2010 Gegužės 02

Vaisiai ir daržovės

Kokie vaisiai ir daržovės naudingiausi

veidas.lt

"Veido" archyvas

Pesticidai ūkininkams garantuoja didelį derlių ir dideles pajamas, o valgytojams – chemijos dozę

Ištisus metus prekybos centrų lentynos lūžta nuo vaisių ir daržovių, netgi žiemą ar ankstyvą pavasarį. Raudonšoniai obuoliai, geltonos citrinos, violetiniai baklažanai, pūkuoti kiviai, o jau salotų gausybė! Akys raibsta. Visi gražūs, kieti, bet kažkodėl nekvepia, o kai paragauji, paaiškėja, kad ir skonis panašus – bulvės nelabai atskirsi nuo pomidoro. Bet ar blogybė tik tokia? “Veidas” domisi, kodėl dietologai, medikai ir agronomai vienu balsu šaukia: valgykite lietuviškus vaisius ir daržoves, dar geriau – ekologiškus.

Pagardinti pesticidais

Kiekvieną pavasarį užvalgiusi pasiilgtų šaltibarščių vilnietė Leokadija Bražėnienė sunegaluoja. Pašnekovė įsitikinusi, kad dėl to kalti svogūnų laiškai iš parduotuvės, mat jie auginami šiltnamiuose, tręšiami dideliu kiekiu trąšų, o gal net purškiami chemikalais. Šiemet ponia Leokadija svogūnų laiškų planuoja pirkti turguje. Jei nesusirgs, vadinasi, jos teorija pasitvirtins.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius įrodinėja, esą Lietuvos vartotojai gali pasitikėti rinkoje esančių maisto produktų saugumu. Ši įstaiga pagal Pasaulio prekybos organizacijos nustatytus standartus tikrina, kad vaisiuose ir daržovėse nebūtų pesticidų likučių, sunkiųjų metalų ir mikotoksinų (tiesa, tarnyba patikrina tik 15 proc. visų importuojamų vaisių ir daržovių).

Valdininkas pripažįsta, kad standartai nustatyti pagal šiandienines mokslo žinias, o rytoj gali būti kitaip, galbūt kažkas sugalvos naują metodą ir įrodys, kad dalis dabar mūsų valgomo maisto yra nesveikas. Šie standartai buvo sukurti tada, kai reikėjo užtikrinti maisto gausą, o dabar Europa nebežino, kas yra badas, todėl žmonės nori valgyti ne tik saugų, bet ir sveiką maistą. O kokį valgome?

Pasidomėjus susisuka galva: agurkai ir pomidorai auginami ne grunte, o specialiame substrate, tai vadinama hidroponika. Bananai Ekvadore nuskinami dar žali, nupurškiami įvairiais chemikalais, kad nepūtų, ir laivais keliauja į Lietuvą. Čia nokinami su specialiomis dujomis. Laimei, bananų žievė stora, todėl vidun neva patenka nedaug chemikalų. Užtat šitaip sunokintų vynuogių reikėtų valgyti kuo mažiau. O ar žinote, kad yra obelų veislių, kurios obuolių neužaugins, jeigu per sezoną nebus nupurkštos apsaugos priemonėmis 16–18 kartų? Ir visus tuos obuolius mes suvalgome. O kur dar genetiškai modikuotos bulvės, kurios jau auginamos ir Europoje?

“Stengiuosi valgyti namie užaugintus produktus. Močiutė priaugina daržovių, obuolių perku iš ekologinių ūkių, – sako ekologė dr. Rasa Karklelienė. – Nenoriu savo dviejų vaikų maitinti tuo, kas atvežama iš užsienio”.

Mokslininkė, atliekanti ekologinių ūkių tyrimus, pataria: net jeigu negalite įsigyti ekologiškų produktų, bent jau rinkitės lietuviškus – mūsų ūkininkai savo daržovių ir vaisių nepurškia pesticidais ir netręšia tiek, kiek užsieniečiai. Visų pirma jie neturi tiek pinigų, antra – pas mus šalčiau, todėl mažiau ligų ir kenkėjų. Be to, Lietuvoje jau kelerius metus privalomai sertifikuojama purškimo technika, ko nėra kitose šalyse. O Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius giriasi, kad, palyginti su kitomis šalimis, kone visas Lietuvos žemės ūkis gali būti laikomas ekologišku.

Beje, R.Karklelienė įsitikinusi, kad lietuviams egzotiškų vaisių ir daržovių beveik nereikia. “Manau, tiek daug alergijų pas mus kyla būtent dėl pesticidų nesubalansavimo ir mūsų organizmui nepriimtinų vaisių bei daržovių”, – tvirtina specialistė. Pasak jos, Lietuvoje visą žiemą turime savo burokėlių, kopūstų, morkų, bulvių, obuolių. O agurkų, pomidorų ir salotų galime atsivalgyti per vasarą.

Ūkininkų turgelių iniciatorius Mindaugas Maciulevičius jau sugalvojo, kaip padaryti, kad kuo daugiau ir kuo sveikesnių daržovių pasiektų pirkėjus: jas ūkininkai atiduota kooperatyvui, o šis parduoda. Greitai ūkininkų skyrių rasime ir prekybos centruose, bus atidaryta ir parduotuvėlių, kurios dirbs ilgiau nei turgeliai.

Kur vitaminai?

"Veido" archyvas

Pomidorai auginami nebe grunte, o specialiame substrate

Sužinojus, kaip auginamos daržovės, kyla kita mintis: ar juose iš viso yra vitaminų ir mineralų, juk vaisius bei daržoves valgome būtent dėl šių medžiagų? Atsakymą į šį klausimą žinome kiekvienas: jų ten nykstamai mažai, juk nebeišsiverčiame be maisto papildų. Skeptikai sakys: esate reklamos aukos. Iš dalies jie tiesūs, bet kaip paaiškinti lūžinėjančius nagus, skilinėjančius plaukus, raumenų spazmus ir didelį nervingumą?

Vilniaus universiteto profesorius dietologas Rimantas Stukas atkreipia dėmesį ir į daug rimtesnius dalykus: pasirodo, kasmet kas antras vaikas suserga ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Akivaizdu, kad jų imuninė sistema nusilpusi. Be to, profesorius priduria: jeigu trūksta antioksidantų – vitaminų C, E ir seleno, į organizmą patekę riebalai oksiduojasi ir kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Argi ne todėl Lietuvoje daugiau kaip 50 proc. žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų?

Reikia pripažinti, kad tai viso labo empiriniai pastebėjimai. Jokių išsamių tyrimų, kurie parodytų, kiek vaisiuose ir daržovėse yra naudingųjų medžiagų, atlikta nebuvo. Tiesa, Lietuvoje yra žmogus, kuris vis dėlto žino, ką valgome. Tai Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijų laboratorijos vedėjas dr. Pranas Viškelis. Jis su kolegomis tiria, kiek tokių medžiagų turi mūsų šalyje išaugintos daržovės ir vaisiai.

Taigi ponas P.Viškelis tvirtina, kad vitaminų kiekis vaisiuose ir daržovėse labiausiai priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų: saulėje nokstantis vaisius vitamino C turės daugiau nei užaugintas šiltnamyje. Mokslininkai jau dešimt metų tiria lietuviškų pomidorų veislę “Viltis”, todėl gali tvirtinti: jei buvo prasta vasara, juose gali būti net penkis kartus mažiau vitaminų nei saulėtą vasarą.

Prakalbus apie importuojamus vaisius svarbu pabrėžti, kad nors formaliai jie lyg ir saugūs, bet kokybė prasta (mažai sultingi, beskoniai, bekvapiai, paprastai antros klasės), t.y. gerokai prastesnė nei Vakarų Europoje. Tą pastebi dauguma Prancūzijoje, Vokietijoje ar Ispanijoje pagyvenusių tautiečių. Ypač prastos kokybės importiniais vaisiais ir daržovėmis prekiaujama mažesnėse parduotuvėse ir provincijos regionuose. Ir patys prekybininkai prisipažįsta, kad ekstra klasės vaisių užsako mažai, daugiausiai užsakoma pigesnių, taigi ir prastesnės kokybės, daržovių bei vaisių.

Tiesa, prof. R.Stukas sako, kad su gąsdinimais dėl vaisių, daržovių ir pesticidų vis dėlto nereikėtų persistengti, nes tuomet žmonės apskritai ims vengti jų vartoti. O tai būtų didžiulė žala. “Jei valgysite daržovių ir vaisių, bet kokiu atveju juose bus kažkiek vitaminų ir mineralų. O jei visai nevalgysite, jų nė kiek negausite”, – tikina R.Stukas ir primena, kad žmogus per dieną turi suvalgyti ne mažiau kaip 400 g šviežių daržovių ir vaisių.

O ką valgo pats mitybos profesorius? “Perku ekologiškus obuolius, bulves, morkas, greitinę, bet mėsą, žuvį valgau neekologišką”, – prisipažįsta. Ir dar patikina, kad ypač žiūri, jog maistas būtų kuo įvairesnis, o produktai biologiškai vertingi. “Stengiamės nepirkti pagaminto maisto”, – priduria.

Bus bandoma išsiaiškinti, ką valgome

Pasak “Veido” pašnekovų, lietuviams naudingiausia ir sveikiausia maitintis savo krašto vaisiais ir daržovėmis. Žinoma, galima kartais pasilepinti ir egzotiškais vaisiais, bet ne per dažnai ir ne per daug. Per savaitę vienas bananas ar du mandarinai, tegul ir nekokybiški, tegul ir daugybę kartų nupurkšti, nepakenks, nes organizmas sugebės apsivalyti. Bet jeigu jų valgysite gausiai, nebus gerai, to nebus galima pavadinti taisyklinga ar sveika mityba.

Beje, nuo 2012 m. Europos Komisija pradės penkerių metų programą, į kurią įsitrauks ir Lietuva. Jos tikslas – išsiaiškinti, ką valgome. Bus nustatytas konkretus tam tikrų grupių žmonių racionas ir laboratorijoje ištirta, kiek kokių biologiškai aktyvių ir cheminių medžiagų gauname su maistu, taip pat bus ištirtas jų poveikis sveikatai. Jei pasirodys, kad vitaminų gauname per mažai, o maisto priedų – per daug, galime ne tik sulaukti rekomendacijų, ką valgyti, bet gal bus sumažintos maisto taršos normos ir pramonininkams teks peržiūrėti produktų gamybos technologijas.
O ką daryti dabar? Kol kas galime reikalauti valdžios užtikrinti mums teisę pasirinkti produktus ir gauti tikslią informaciją. Dar galime nevalgyti prastų vaisių ir daržovių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...