2011 Sausio 06

Politika

Konstitucinis Teismas dėl R.Pakso bylos turėtų pasiūlyti išeitį

BNS

Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą, ketvirtadienį paskelbė Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

“Įvertinęs visus faktorius, ypač nuolatinį ir neatšaukiamą teisės atėmimą pareiškėjui užimti parlamentinį postą, teismas šį apribojimą laiko neproporcingu ir daro išvadą, kad buvo Pirmojo protokolo 3 straipsnio pažeidimas”, – sakoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime.

Pagal minimą protokolą, valstybės “įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią”.

Pažeidimus pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją tiriantis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimą R.Paksas nebegali eiti jokių pareigų, kurios pagal Konstituciją reikalauja priesaikos.

Strasbūro teismas užsiminė, kad toks draudimas varžo rinkėjų teises.

“Sprendimas neleisti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė netinkamas pareigoms, kada nors tapti parlamento nariu ateityje, pirmiausia yra rinkėjų reikalas, kurie turi galimybę rinkimuose pasirinkti, ar atnaujinti pasitikėjimą tuo asmeniu”, – rašoma teismo sprendime.

“(Vyriausybės argumentų) nepakanka įtikinti teismą, kad nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas pareiškėjui dalyvauti rinkimuose (…) yra proporcingas atsakas į reikalavimą užtikrinti demokratinę tvarką”, – nurodė teismas.

Strasbūro teismas taip pat pabrėžė, kad pagal taikomus apribojimus Lietuva yra išimtis Europoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad “lemiama reikšmė turėtų būti skiriama laiko limito egzistavimui ir galimybei peržiūrėti taikomą priemonę”.

Strasbūro teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymai Seime buvo priimti labai greitai, o tai sukuria įspūdį, jog tai daryta sąmoningai dėl R.Pakso.

“Stulbinama sparta įstatymų leidybos procese sustiprina įspūdį, kad ją sukėlė specifinis noras uždrausti pareiškėjui dalyvauti prezidento rinkimuose, kurie surengti kaip jo pašalinimo iš pareigų pasekmė”, – rašoma teismo sprendime.

Tačiau teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą, nes protokole minima tik įstatymų leidžiamoji valdžia.

Strasbūro teismas taip pat atmetė R.Pakso prašymą skirti jam 50 tūkst. eurų (172,5 tūkst. litų) kompensacijos už neturintinę žalą ir beveik 184 tūkst. eurų (634,8 tūkst. litų) turtinę žalą, kuri atitinka 47 mėnesių prezidento atlyginimą, taip pat dar pusės daugiau nei pusės milijono eurų kompensaciją dėl pensijos, kurios jis negaus.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad jis nevertino pašalinimo iš prezidento pareigų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp tariamos turtinės žalos ir Konvencijos pažeidimo.

Kad Konvencija buvo pažeista, balsavo 14 teisėjų, trys buvo kitos nuomonės.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Kaip elgtis po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo pašalintojo prezidento Rolando Pakso byloje, turi pasakyti teisininkai, teigia didžiausios valdančiosios Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Kitos valdančiosios – Jungtinės – frakcijos vadovas Algis Čaplikas teigė, kad parlamentas turėtų laukti Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) paaiškinimų, ką daryti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė nuo komentarų ketvirtadienį susilaikė.

Nuomonės, jog sprendimus dėl išeičių iš susidariusios situacijos turi siūlyti KT, laikosi ir Seimo opozicijos lyderis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

“Visi politikų priimti sprendimai rėmėsi KT nutarimais. Dabar taip pat teisininkai turi komentuoti, kokie bus Strasbūro teismo sprendimo padariniai”, – ketvirtadienį BNS sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas.

Anot jo, įstatymų leidėjai tiesiog privalės priimti teisės aktų pakeitimus, kurie realizuotų EŽTT sprendimą.

“Bet kuriuo atveju, manau, Seimas turėtų laukti KT siūlymo arba sprendimo. Manau, šis EŽTT sprendimas turėtų keliauti į KT, ir jis turėtų pasakyti, kaip Seimui reikėtų elgtis”, – ketvirtadienį BNS sakė liberalcentristas.

Anot jo, be naujo KT nutarimo ar išaiškinimo parlamentarai negali pakeisti Seimo rinkimų įstatymo.

“Seimas juk (R.Pakso rinkimų teises – BNS) apribojo, remdamasis KT sprendimu. Galiojant KT sprendimui, nematau jokios galimybės pakeisti įstatymo”, – teigė politikas.

J.Razma neatmetė galimybės, kad Strasbūro teismo sprendimas pridės R.Pakso vadovaujamai partija “Tvarka ir teisingumas” pliusų per savivaldos rinkimus.

“Aš manau, kad Konstitucinis Teismas šį klausimą turės dar svarstyti, EŽTT pasakė, kad su apribojimais iki gyvos galvos, kaip čia pasakyti, perlenkta lazda, tai reiškia, kad reikia ieškoti kitų sprendimų”, – BNS sakė A.Butkevičius.

Taip pat jis vertino, jog toks EŽTT sprendimas dar labiau sumažins Lietuvoje pasitikėjimą teismais.

EŽTT ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui būti renkamam į parlamentą. Jo teigimu, Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

Atsižvelgdamas į KT išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą”.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Po Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo pašalinto prezidento Rolando Pakso byloje gali tekti keisti Lietuvos Konstituciją, teigia Lietuvai Strasbūro teisme atstovavęs teisininkas Dainius Žalimas.

Aiškindamas teismo sprendimą, kuriuo neproporcingu pripažintas ribojimas R.Paksui visą gyvenimą tapti Seimo nariu, D.Žalimas sakė, jog ateityje gali tekti įtvirtinti terminą.

“Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks apribojimas išplaukia iš pačios Konstitucijos, todėl sakau, kad galbūt (…) gali tekti svarstyti apie pačios Konstitucijos pakeitimą, o galbūt galėtų užtekti ir įstatymų pakeitimų”, – BNS sakė teisininkas.

“Oficiali konstitucinė doktrina pati savaime automatiškai dėl šito sprendimo nesikeičia, tai aš dėl to ir užsimenu apie galimybę svarstymų dėl Konstitucijos pakeitimų”, – pridūrė D.Žalimas.

Anot teisės eksperto, šiuo metu per anksti tiksliai pasakyti, kaip įgyvendinti iš Strasbūro teismo sprendimo kylančią pareigą suderinti Lietuvos įstatymus su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Anot teisininko, EŽTT sprendimas reiškia, kad valstybė turi numatyti terminą, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų būti kandidatas parlamento rinkimuose.

“Pažeidimas yra užfiksuotas vienas – tai, kad apribojimas, draudimas iki gyvos galvos kandidatuoti parlamento rinkimuose (…) yra neproporcingas, vadinasi tam, kad jis būtų proporcingas, turi būti nustatytas kažkoks protingas laiko terminas, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų kandidatuoti rinkimuose”, – sakė D.Žalimas.

Strasbūro teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą. Jis pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas “nuolatinis” ir “neatšaukiamas” draudimas yra neproporcingas.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Šiuo metu R.Paksas yra Europos Parlamento narys ir vadovauja opozicinei partijai “Tvarka ir teisingumas”.

Pašalintasis prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas žada siekti tapti Seimo nariu.

“Dalyvausiu 2012 metų Seimo rinkimuose, ir mūsų partija nugalės”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė R.Paksas.

Jis sakė tikintis, kad iki kitų parlamento rinkimų teisinė bazė bus sutvarkyta taip, kad jis galėtų siekti Seimo nario mandato.

Tuo metu paklausas apie ketinimus vėl siekti prezidento posto R.Paksas ketvirtadienį tiesiogiai neatsakė ir siūlė “neskubinti įvykių”. Jis teigė, jog būdamas bet kuriame poste, sieks įgyvendinti savo politinę programą.

“Kur bebūsiu, sieksiu, kad ši programa būtų įgyvendinta. Koks bus postas – pagyvensim, pamatysim”, – teigė jis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...