skirtas medžiagas, jas sintetina ir tiria. Vienas tokių medžiagų pritaikymo pavyzdžių – lanksti spausdinamoji elektronika (angl. printing electronics). Pasak kūrėjų, tai elektroninė revoliucija ant popieriaus, kuri greitai pakeis visą informacinę visuomenę.
Jungtinė KTU ir Fizikos instituto mokslininkų grupė bando pritaikyti hologramų technologijas naujo tipo dokumentų apsaugai (projektas HOLOKID). Jos esmė – dokumente įterpiamas kelių milimetrų arba dar mažesnis holograminis apsaugos elementas su užšifruotu vaizdeliu. Šį vaizdą galima atkurti apšviečiant trimatę nanostruktūrą monochrominiu lazeriu ir projektuojant atspindį ekrane.

Naujos elektroninės paslaugos

Lietuvoje jau kuris laikas veikia pažangus belaidžio duomenų perdavimo tinklas „WiMAX“, suteikiantis unikalių galimybių pradėti teikti visiškai naujas ir inovatyvias paslaugas. Viena jų – KTU profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus vadovaujamos mokslininkų grupės sukurta „WiMAX“ prietaisų ir vartotojų buvimo vietos nustatymo technologija. Kaip teigia profesorius, panašios paslaugos reikalingos valstybės ir žmonių saugumui, ligonių priežiūrai, turizmui ir jų naudojimas pasaulyje didėja eksponentiškai. Pavyzdžiui, jeigu kelyje sugenda automobilis, galima pasiųsti signalą mobiliuoju telefonu ir artimiausio arba mažiausiai užimto automobilių serviso darbuotojai matys, kurioje vietoje esate, ir atvyks jums padėti.
Taip pat šia paslauga galės naudotis verslo įmonės, norinčios nusiųsti vartotojui reklaminę žinutę. „Važiuojate pro šalia esančią piceriją ir gaunate į mobilųjį telefoną žinutę apie esančias laisvas vietas, patiekalų nuolaidas“, – pasakoja E.Kazanavičius.
Kita profesoriaus suburta tyrėjų grupė plėtoja naujos kartos paslaugų, teikiamų „protingiems namams“, sistemą SNAPAS. Mokslininkas pabrėžia, kad anksčiau namų savininkai turėdavo fiksuotą paslaugų rinkinį, perkamą iš konkretaus gamintojo ar diegėjo, o naudodamiesi sistema SNAPAS galės laisvai pasirinkti norimas paslaugas iš didelio spektro. Pavyzdžiui, televizijos „Gala“ vartotojas televizoriaus valdymo pulteliu gali įsidiegti vieną iš daugelio siūlomų namų vėdinimo arba šildymo valdymo programų, kuri iš karto pradės veikti jo namuose.
Sistema SNAPAS pagrįsta internetinėmis paskirstytomis technologijomis ir skirta teikti būsto skaitmeninėms paslaugoms įvairiais ryšio kanalais, įskaitant plačiajuostį ryšį, vietinius tinklus, mobiliojo ryšio operatorių tinklus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...