2012 Vasario 28

Andrius Kubilius

Konstruktyvūs pokalbiai su „Gazprom“ leidžia tikėtis mažesnių dujų kainų ateityje

veidas.lt

Premjere, vakar įvyko neskelbtas Jūsų susitikimas su „Gazprom eksport“ vadovu A.Medvedevu ir Europos Komisijos energetikos generalinio direktorato vadovu. Apie ką kalbėjotės?

Susitikimas įvyko „Gazprom eksport“ vadovo iniciatyva. Tai jau antras susitikimas iš eilės. Kalbėjomės apie tuos pačius dalykus – dujų sektoriaus pertvarką ir vadinamos nuosavybės atskyrimo direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje. Lietuva yra apsisprendusi, kad tokia direktyva turi būti įgyvendinta iki 2014 m. pabaigos, kuomet pradės veikti suskystintų dujų terminalas. Terminalas be tokios direktyvos įgyvendinimo – be nuosavybės atskyrimo, be vamzdžių išlaisvinimo – negalėtų veikti. „Gazpromas“ visus praėjusius metus pyko dėl tokio mūsų apsisprendimo, tačiau dabar jau keičia nuostatą. Vakar sutarėme, kad iki 2014 m. pabaigos ši direktyva tikrai turi būti įgyvendinta. Tam pritaria ir „Gazpromo“ atstovai. Toliau derinamės, kaip, atsižvelgiant į visų akcininkų interesus, būtų tokia nuostata įgyvendinta. Tokių susitikimų bus ir daugiau. Pokalbiai pakankamai geranoriški, todėl, tikiuosi, to geranoriškumo pamatysime ir kituose mums svarbiuose reikaluose, pavyzdžiui, dujų kainose.

Tai galima sakyti, kad ta įtampa tarp Lietuvos ir „Gazpromo“ nuslūgusi, jeigu vyksta tokie pokalbiai?

Aš sakyčiau, kad pokalbiai įgauna žymiai daugiau konstruktyvumo, normalaus dialogo. Galbūt ir dėl Europos Komisijos atstovų dalyvavimo. Taip pat norėčiau pastebėti, kad prie konstruktyvaus ir atviro dialogo prisideda ir mūsų aiškūs žingsniai statyti terminalą. Nuosavybės atskyrimo direktyva turi būti įgyvendinta pagal labai konkretų grafiką, kurio pirmieji veiksmai buvo numatyti jau kovo 31 d. Štai tokie labai konkretūs, apgalvoti, juridiškai tvarkingi žingsniai paskatina „Gazpromą“ nuosekliai, konstruktyviai ir dalykiškai kalbėtis.

Ką reiškia Europos Komisijos atstovo dalyvavimas?

Europos Komisijos dalyvavimas tikrai naudingas. Jie turi nemažai patirties derinant tokių nuostatų įgyvendinimą ir su pačia „Gazprom“ kompanija, kuri dar pirmo pokalbio metu deklaravo, kad labai gerai sutaria su Europos Komisija. Mes taip pat gerai sutariame.  Džiaugiamės, kad dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas Philipas Lowe. Galbūt dėlto gana greitai sutarėme, kokiu keliu toliau eisime. Aš tikiu, kad jų dalyvavimas mums padės pasiekti svarbiausių rezultatų, kurie leistų turėti pertvarkytą dujų sektorių, sudarantį galimybes veikti alternatyviam dujų tiekimui per suskystintų dujų terminalą.

Premjere, praeitą savaitę su darbo vizitu lankėtės Japonijoje. Japonijos kompanija yra partnerė rengiant projektą dėl naujos atominės elektrinės. Kokie yra šio vizito rezultatai?

Su Vyriausybės vadovais ir svarbiausiais bankais aptarėme šio projekto įgyvendinimą. Visur girdėjome tvirtą paramą. Su „Hitachi“ kompanija aptarėme kai kuriuos svarbius derybinius elementus. Kitą savaitę Lietuvoje vyksiančioje Baltijos Ministrų Taryboje tikimės aptarti šio svarbaus projekto įgyvendinimą ir su Baltijos šalių premjerais. Tikimės, kad artimiausiu metu koncesijos sutartis bus galutinai  parengta ir pasirašyta. Lankydamiesi ir pačioje „Hitachi“ įmonėje, ir „Hitachi“  pastatytoje atominėje elektrinėje pastebėjome, kad branduolinės „Hitachi“ technologijos tikrai yra aukščiausios kokybės. Po Fukušimos katastrofos yra daug investuojama į papildomas branduolinės saugos priemones. Taigi, tokios kompanijos atėjimas į Lietuvą ir tokio projekto realizavimas Lietuvoje duotų labai daug naudos. Iš pokalbių su Japonijos bankais buvo galima spėti, kad jie yra suinteresuoti paremti ir kitas Japonijos kompanijas, kurių po „Hitachi“ kompanijos įsitvirtinimo Lietuvoje kaip Europos Sąjungos rinkos dalyje, galėtų būti ir daugiau. Tai reiškia, kad turėtume ir naujų darbo vietų, ir geresnių modernios ekonomikos perspektyvų.

Rytoj Jūs lankysitės Briuselyje. Koks Jūsų apsilankymo tikslas? Su kuo Jūs susitiksite?

Visų pirma, Briuselyje lankysiuosi ketindamas susitikti su visa eile  Europos Sąjungos vadovų. Pradedant Europos Komisijos prezidentu J.M.Barosso, baigiant visa eile komisarų: ir su komisaru G. Oettingeriu,  ir komisaru J. Lewandowskiu, atsakingu už biudžetą, ir komisare užsienio reikalams ledi  C. Ashton, ir visa eile kitų. Tai gera proga aptarti daugelį svarbių dalykų su aukščiausiais Europos Komisijos vadovais. Tai ir naujoji finansinė perspektyva 2014–2020 m., ir mūsų energetikos projektai, ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas,  ir ekonomikos bei finansų krizių perspektyvos Europos Pietuose, ir Europos Šiaurės pranašumai. Tų temų tikrai labai nemažai. Taip pat prieš Europos Vadovų Tarybą, kurioje dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvausiu Europos Liaudies partijos, kurios nariais esame, Tarybos posėdyje, kuriame susirenka visi ministrai pirmininkai, priklausantys konservatorių–krikščionių demokratų aljansui.

Premjere, Seimo antikorupcijos komisija tęsia tyrimą dėl vidaus reikalų ministro sprendimo atleisti FNTT direktorių ir jo pavaduotoją. Jūsų pozicija dėl FNTT? Kada bus įgyvendintos komisijos išvados, kurias ketina rytoj skelbti, ir kada apskritai šita istorija baigsis?

Man sunku komentuoti Seimo tyrimą. Gerai, kad toks tyrimas vyksta. Aš paprašęs informacijos iš vidaus reikalų ministro, kad būtų paaiškinta, kodėl buvo imtasi būtent tokių veiksmų, taip pat papildomai gavęs informacijos ir paaiškinimų iš VSD, kokia informacija buvo pateikta visiems valstybės vadovams apie FNTT vadovus, padariau savo asmeninę išvadą, kad ministras, atimdamas leidimus dirbti su slapta informacija ir atleisdamas iš pareigų abu vadovus, pasielgė šiek tiek skubotai. Sprendimai nėra labai aiškiai motyvuoti. Mano manymu, yra galimybė, kad juose yra klaidingų nuostatų. Klaidų visiems pasitaiko. Todėl aš vakar viešai sakiau, kad būtų geriausia, kad pats ministras pasižiūrėtų, kaip būtų galima tokias klaidas kuo greičiau ištaisyti, kad leidimai dirbti su slapta informacija būtų grąžinami ir pareigūnai būtų sugrąžinami į pareigas. Toks pareigūnų, užėmusių tikrai aukštas pareigas – ne eilinių pareigūnų, o vadovų – atleidimas iš pareigų kelia labai daug klaustukų, ar tikrai toks atleidimas nėra klaidingas.

Ačiū už pokalbį.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...