2016 Birželio 09

ES plėtra

Kroatijos narystės ES koziris Balkanuose

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Jauniausia Europos Sąjungos narė Kroatija nevengia išnaudoti savo naujojo statuso įsisenėjusioms problemoms su kitomis Balkanų valstybėmis spręsti. Balandį, apsiginklavusi reikalavimais, ji pasipriešino tolimesnėms senos varžovės Serbijos deryboms dėl narystės ES. Nepaisant Briuselio spaudimo, ši muilo opera tęsėsi porą mėnesių.

Vaiva Sapetkaitė, geopolitika.lt

Derybos su Serbija dėl vieno sunkiausių 23-iojo skyriaus, apimančio teismus ir pagrindines teises, planuotos birželio pabaigoje, bet viską sujaukė Kroatija, pasinaudojusi veto teise. Kadangi čia būtinas visų ES šalių vieningas sprendimas, to pakanka, kad šis klausimas būtų tiesiog išmestas iš darbotvarkės.

Serbijai buvo dvi galimybės: arba susitaikyti, kad derybos bus atidėtos, arba kliautis kitų ES šalių spaudimu ir tikėtis, jog tai privers Zagrebą pakeisti savo poziciją.

Proga išpešti naudos

Pasak Kroatijos užsienio reikalų ministro Miro Kovačo, Kroatija taip pasielgė, siekdama teigiamų pokyčių tautinių mažumų reikaluose ir didesnių joms reprezentacijos teisių Serbijoje, pagerinti Serbijos bendradarbiavimą su karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje nagrinėjančiu Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, panaikinti reglamentavimą, leidžiantį Serbijos teismų sistemai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, įvykdytus Kroatijos ar Bosnijos ir Hercegovinos teritorijose.

Belgrado požiūriu, Kroatija tiesiog išbandė savo raumenis. Serbijai labiausiai kelia nerimą tai, kad tokie dalykai vyksta jau derybų dėl narystės pradžioje, taigi, tikriausiai panašių nemalonių staigmenų lauktina ir ateityje.

Tokia padėtis Kroatijai labai palanki ir suteikia nemažai diplomatinių svertų regione.

Nors, žinant sudėtingą ir skaudžią Serbijos ir Kroatijos istoriją, tai neturėtų stebinti, vis dėlto daug kas buvo užliūliuoti. Buvo nemažai ženklų, rodančių, kad Kroatija yra net pasiryžusi padėti Serbijai siekiant narystės ES. Verta prisiminti kad ir tuometinio Serbijos vyriausybės Europos integracijos biuro direktoriaus Milano Pajeviciaus 2013 m. plačiai nuskambėjusius entuziastingus žodžius, kad Kroatija „stipriai motyvuota“ padėti Serbijai ir kad „darbiniai santykiai yra tiesiog fantastiški“.

Kad Kroatija gali stipriai paveikti glaudesnių ryšių su ES siekiančių Balkanų šalių padėtį, jau matėme. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios buvo sustabdytos išskirtinės ES prekybos su Bosnija ir Hercegovina priemonės. Pastaroji oficialų prašymą dėl narystės ES pateikė šių metų vasario 15 dieną. Be minėtų Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos, ES narėmis taip pat kandidatuoja tapti ir kitos Balkanų valstybės: Albanija, Juodkalnija, Makedonija (ne visų šalių pripažįstamas Kosovas irgi laikomas potencialiu kandidatu). Tokia padėtis Kroatijai labai palanki ir suteikia nemažai diplomatinių svertų regione.

Tarp Briuselio ir Zagrebo šiuo klausimu vyko intensyvi komunikacija, kurią koordinavo už ES regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas ir Austrijos užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas. Galiausiai išeita ir aklagatvio, tačiau Kroatija iš to išlošė daug: viena vertus, į jos reikalavimus bus atsižvelgta, kita vertus, ji sukūrė precedentą, pademonstravusi, kad nebijo pasinaudoti savo, kaip ES šalies, įtaka šeimininkaujant regiono reikaluose.

Taigi, kaip paskutinę pavasario dieną paskelbė naujienų portalas „About Croatia“, Kroatija užsitikrino, kad jos reikalavimai Serbijai bus oficialiai įtraukti į derybų dėl narystės ES procesą. Pasak Kroatijos užsienio ir Europos reikalų ministro M.Kovačo, tai kroatus tenkina, todėl jo šalis neprieštarauja, kad tęstųsi Serbijos derybos dėl 23-iojo ir 24-ojo skyrių. Pastarasis apima klausimus, susijusius su teisingumu, laisve ir saugumu.

Kiek pagrįsta kritika Serbijai?

Balandžio pabaigoje, kai, pasibaigus išankstiniams parlamento rinkimams Serbijoje, integracijai į ES palanki Serbijos premjero (buvusio ir vėl paskirto) Aleksandaro Vučičiaus Progresyvi partija užsitikrino dominuojančią poziciją, aukštas politikas neslėpė įtūžio Kroatijai.

Nors jau aišku, kad jam teks klusniai nuryti karčią piliulę, tikėtina, jog šis Kroatijos poelgis ilgam atšaldys dvišalius santykius.

Tada jis per susitikimą su savo rėmėjais Novi Sade, šiaurinės Serbijos mieste, pompastiškai pareiškė, jog „nesiruošia toleruoti tokio šantažo ir nemaldaus, nešliaužios“, kad dominuojančioji kaimynė pakeistų poziciją. Nors jau aišku, kad jam teks klusniai nuryti karčią piliulę, tikėtina, jog šis Kroatijos poelgis ilgam atšaldys dvišalius santykius.

Nors galima sutikti, kad kritika Serbijai turi pagrindo, Kroatijos prisiimtas teisuolės vaidmuo yra gana komiškas. Tiesa, jog daugiausia už karo nusikaltimus teista serbų kilmės žmonių, bet kroatai taip pat turi savų skeletų spintoje. Kroatijai tinka ir ta pati kritika, kurią ji adresuoja Serbijai.

Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičas per „Vecernji novosti“ tiesiai šviesiai pareiškė, kad Kroatija neturi moralinės teisės aiškinti apie prastą mažumų padėtį. Ji pati neatitinka ES standartų, nors ir sugebėjo tapti ES nare. Tai iliustruojančių pavyzdžių nestinga. Tarkime, naujienų portalas „EUobserver“ praneša apie serbų, gyvenančių Kroatijoje, skundus, kad nuo naujos vyriausybės suformavimo jie susiduria su vis daugiau grasinimų, kurie dažnai toleruojami, o kartais net yra padrąsinami šalies politinio elito. Nors Serbija dėl to protestavo, Kroatijai tai buvo ne itin įdomu.

Europiečių palankumas ES plėtrai nuolat mažėja. Vadinasi, ateityje galime sulaukti kur kas griežtesnio požiūrio į narystės kriterijų įgyvendinimą.

Balkanų šalys ir toliau tebėra tarp ekonomiškai silpniausių Europoje. Net ir prie ES prisijungusioms Kroatijai, Bulgarijai ir Rumunijai galima pažerti gausybę kritikos dėl itin didelės korupcijos, vangių reformų ar vis dar per glaudaus politikos ir nusikalstamų struktūrų ryšio. Derybos dėl narystės ES laikomos galimybe bei spaudimo įrankiu regiono pozityviai raidai ir stabilumui užtikrinti (tai tebėra svarbu – poros dešimtmečių taika neužgydė senų Balkanų žaizdų). Vis dėlto kelias bus sunkus ir duobėtas, juolab kad, kaip pažymi Latvijos eurokomisarė Sandra Kalniete, europiečių palankumas ES plėtrai nuolat mažėja. Vadinasi, ateityje galime sulaukti kur kas griežtesnio požiūrio į narystės kriterijų įgyvendinimą.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. birželio 6 d.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...