2010 Lapkričio 12

Lietuvos ekonomika

Krizė Lietuvą dar smarkiau bloškė į autsaiderių gretas

veidas.lt

Sunkmečiu Lietuvos svoris ES dar labiau sumenko, o lygiaverčių konkurenčių dar labiau sumažėjo – beviltiškai atsilikome nuo Estijos ir Lenkijos, tad dabar galime pasididžiuoti tik prieš Latviją ir amžinas ES autsaideres – Bulgariją ir Rumuniją.

“Jei toliau būtume augę tokiu tempu, kaip 2000–2008 m., ir nebūtų ištikusi 2009 m. krizė, Europos Sąjungos (ES) vidurkį pagal BVP vienam gyventojui (rodiklį, iliustruojantį ekonominę plėtrą) būtume pasiekę 2021–2022 metais”, – skaičiuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas.

Tačiau dabar, kai tapome viena didžiausių krizės aukų visoje ES, lieti prakaitą šiame maratone teks gerokai ilgiau.

Banko “Finasta” makroekonomistė Rūta Medaiskytė tvirtina, esą jeigu darytume prielaidą, kad tiek Lietuvos, tiek ir ES šalių ekonomika kasmet augs vidutiniu pastarųjų dešimties metų tempu – Lietuvos 4 proc., o ES – 1,7 proc., su ES susilyginsime po kiek daugiau nei 25 metų.

“Kurį laiką į mus buvo žiūrima kaip į smarkiai kylančią perspektyvią valstybę, o dabar atsidūrėme atsilikėlių vaidmenyje”, – kaip pasikeitė Lietuvos vaidmuo Europoje vertina ekonomistas Povilas Gylys.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir ekonomistas, soc. m. dr. Tomas Ramanauskas, manantis, kad krizė akivaizdžiai įstūmė Lietuvą į ES ekonominių autsaiderių gretas.

“Juk “Eurostato” duomenimis, pagal realųjį BVP vienam gyventojui, lenkiame tik tris ES šalis, o per krizę šis rodiklis labiau nukrito tik Latvijoje. Pagal nedarbo lygį irgi “pirmaujame” – 18 proc. nedarbas Lietuvoje yra ketvirtas pagal dydį ES ir beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį. Baltijos šalyse buvo bene didžiausi finansiniai ir nekilnojamojo turto burbulai, tad ir ekonomikos perkaitimas labiausiai išreikštas, o socialiniai padariniai skaudžiausi”, – komentuoja ekonomistas.

Iš tiesų, kelerius metus fiksuotas sparčiausias ES ekonomikos augimas leido mums spėriai vytis Europą pagal ekonominius rodiklius. V.Žukauskas primena, kad 2000 m. BVP vienam gyventojui siekė 40 proc. ES vidurkio, o 2008-aisiais pasiekė 62 proc. Tuomet atėjo nelemtieji 2009 m. ir šis rodiklis nukrito iki 53 proc. – tokio, koks buvo 2005 m.”

Recesija dar labiau padidino atotrūkį nuo ES vidurkio ir pagal kitus rodiklius. “Eurostat” prognozuoja, kad per 2010 m. Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc. (tiesa, Finansų ministerijos ir kai kurių bankų prognozės optimistiškesnės ir žada 1–1,6 proc. augimą). Tokios prognozės Europos mastu atrodo nekaip, nes 2010 m. ES prognozuojamas 1 proc. BVP augimas, Estijos BVP turėtų didėti 0,9 proc., o Lenkijos – išaugti 2,7 proc. Tik Latvija atrodo prasčiau, nes pagal “Eurostat” prognozes, jos BVP susitrauks 3,5 procento.

Sunkmečiu taip pat pagilėjo praraja tarp vidutinio minimalaus atlyginimo Lietuvoje ir kitose ES narėse, nors mūsų šalyje šis rodiklis ir taip penkis kartus mažesnis negu Vakarų Europoje, o mažesnį minimalų atlyginimą gauna tik bulgarai ir rumunai. Nuo 2007 m. Lietuvoje minimalus atlyginimas nesikeitė, tuo tarpu net per krizę jis didėjo Čekijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir dar keliose šalyse.

“Lietuva pradėjo labai atsilikti pagal inovatyvumo, našumo rodiklius ir praranda konkurencingumą. Kita vertus, matyti, kad šalyje yra didelis kūrybinis potencialas, bet jam prasiveržti neleidžia neefektyvus valdymas, daugiapakopė biurokratinė sistema”, – į dar vieną sritį atkreipia dėmesį ekonomistė, soc. mokslų dr. Margarita Starkevičiūtė.

Iš tiesų nežibame nei pagal darbo našumą (55 proc. ES vidurkio), nei pagal užsienio investicijų skaičių (0,6 proc. BVP). “Šioje srityje mes patys kaišome pagalius sau į ratus per sudėtingą mokestinę sistemą, korupciją ir biurokratiją”, – pritaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Atsilikome nuo estų ir lenkų

Krizė pagal ekonominius rodiklius atitolino mus ne tik nuo ES senbuvių – ryti dulkes užnugaryje mus paliko ir amžinos mūsų konkurentės Estija ir Lenkija. Tad rungtyniavę su penkiomis šalimis, dabar likome varžytis tik su trimis – Latvija, Rumunija ir Bulgarija.

“Regione atrodome pusėtinai, bet lenkai ir estai jau nepavejami, vienintelė šalis, prieš kurią galime pasipuikuoti, yra Latvija”, – komentuoja S.Besagirskas.

Estija, kaip žinoma, sugebėjo puikiai tvarkytis su krize, nes gerais laikais iš perteklinių biudžetų buvo sukaupusi nemažą rezervą ir laiku ėmėsi būtinų reformų.

Vertindami Lietuvos lipimą iš recesijos ekonomistai vis dėlto randa ir kuo pagirti Lietuvą. R.Medaiskytė primena, kad trijų euro zonos šalių – Graikijos, Airijos ir Ispanijos – viešieji finansai daug blogesnės padėties nei Lietuvos. “Nenoriu mūsų visiškai sumenkinti. Pagal pragyvenimo lygį Lietuvos pozicija ES suprastėjo, bet ištikus krizei išlaikėme fiksuotą valiutos kursą, nors spaudimas jam buvo milžiniškas. Lietuvos Vyriausybė padarė tai, ką reikėjo, nors ir buvo socialiai skaudu – karpė viešojo sektoriaus išlaidas. Šiuo atveju mūsų atsilaikymas netgi gali būti pavyzdys Graikijai, kuriai gana sunkiai sekėsi priimti nepopuliarius sprendimus”, – komentuoja ekspertė.

Kita vertus, S.Besagirskas nemano, kad dėl to derėtų labai pūstis. “Jei lenktyniauja Žiguliai ir Mersedesas, tai nemanau, kad Žigulių vairuotojas turi kuo džiaugtis, jei Mersedesas sustoja pailsėti ir Žiguliai jį aplenkia, – vaizdžiai iliustruoja S.Besagirskas. – Mes tikrai nesame tokie pajėgūs, kad manytume, jog pralenksime airius ar ispanus. Šios šalys turi daug atsargų – investuoto kapitalo, įmonių. Nepalyginamas ir mūsų ekonominis išsivystymas. Taip, šių šalių ekonomikos plėtra sumažėjo, bet greitai jos vėl šoks į priekį”.

Europoje vis dar gerai atrodome ir pagal valstybės skolos rodiklį. Šiemet Lietuvoje valstybės skola siekia 34,8 proc. BVP, o Vokietijoje – beveik 75 proc., Prancūzijoje – 83 proc., Italijoje – 119 proc. Tačiau nerimo ženklų matome ir čia – ES šalys senbuvės tokią skolų kuprą užsiaugino per daugelį metų, o Lietuva vien nuo krizės pradžios sugebėjo šį rodiklį padvigubinti. O štai Estijos valstybės skola ir šiandien siekia tik 6,9 proc.

S.Besagirsko vertinimu, maža valstybės skola estams leis dar labiau atsiplėšti nuo Lietuvos ir Latvijos, mat estai kitais metais planuoja viešąją skolą didinti iki 12,4 proc. – greičiausiai jie stimuliuos savo ekonomiką, skatindami vidaus vartojimą. “Manau, kad atotrūkis tarp mūsų ir estų tik didės, nes viskas, ką jie padaro, pavyksta racionaliau. Jie ir šalį reklamuoja efektyviau nei mes”, – priduria S.Besagirskas.

Išeitis – eksportas ir smulkiojo verslo skatinimas

Iš ekonominės krizės lipsime lėtai ir vangiai, kaip ir visa Europa, o vėl grįžti į lenktynių trasą ir stengtis pavyti ES šalis senbuves galėsime tik protingai tvarkydamiesi su viešaisiais finansais, pasinaudodami sėkmingais ES sprendimais ir išnaudodami savo pranašumus.

“Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad po krizės Lietuvos ekonomika šaus kaip suspausta spyruoklė”, – tvirtina T.Ramanauskas. Anot jo, nedarbo išaugimas Lietuvoje yra nulemtas gilių struktūrinių veiksnių – sunyko ištisos veiklos sritys, daug į vidaus rinką nukreiptų veiklos sričių vegetuoja, nes neturi perspektyvų esant šiam paklausos lygiui. Turi įvykti struktūrinis ūkio persitvarkymas, o tai negali vykti staigiai.

Išeitį, kaip spręsti milžinišką nedarbą, nurodo ekonomistė M.Starkevičiūtė, pasigendanti Lietuvoje dėmesio smulkiajam ir vidutiniam verslui. “Nepasimokome iš Europos patirties. Pavyzdžiui, dabar siūloma iki 5 proc. sumažinti individualioms įmonėms gyventojų pajamų mokestį, tačiau kitose šalyse sunkmečiu už smulkiuosius verslininkus valstybė moka ir “Sodros” mokestį – tokią sistemą įsivedusios turi Vokietija, Olandija, Austrija. Valstybei tai papildomai nekainuotų, nes kai žmogus bedarbis, šiaip ar taip, jam mokama pašalpa”, – mokytis iš teigiamų ES pavyzdžių ragina M.Starkevičiūtė.

Kita Lietuvos ekonomikos atsitiesimo viltis – eksportas. R.Medaiskytė mano, kad atsitiestume greičiau, reikia kelių veiksnių – gyvesnės pasaulio ekonomikos, gaminti tai, ko reikia eksporto rinkoms, ir atsigaunančio kreditavimo.
“Tik viską reikia daryti protingai, akylai prižiūrėti viešuosius finansus, nes jei vėl pradėsime švaistyti ir prisiskolinsime, perspektyva bus liūdna”, – įspėja makroekonomistė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...