2014 Sausio 27

Konstitucijoje yra vietos lietuvių ir lenkų kompromisui

Algimantas Šindeikis

Dirbtinis konfliktas su Lietuvos piliečiais lenkais dėl lenkiškų iškabų ir pavardžių rašymo pasuose išduoda, kad Lietuvos valstybė ir jos politinis, administracinis bei teisinis elitas vis dar tebegyvena aršių mūšių už Lietuvos valstybės nepriklausomybę dvasia.

 

Toks nusiteikimas neleidžia blaiviai pažvelgti į Lietuvos valstybės praeitį, suvokti jos dabarties bei savo energiją nukreipti į valstybės ateities kūrimą. Lietuvos valstybė jau seniai turėjo būti įžengusi į modernumo, demokratijos ir tolerancijos etapą, bet beprasmės kovos dažnai primena viduramžius.

Įpareigojimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdžiusiam Šalčininkų r. savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui teismas skyrė baudą. Vilniaus apygardos teismas nusprendė skirti 100 Lt baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008 m. rugsėjo, tad susidarė 43,4 tūkst. Lt suma.

Lietuvos įstatymai numato, kad šalyje viešieji užrašai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba. Teismai ne kartą yra pripažinę, kad dvikalbės lentelės yra neteisėtos. Bet neabejotina, kad tokia neproporcingai didelė nuobauda bus apskųsta Strasbūro teismui, ir Lietuva vėl gali patirti pažeminimą kaip valstybė, nesugebanti saugoti visų savo piliečių teisių.

Lietuvos piliečių lenkų ir Lietuvos valstybės teisinių susidūrimų istorija aiški ir suprantama. Lietuvos lenkai nori daugiau teisių gindami savo tautiškumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas. Konstituciją privalu gerbti ir jos laikytis

visiems – tiek Lietuvos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams, tiek Lietuvos rusams, žydams ar baltarusiams. Bet ar tikrai Konstitucija yra tokia griežta ir joje nėra vietos lietuvių ir lenkų kompromisui?

Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad niekas negali prieštarauti Konstitucijos 14 straipsnyje nustatytam lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusui: “Asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.”

Kitame nutarime (2009 m. lapkričio 6 d.), prisimenant 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, KT tvirtina: “Aukščiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių.”

Tačiau kas yra tie “lietuviški rašmenys”? Tokį klausimą pateikė prof. Alfredas Bumblauskas, skaitydamas pranešimą Vyriausybės rūmuose minint Lietuvos advokatūros 95 metų jubiliejų. KT atsakymo į tokį klausimą nepateikia, nes to neapsprendžia pati Konstitucija. KT tvirtina: Lietuvos valstybinės – lietuvių kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys. Lietuvių kalbos rašmenis ir su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, inter alia atitinkamos transkripcijos principus, pagal Konstituciją turi apibrėžti įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybės institucija. Tokią kompetenciją Lietuvoje turi valstybinė Lietuvių kalbos komisija. Nėra nė vieno įstatymo ar poįstatyminio teisės akto, kuriame būtų pasakyta, kad lietuvių abėcėlėje nėra, pvz., europietiškų raidžių Q, W, X. Priešingai, lietuvių abėcėlė nėra iki galo sunorminta.

2006 m. “Lietuvių kalbos gramatikos” 19 puslapyje sakoma: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės: Q q, W w dviguboji, X x, kiek rečiau – Ä ä, Ö ö, Ü ü, AE ae, Å å, ir kt.”

Kasdienis Lietuvos gyvenimas taip pat jau daug liberalesnis, nei tą supranta dalis politikų ir teisėjų. Lietuviškose knygose ir spaudoje juk rašome William Shakespeare, Winston Churchill ir kt. Prof. A.Bumblauskas piktinasi, kad dalis lietuvių yra laikomi debilais, nemokančiais perskaityti Stanisławo Ignatowicziaus ar Dariuszo Lawrinowicziaus pavardžių. Lietuva ratifikavo Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurios 1 straipsnis sako: “Tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga yra neatsiejama tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dalis ir priklauso tarptautinio bendradarbiavimo sričiai”, o 11 straipsnis: “Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas”.

Kiek Lietuva egzistuoja – šimtą metų ar tūkstantį? Daugiau nei tūkstantį. O lietuvių kalba sunorminta tik prieš šimtą metų. Raides W ir X randame Mikalojaus Daukšos raštuose, W yra Sirvydo “Trijų kalbų žodyno” lietuvių raidyne, o Q ir X – lotynų raidyne, W Q X 1889 m. leidžia net ir pats Vincas Kudirka. Mūsų mylimiausia Barbora Radvilaitė meilės laiškus Žygimantui rašė lenkiškai. Negalima pamiršti ir “Lietuvos metrikos”, kurioje gausu: Mindowe, dei gratia rex Lettowiae, Allexander Wytaudt, Wytowdus, Wytoldt. Nereikia pamiršti ir kaip pasirašinėjo Jonas Basanavičius ar kaip vadinosi lietuviška „Aušra“.

A.Bumblauskas perspėja, kad visi lietuviai, kurie gamtinių reikalų eina atlikti į WC raidėmis pažymėtą įstaigą, yra už įstatymų ribų. Nors jie gerai supranta, ką reikia veikti atidarius tomis raidėmis pažymėtas duris.

Su Lietuvos lenkais vis vien teks susitarti. Jei Lietuvos valstybėje ir toliau tarp lenkų ir lietuvių bus tokia įtampa, įžeidinėjimai bei jėgos pozicija iš abiejų pusių, negalima tikėtis galimybės ramiai ir solidžiai kruti valstybės ateitį. Lietuvos valstybė šiandien turi vidinių teisinių priemonių, kaip neleisti nieko, ko nori Lietuvos lenkai. Bet ar Lietuvos valstybei tikrai reikia tokios jėgos, tokios galios? Ar mūsų valstybei kas nors šiandien grasina atimti iš mūsų kalbą, istoriją, pažeminti lietuviškąjį orumą? Blaiviai mąstantieji supranta, kad tokių pavojų nėra. Perkėlimas bekompromisės kovos dvasios iš kovos už Lietuvos valstybės nepriklausomybę laikų į šių dienų Lietuvą yra ne tik neprotingas, bet ir pavojingas. Lietuvos lenkai yra Lietuvos valstybės piliečiai ir čia gyvena šimtmečius. Siekiantieji juos priversti tapti lietuviais turi suprasti, kad tai yra ir toliau bus tolesnės nesantaikos priežastis.

Lietuvių ir Lietuvos lenkų santykių harmonija yra rimtas išbandymas Lietuvos demokratijai. Valstybės modernumas ir demokratiškumas vertinamas ne pagal tai, kiek savo galių sugeba įgyvendinti dauguma, o kaip čia jaučiasi mažumos. Kokia turi būti Lietuvos valstybė? Laisva, tolerantiška mažumų atžvilgiu ar įsitempusi, perdėtai giežtai besielgianti dalies savo piliečių atžvilgiu? Ką skaudintų tai, kad tuose rajonuose, vietovėse, kur dauguma gyventojų yra save laikantys Lietuvos

lenkais, jie savo kaimų ar miestelių gatves žymės dviem kalbomis (tarkim, didelė lentelė lietuviškai, kaip ir pridera valstybinės kalbos statusui, o mažesnė – lenkiškai). Kas bus pažemintas, jei lietuviškame pase lenkas naudos raideles q, w, x?

 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (21)

  1. Būtų Būtų rašo:

    Dariusz Lawrinowicz – Lenkijos pilietis; Lietuvos pilietis lenkas (ne imigrantas) – Darjušas Lavrinovičius (arba Darjuš Lavrinovič); lietuvis – Darius Laurinavičius. Kas kam neaišku?

  2. Kirvis Kirvis rašo:

    Cituojami pseudonaivūs Bumblausko išvedžiojimai tikrai neprideda straipsniui solidumo. Ir beje, kodėl lenkai išskiriami iš kitų Lietuvos kitataučių gyventojų ar užsieniečių? Jiems ką, kitos taisyklės galioja? Ir ar pažįstat daug lenkų, kurių pavardėse reikalingos raidės X ir Q? O štai paprastos V lenkų abėcėlėje nėra – ar išduodami Lenkijoje kitataučiams Lenkijos pasai su tokia raide? Ir netgi Washingtono pavardę lenkai rašo Waszyngton, taip kad nereikia čia pasakų pasakot.

  3. Nusivyliau Nusivyliau rašo:

    Gerbiau p. Šindeikį, bet šitos mintuys apie LIETUVIŲ KALBOS abėcėlę labai nuliūdino. Manau, jei autorius vadovautųsi savo protu, taip nerašytų. Bet… to nepadarė. Ir išėjo nesąmonė. Lotynų abėcėlė yra lotynų kalbos. O lietuvių kalbos abėcėlė yra lietuvių kalbos, su savo originaliomis raidėmis, pagrįstomis originaliais garsais, kurių nėra kitose kalbose, pvz. ė. Tad daugiau komentuoti neverta. Beje, derėtų pažiūrėti, ką tokiu atveju daro kitos valstybės, laikomos lanbai demokratiškomis. Jos mūsų vardų ir pavardžių originaliai NERAŠO. Netgi dokumentuose.

  4. Niekas Niekas rašo:

    Labai tikėjausi , kad žemaičių kilmės žmogus ( beje, kaip ir mano mama) yra garbingas lietuvių , o ne lenkų patriotas . Nors , tiesą sakant , tai jau ne pirma pono advokato paslauga tai suįžūlėjusiai tautinei bendrijai . Lietuvoje nėra realių problemų vienai tautybei , – mūsų visų , šios valstybės piliečių problemos vienodos. Bet pataikavimas jų pretenzijoms – sutrypti mūsų žemėje krakoviaką ant lietuvybės karsto – kvepia išdavyste . Tiesa , lietuviams Lietuvoje neleidžiama būti patriotais … , čia toleruojamas lenkiškasis ekstremizmas. Labai gaila , kad su Jūsų pagalba .

  5. Kaunas Kaunas rašo:

    nusivylėm “Veidu”, šis rašinėlis ir “tyrimas” dėl AE nesiderina prie veido.

  6. Taiklumas Taiklumas rašo:

    Autoriaus šūvis tautiečiams į širdį (ar spjūvis į veidą?) – vertas svetimos valstybės aplodismentų, gal netgi ordinų, kaip ir pašlovintasis
    Bumblauskas.
    Zavistanovičiaus “įstatymai” nugriaudėjo Vasario 16-osios išvakarėse. Tomaševskis taikosi į Kovo 11-ąją?

  7. Niekas Niekas rašo:

    Nekartokime sustabarėjusių klišių ir nepilkime vandens ant garsiai tarškančio rinkimų akcijos malūno. Ar šiandien kas nors grasina atimti iš mūsų kalbą ? Akivaizdu ,- ji ką tik sugrąžinta ir nespėjusi įsitvirtinti , per mažai dėmesio skiriama jos švarinimui , o iš dalies Lietuvos ji jau yra išguita ir nepageidaujama.

    Ar šiandien kas nors grasina atimti iš mūsų istoriją ?Kad tokie pavojai realūs , supranta net ir neblaiviai mąstantys. O nematyti ir nejausti mūsų lietuviškojo orumo žeminimo gali tik labai to norintys.

    Gyvena šimtmečius ir nori daugiau teisių , gindami savo tautiškumą. Gal matote , kas kėsinasi į JŲ tautiškumą ? Valstybinė kalba ir Lietuvos Konstitucija ?
    O nuo nepagrįstų pretenzijų daugumai , ciniško diktato ir įstatymų nesilaikymo gintis teisę palikime valstybei. Ir padėkime jai .

  8. Antanas Antanas rašo:

    Kodėl leidžiame viešai rašyti Maxima, o draudžiame – Waldemar ar Czeslaw? Ot šito niekaip nesuprantu.

  9. antanas antanas rašo:

    Žemaitis pasakytų, atsirado ontras sleiks iš Telšių…
    Šindeikiui galimai už tokį straipsnį lenkai dosniai arbatpinigių pametėjo?
    Situacija Lietuvoje darosi grėsminga. Jei būtų prakišta teisė pardavinėti žemę užsieniečiams, tada Tomaševskis gautų iš Lenkijos pinigų ir supirkinėtų ne tik Šlčininkų, bet ir Vilniaus rajono žemes ir nupsipirktų teisę lenkų kalbą padaryti valstybine, mat iš pradžių įteisintų pavadinimus lenkiškomis lentelėmis ir taip toliau…
    Bet Šindeikis kaip žuvis nutyli apie lietuvių tautinių mažumų teises Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, apie lietuvių teises Punsko ir Seinų valščiuose.Įdomu, kaip saugiai pasijustų Šindeikio anūkai Šalčininkų bei Vilniaus rajonuose lenkiškuose darželiuose ar mokyklose?

  10. Przemek Przewalski Przemek Przewalski rašo:

    Labai geras straipsnis. Saunu girdeti protinga mastyma.Amen.

  11. Alex Alex rašo:

    Kiviui – o kailietuviai raso jog atvaziuoja Robis Viliamsas ir olegas Gazmanovas ir Filipas Kirkorovas ir Barakas Obama kalbas sako, tai yra normalu? Lechas ir Jaroslavas Kaczynskiai, Donaldas Tuskas – tai normalu? Tai idiotizmas, nes perdarinėjami vardai ir pavadės. Tad nestumk čia dėl tokių niekų, kai pas pačius lietuvius snukelis grietinei šiuo klausimu.

    P.s. atsiverk istorijos knygą – Vašingtonas bus parašyta, o ne Washington.

  12. Frazė Frazė rašo:

    ” siekiantieji juos priversti tapti lietuviais ” – keista , netikra ir netikėta . Kas patikėtų lojalumu tokio ” lietuvio”, apsiginklavusio lenko korta , kurioje ir brandinamas tarpvalstybinės įtampos grūdas ?

  13. šiaip šiaip rašo:

    Alex, spauda paprastai rašo Robby Williams ir Oleg Gazmanov, nes tiems veikėjams Lietuvos dokumentų niekas nė neketina išduoti. O ir šiaip, mūsų reikalas, ką mes ir kai rašom, todėl niekas mums tegu neaiškina, kaip užsieniečius vadinti. Ypač tie, kurie ir patys juos savaip vadina, bet nori, kad mes juos vadintume, kaip jie patys norėtų.

  14. Rasa N. Rasa N. rašo:

    Ypatingai ramus straipsnis – racionalumo lašas emocijų ir įžeidimų jūroje. Kiek jau galima buvo prisiklausyti visokiausių įžeidimų ir drabstymosi purvu lenkų atžvilgiu paskutiniu metu, net baisu prisiminti.
    O jie juk irgi yra Lietuvos piliečiai. Taip jau susiklostė istorija.
    Aš, lietuvė, pažįstanti nemažai lenkų, galiu drąsiai pasakyti – lietuvių kalbą jie moka ne blogiau nei mes, lietuviai, ir Lietuvą jie myli ne ką mažiau už mus. Tačiau jie nori išsaugoti taip pat savo protėvių kultūrą ir kalbą – leiskime jiems.
    Kažkada girdėjau tokį apibrėžimą: demokratija – tai daugumos diktatūra.
    Nenorėčiau, kad mano šalyje vyrautų toks demokratijos supratimas.
    Manau daugelis išsilavinusių lietuvių man pritars, jog savo tautiškumą ir kalbą galime išsaugoti tik patys puoselėdami savo kalbos taisyklingumą, kultūrą, TIKRĄ meilę tėvynei bei rūpindamiesi mūsų bendros ateities gerove, bet tikrai ne ribodami Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises.

  15. Žvelk giliau Žvelk giliau rašo:

    Rasele , straipsnis tikrai labai atsargus , bet jį vertinti reikėtų kitų straipsnių fone. Jei neskaitėte “Alke” M.M. Kolionko ir K. Koženievskos – Volek ” pamąstymų ” , būtų pravartu su jais susipažinti .

  16. Justinas Justinas rašo:

    Gražūs ir kilnūs norai, tačiau…Kaip atrodo, koks bus sekantis tomaševskininkų žingsnis po to, kai patenkinsime jų norus dėl dvikalbių užrašų ir nelietuviškų raidžių naudojimo? Teisingai, dvikalbių lentelių bus pareikalauta naudoti Vilniaus mieste. Ir taip be galo. Supraskite, jiems reikalingos ne lenkų teisės o kova už lenkų teises!

  17. Jonas Jonas rašo:

    Gerb. Algimantas Šindeikis susismulkino rašydamas tik apie lietuvių ir lenkų nesutarimus ir nieko naujo nepasakė. Nuolankumas ne visada pateisinamas. Problema yra platesnė, bent Europos Sąjungos lygio. Taip ją ir reikėtų spręsti. Reikia kalbėti apie visus piliečius kitataučius visose ES šalyse. Reikia įteisinti ES bendras taisykles arba visišką valstybių savarankiškumą. Dabar gi, išsprendus konfliktą su lenkais,galimas konfliktas su rusais, vokiečiais, prancūzais, baltarusiais ir kitais… Patenkinus visų pageidavimus, mūsų abėcėlė išsiplėstų, kad patys nebesugebėtume perskaityti savo laikraščių. Priiminėjant dalinius sprendimus bus apie ką rašyti ir kurti partijas šimtą metų. Kaimynų klapčiukai tai puikiai supranta ir meistriškai tuo naudojasi.

  18. Rasai Rasai rašo:

    Niekas nieko neriboja. Tiesiog Lietuvos įstatymų privalo laikytis vienodai visi. Tik tiek. Beje, lenkakalbiai jau buvo padavę Lietuvą į du tarptautinius teismus šiuo klausimu. Ir abu kartus pralaimėjo. Manau, be lietuviškų ,,advokatų” atikrai apsieis.

  19. Hmm Hmm rašo:

    Sutinku kad nuolaidų būtų galima daryti, bet kad tam priešinasi patys lenkai. Buvo siūlymas rašyti viename paso lape asmenvardžius lietuviškai, pagal tarimą, o kitame – bet kuria kalba pagal rašybą. Bet toks kompromisas netiko lenkams – jie nori įterpti būtinai savo rašyba pirmame lape. Na o kaip tada tarsime? Pagal raides, ar išgalvosim transkripciją? O jei neteisingai ištarsime – vėl problemos bus, vėl skundai, kad iškraipo mano asmenvardžus. Štai kad ir ,,mūsų” čiuožėja – Izabela Tobias. Vieni taria Tobias, kiti Tobaias (LRT). O dėl gatvių ir vietovardžių nežinantys žmonės galvoja kad nekils problemų. Lenkai ne tik nori lenkiškais rašmenimis rašyti, bet ir sulenkinti. Štai autobuso maršrutas – Vilnius – Kelmytė, ,,lenkiškais” rašmenimis jau rašoma Wilno – Kowalky ir dar daugiau pavyzdžių. Lenkai supranta lenkiškų rašmenų įvedimą, kaip senų, sulenkintų vietovardžių atkūrimą. Klausiu jų – kam jums to reikia? Atseit anksčiau, ,,za polskym časom” taip vadinosi :) Jeigu ir toliau taip eiti su nuolaidom, teks Gedimino prospekte keturis vardus kabinti: Gedimino, Lenino, Pilsudskio ir Georgijaus prospekto :)

  20. Kęstutis Kęstutis rašo:

    Tokie nekompetetingi šindeikiai savo nusišnekėjimais tik kompromituoja Lietuvos Konstituciją ir lietuvių tautą.Jiems pritaria analfabetai komentatoriai. Pseudoistoriko Bumblausko “argumentas” apie tualetą žyminčias raides WC aiškiai rodo, kad tas veikėjas visiškai nesuvokia, apie ką jis šneka.Tiesiog stebina toks milžiniškas kai kurių žmonių protinis atsilikimas.Iš piršto laužtos zavistonovičių ir jo kruvinų darbų tęsėjų įžūliai primetamos “problemos”kelia tik juoką.Jeigu tie tomaševskiai ir kagebistiniai jų klapčiukai taip kovoja už neva lenkiškumo išsaugojimą, tai kodėl jie netrimituoja, kad ir rusams, ir kinams turi galioti TOS PAČIOS TEISĖS? O dabar jos ir yra VISIEMS vienodos.Bet pan Szindejki lenkams nori išimtinių teisių. Spjauti į jį ir į to pono “Veidą”. Niekada jo rašliavos neimsiu į rankas. Nebent pradės spausdinti ant tualetinio popieriaus.

  21. arvydas damijonaitis arvydas damijonaitis rašo:

    LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINEI PROKURATŪRAI

    Kopija LR Konstituciniam teismui

    PAREIŠKIMAS dėl grėsmės Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui
    2014-03-21,Vilnius

    Priesaiką Lietuvai pamynusių tomaševskių valdoma kultūros ministerija parengė “Tautinių mažumų” įstatymą (turi būti Tautinių bendrijų įstatymas) – iš esmės dalies Lietuvos teritorijos praradimo įstatymą, nes pagal tarptautinę teisę Lietuvos lenkai turi išorinę valstybę Lenkiją,40 milijonų, todėl negali turėti „tautinės mažumos” statusą.
    Kolaborantas A.Brazauskas 1994 balandžio 26 d. abejingai pasirašė Sutartį su Lenkija, kurioje neatsakingai įvardinta nesanti Lietuvoje „lenkų tautinė mažuma” . Sutartis prieštarauja 1995 vasario 1 d. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, kurios 21 straipsnis apibrėžia, patikslina „tautinės mažumos” sąvoką: ,,Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės ,teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams”. Matome, Lietuvos lenkų tautinė grupė (bendrija ,bendruomenė) negali turėti „tautinės mažumos” statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei. Priesaikos laužytojai tomaševskiai dirba išorinėms valstybėms – būtina rengti protestų akcijas, nes prarasime Pietryčių Lietuvą. Tautinių bendrijų įstatymą negali rengti priesaiką Lietuvai pamynusi, išorinės valstybės įtakojama,LLRA.

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...