2011 Sausio 19

Teisė

Koks bus atsinaujinęs Konstitucinis Teismas

veidas.lt

Jau netrukus, kovo mėnesį, Seimas turėtų paskirti tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus. Jie užims teisėjų, kurių kadencija jau baigiasi, vietas. O kadenciją baigia teisėjai Armanas Abramavičius, Kęstutis Lapinskas ir Zenonas Namavičius.

Priminsime, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė į Konstitucinio Teismo teisėjus pasiūlė dr. Egidijų Bieliūną, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius teikia prof. Gediminą Mesonį, na, o Seimo pirmininkė Irena Degutienė gruodžio viduryje pasiūlė dr. Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Nors šie teisininkai ateinančius devynerius metus spręs Lietuvai pačius svarbiausius konstitucinius klausimus, apie kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus mūsų šalyje neįprasta daug diskutuoti.

Priminsime, kad, pavyzdžiui, JAV patys svabiausi teisėjai skiriami juos išnarsčius po kaulelį – visuomenė ir politikai domisi jų kompetencija, politinėmis pažiūromis ir vertybėmis, nes juk nuo jų sprendimų priklausys daugybė svarbių procesų šalyje.

Lietuvoje tokios tradicijos nėra. Politinės kandidatų pažiūros ir vertybės iš esmės niekam nerūpi, o dėmesys koncentruojamas tik į jų profesinę kompetenciją.

Politiškai neangažuoti

Žinoma, mūsų Konstitucinis Teismas veikia vos 18 metų ir per šį laikotarpį dar nespėjo susiformuoti tokios tradicijos kaip senosiose demokratinėse šalyse, kur svarbu ne tik kiekvieno teisėjo pažiūros, bet ir skirtingų politinių pažiūrų teisėjų proporcija teisme.

E.Bieliūno nuomone, tai, kad Lietuvoje yra kitokia tradicija, – netgi privalumas. “Mums kaip tik reikia vienijančios idėjos, kai ieškoma bendrų sprendimų, o ne siekti oponuoti ir būti ryškiai politiškai užsiangažavusiam. Tad iki proporcijų ar to, kad teisininkas profesionalas būtų priskirtas kažkuriai politinei krypčiai, mums dar ankstoka”, – dėsto prezidentės siūlomas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, tvirtinantis, kad pats negalėtų deklaruoti simpatijų vienai ar kitai politinei jėgai.

Kiti kandidatai irgi sutinka, kad ideologinės nuostatos neturi klibinti pagrindinių vertybių.

Kito kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus G.Mesonio įsitikinimu, Lietuvoje nusistovėjusi tradicija skirti į teismus politiškai neangažuotus asmenis yra prasminga ir toliau sektina, nes taip ne tik užtikrinamas Konstitucinio Teismo nepriklausomumas, bet ir visuomenei siunčiama žinia, kad sprendimai bus teisiniai, o ne politiškai motyvuoti.

Kita vertus, ne mažiau svarbios ir kiekvieno specialisto vertybės, kurias G.Mesonis įvardija tiesiog kaip lojalumą valstybei. Profesoriaus vertinimu, kiekviename darbe asmenybė ir jos vertybės yra neatsiejamos nuo profesinės kompetencijos, nesvarbu, ar kalbama apie Prezidento instituciją, ar apie Seimo narį, ar apie mokyklos direktorių, ar apie apylinkės teismo teisėją, ar apie skrydžių saugumą užtikrinantį inspektorių.

O trečiasis kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus D.Žalimas pateikia tokią nuomonę: “Vis dėlto, mano manymu, turėti politines pažiūras privalo kiekvienas pilietis, nepaisant to, ar jos deklaruojamos garsiai, ar nutylimos. Bet darbui tai niekaip neturėtų atsiliepti. Svarbiausia, kad teisėjas sugebėtų objektyviai vertinti argumentus, būti nešališkas”, – apibendrina D.Žalimas.

Keisti Konstituciją ar jos neliesti?

Konstitucinio Teismo nagrinėjimo šiemet laukia daugiau nei šimtas bylų. Daugelis jų susijusios su socialinio bei ekonominio gyvenimo klausimais, nors Konstituciniam Teismui teks nagrinėti ir su valdžios institucijų įgaliojimais, ir su tokiomis specifinėmis sritimis, kaip Seimo kanclerio atleidimas ar Seimo pirmininko paskyrimas, susijusius klausimus.

Vis dėlto labiausiai daugeliui dabar rūpi, kaip Konstitucinis Teismas pasielgs dėl nušalintojo prezidento Rolando Pakso istorijos atomazgos ir kokia šiuo klausimu yra visų trijų kandidatų nuomonė.

Juk egzistuoja dvi skirtingų nuomonių stovyklos. Vieni teigia, kad Konstitucija – tarsi nepajudinama vertybė, stabilizuojantis veiksnys, ir jei kažkuri gyvenimo sritis nebesutelpa į Konstitucijos rėmus, tai paprasčiau keisti gyvenimą nei ją. O priešingoje pusėje – manantieji, kad Konstitucija turi keistis keičiantis visuomenei, ir tai visiškai natūralus ir neišvengiamas dalykas.

Beje, akivaizdu, kad kol kas Lietuva gyveno būtent pagal šias nuostatas. Juk vien nuo 2001-ųjų sausio iki dabar pateikti 45 siūlymai keisti pagrindinį šalies įstatymą, septyniems jų Seimas pritarė.

Naujieji kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus laikosi vidurio ir sutaria, kad Konstituciją keisti galima, bet tik labai atsakingai. “Devynis kartus pamatuok, o tik dešimtą kirpk, – tokios pozicijos laikosi G.Mesonis. – Žinoma, tauta tiesiogiai arba per įgaliotus atstovus gali keisti atskiras Konstitucijos nuostatas, o jeigu panorės – ir pačią Konstituciją, tačiau ir mokslinė teorija, ir pasaulinė konstitucinės justicijos raidos praktika rodo, kad konstitucinio reguliavimo stabilumas yra didelė vertybė, tad jos liesti skubotai nereikėtų.”

Panašiai mano ir E.Bieliūnas. Jo žodžiais, Konstitucijos negalima kaitalioti dėl kiekvieno socialinio krebžtelėjimo, kiekvieno vėjelio pūstelėjimo. Tačiau jis pabrėžia, kad kartais tai neišvengiama, mat tada, kai visuomenėje vyksta teisės instrumentais nebesuvaldomi dalykai, teisė tampa neadekvati. “Mūsų Konstitucija irgi jau buvo keičiama, kai prasidėjo stiprūs pokyčiai, atsirado naujų klausimų, tad nepritariu nuomonei, kad Konstitucija negali būti judinama jokiomis aplinkybėmis”, – pabrėžia E.Bieliūnas.

Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimas

Lietuvos Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikia Respublikos prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos prezidento teikimu.

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. next next rašo:

    ar galėtų kas iš KT esamų ir būsimų teisėjų tiesiai šviesiai pasakyti , kurį Konstitucijos straipsnį ir kaip reikėtų pakeisti išvados dėl Paxo atveju?

  2. lietuvis lietuvis rašo:

    koks buvo toks ir liks niekas nepasikeis kol nepakeisim kostitucijos


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...