2011 Rugpjūčio 27

Kokiose įmonėse mokamos didžiausios algos

veidas.lt

BFL

Kokiose Lietuvos įmonėse vidutinis darbo užmokestis didžiausias? Ir ar išties geidžiamiausiais laikomi darbdaviai moka daugiausiai? “Veidas” iš arčiau pažvelgė į atyginimus, mokamus žinomiausiose bendrovėse.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje, Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 2071,6 Lt. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis 2,4 proc. sumažėjo, o per metus, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, 2 proc. padidėjo. Taigi darbo užmokesčio svyravimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę tebėra labai nedideli ir gerokai atsilieka nuo infliacijos. Įmonėse, kurios nuolat patenka į kasmet sudaromus geidžiamiausių darbdavių sąrašus, padėtis panaši: nors matyti pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai, atlyginimai daugelyje jų išlieka stabilūs arba didėja labai nedaug.
Atlyginimas lietuviams, personalo atrankos įmonės “Grafton Recruitment” apklausos duomenimis, yra pagrindinis kriterijus renkantis darbdavį. Tad kokios įmonės Lietuvoje savo darbuotojams šiandien moka daugiausiai? Nors daugelyje bendrovių darbo užmokesčio dydis yra konfidenciali informacija, “Veidas” pamėgino praskleisti šią paslapties skraistę.

Išskirtinės algos – tik išrinktiesiems

Atlyginimų burbulas subliūško. Priešingai nei iki krizės, dabar daugelyje įmonių nusistovėjo, anot “Grafton Recruitment” vadovės Dianos Mečanecaitės, protingi atlyginimai. “Atlyginimai tapo proporcingi keliamiems reikalavimams”, – lūžį apibūdina D.Mečanecaitė.
Tai galima pasakyti ir apie tokias tarptautines bendroves, kaip “Barclays”, kuri pernai Vilniuje atidarė technologijų centrą, ar grynųjų pinigų perlaidų bendrovę “Western Union” – garsias įmones, kuriose, apklausų duomenimis, dirbti svajoja dauguma lietuvių. Vidutiniai atlyginimai jose gerokai didesni nei šalies vidurkis, bet ne tokie dideli, kad iškreiptų rinką. “Veido” šaltinių duomenimis, “Barclays” technologijų centre dirbantys lietuviai IT specialistai uždirba po 6–8 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių. Taigi dalis “Barclays” specialistų uždirba iki keturių kartų daugiau nei vidutinis lietuvis. Viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Nocius teigia, kad “Barclays” specialistų atlyginimai didesni nei daugelyje Lietuvos IT įmonių.
Didžiausi IT specialistų atlyginimai Lietuvoje svyruoja ties 5–7 tūkst. Lt riba. “Veido” žiniomis, iš IT įmonių didžiausias specialistų atlyginimų vidurkis yra “Barclays” technologijų centre, bendrovėse “Alna”, “Atea” (buvusi “Sonex”), “Baltic Amadeus”.
Tiesa, mūsų šaltinių teigimu, keletas lietuvių, gavusių taip trokštamą darbą “Barclays”, jau spėjo nusivilti: jie tikina, kad didžioji IT specialistų dalis atlieka monotonišką darbą pagal instrukcijas, todėl grįžo pas lietuvių darbdavius, nors ir už mažesnę algą.
IT, finansų, naftos, farmacijos, alkoholio ir tabako sektorių įmonės paprastai siūlo didžiausius atlyginimus rinkoje, tačiau visose egzistuoja didelės atlyginimų “žirklės” tarp žemiausios ir aukščiausios grandies darbuotojų. Tai reiškia, kad sėkmingiausia veikla užsiimančių šių sektorių įmonių vadovai uždirba po keliolika tūkstančių litų, o eiliniai darbuotojai – porą tūkstančių litų per mėnesį. “Tai sektoriai, kuriuose tos pačios pozicijos atlyginimai šiek tiek didesni nei kitur. Tačiau paprastai itin gerai įmonėje uždirba tik keli žmonės, o daugumos darbuotojų atlyginimai neišsiskiria”, – teigia “Search Group” tiesioginės personalo paieškos konsultantė Ingrida Vitkienė.
Pavyzdžiui, kažin ar SEB banką geidžiamiausiu darbdaviu šiemet išrinkę lietuviai labai trokštų dirbti banko klientų aptarnavimo srityje: aptarnaujančio personalo vidutinis atlyginimas 2010 m. pabaigoje buvo ne itin įspūdingas ir siekė 2069 Lt prieš mokesčius. Vidutinis specialistų atlyginimas – 3341 Lt, tad irgi neatrodo pribloškiamai. Tačiau būti banko vadovais turbūt norėtų daugelis: vidutinis vadovaujančių darbuotojų atlyginimas SEB yra 9921 Lt neatskaičius mokesčių.
Šiaulių bankas į geidžiamiausių darbdavių dvidešimtuką nepatenka, nors čia vidutinis vadovų atlyginimas yra dar didesnis ir praėjusių metų gale siekė 14 910 Lt. Krizė apkarpė ir šio banko vadovų algas, nes, pavyzdžiui, 2008 m. vidutinis jų darbo užmokestis siekė net 23 039 Lt. Tiesa, tokius atlyginimus Šiaulių banke gauna vos aštuoni asmenys, o visų kitų banko tarnautojų vidutinis atlyginimas praėjusių metų pabaigoje sudarė 1967 Lt – tai netgi šiek tiek mažiau už dabartinį šalies vidurkį (2008 m. buvo 2410 Lt).
Bankai daug investuoja į savo įvaizdį, tad daug kas patiki, kad ten tikros aukso kasyklos. Vadovams – gal ir taip (be to, jie naudojasi ir kitomis privilegijomis, pavyzdžiui, važinėja tarnybiniu automobiliu), bet jų yra nedaug, o kai kuriems žemiausios grandies bankų tarnautojams, pavyzdžiui, vos per tūkstantį litų į rankas gaunantiems klientų aptarnavimo vadybininkams, net gėda kam nors prisipažinti, kad dirba banke, o vos suduria galą su galu. Deja, dirbusieji bankuose sako, kad ir karjeros galimybės ten labiau teorinės.
Taigi Lietuvoje dažnai svarbiau ne tai, kur dirbi, o kas esi, – galima būtų paminėti daugybės įmonių pavadinimus, kurie niekam nebus žinomi, bet jose pavieniai darbuotojai, kuriantys didžiausią pridėtinę vertę, uždirba milžiniškus pinigus.

Uždarbis rinkoje suvienodėjo

Po krizės nebeliko ir itin didelių atlyginimų skirtumų tarp panašaus dydžio bei apyvartos bendrovių. Atlyginimai mažėjo net ir tose įmonėse, kuriose jie buvo gerokai didesni nei vidurkis, o lig šiol buvę skirtumai jau nebe tokie ryškūs. Taigi didžiausiose ir žinomiausiose bendrovėse atlyginimai šiandien labai panašūs.
Jei kalbėsime apie visus darbuotojus apskritai, o ne vien apie einančius išskirtines vadovaujamas pareigas, šiek tiek didesnėmis algomis, tarkime, telekomunikacijų srityje, pasižymi bendrovė “Teo LT”. 2010 m. vidutinis “Teo” darbuotojų darbo užmokestis siekė 3500 Lt. Beje, bendrovės personalo skyriaus direktorius Edis Kasperavičius teigia, kad pastaruosius kelerius metus, nepaisant ekonomikos nuosmukio, visas įmonės darbuotojų atlygis – darbo užmokestis, priedai, sveikatos draudimas ir pan. – iš esmės nesikeitė.
Tarp gamybos įmonių atlyginimais išsiskiria tabako pramonės milžinė “Philip Morris Lietuva”, taip pat patenkanti tarp geidžiamiausių darbdavių. Pavyzdžiui, gamybos darbuotojų, dirbančių pamainomis, vidutinis atlyginimas siekia 3700 Lt. “Mažiausias atlyginimas gamykloje yra du kartus didesnis nei oficialus minimumas. Taip pat turime ir socialinių priedų sistemą, apimančią įmokas į kaupiamuosius pensijų fondus, sveikatos draudimą, visi darbuotojai apdrausti gyvybės draudimu, jiems kompensuojamos sportinės veiklos ir sveikatingumo paslaugos. Rūpindamasi darbuotojų patogumu bendrovė organizuoja jų atvežimą į darbą ir parvežimą”, – vardija “Philip Morris Baltic” korporacijos reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla.
Tarp gamybininkų algomis išsiskiria ir apie 1400 darbuotojų turinti AB “Achema” – čia vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmąjį pusmetį buvo 3384 Lt. Kaip sako “Achemos” generalinis direktorius Jonas Sirvydis, sunkmečiu vidutinis darbo užmokestis buvo nukritęs į 2004 m., o šiemet priartėjo prie 2007 m. lygio – pirmąjį metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, jis padidėjo 58 proc. “Deja, galimybes darbuotojams uždirbti dar daugiau riboja nuolat kylanti pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų kaina bei mūsų valstybei diktuojamos vienintelio dujų tiekėjo sąlygos”, – teigia J.Sirvydis.
Daugiau už šalies vidurkį uždirba ir kai kurių baldų pramonės įmonių darbininkai, pavyzdžiui, “Vilniaus balduose” vidutinis jų atlyginimas 2010 m. pabaigoje siekė 2637 Lt. Specialistai čia uždirba vidutiniškai 4101 Lt per mėnesį. Na, o vidutinis vadovų atlyginimas “Vilniaus balduose” – 16 184 Lt.
Didesnių atlyginimų galima tikėtis ir energetikos sektoriuje. Pavyzdžiui, “Lietuvos energijos” darbininkų vidutinis darbo užmokestis siekia 2683 Lt, o specialistų – 4054 Lt. Tiesa, įmonės vadovo Daliaus Misiūno atlyginimas yra daugiau nei keturiskart didesnis – 19,9 tūkst. Lt. Tiek pat uždirba ir “Lesto” generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius, o darbuotojų atlyginimai čia šiek tiek mažesni nei “Lietuvos energijoje”.
Taigi gerai uždirbti įmanoma ir Lietuvoje, bet tam reikia išskirtinių gebėjimų ir, žinoma, sėkmės. O bendro atlyginimų šuolio rinkoje, koks buvo iki krizės, šiandien nežada joks ekspertas. Kaip sako atlygio tyrimus atliekančios įmonės “Consulteam Baltics” direktorius Žilvinas Akelis, metinis algų kilimas šiemet turėtų siekti tik 2–3 proc. “Be to, jau aišku, kad artėja nauja recesija ir atlyginimams tai tikrai atsilieps”, – prognozuoja Ž.Akelis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...