2013 Liepos 12

Kokie uždaviniai ir kasdieniai darbai laukia pirmininkaujant ES Tarybai

veidas.lt

Šiandien Lietuva pirmą kartą istorijoje perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Kokie yra pagrindiniai pirmininkaujančios šalies uždaviniai ir kas tie žmonės, tapsiantys tikrosiomis mūsų pirmininkavimo “bitėmis darbininkėmis”?

Labai dažnai tenka išgirsti sakant, kad Lietuva perima pirmininkavimą ES. Tačiau toks apibrėžimas yra klaidinantis, mat Lietuva pirmininkauja ne dabar jau 28 šalių sąjungai, o vienai pagrindinių šios sąjungos institucijų – Europos Sąjungos Tarybai.
ES yra unikalus klubas, kurio narės, 28 Europos valstybės, dirba kartu. Iš to atsiranda teisės aktai – taisyklės, pagal kurias kasdien gyvename. Specialūs tyrimai atskleidžia, kiek taisyklių sukuriama Lietuvos valdžios institucijose, o kiek jų atkeliauja iš ES institucijų. Ir šis skaičius – ES institucijų naudai. Juk būtent ES institucijos daugeliu atvejų nusprendžia, tarkime, kaip atrodo mūsų gatvės, kaip saugoma mūsų aplinka, ką mes valgome ir t.t.
Svarbiausias dalykas kalbant apie ES teisėkūrą yra trijų pagrindinių institucijų sąveika. Tarpusavyje bendradarbiaudamos Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos Taryba ir sukuria visą ES teisę. “Taigi mes nevadovaujame visai ES – mes pirmininkaujame ES Tarybai, tai yra atsakome už vienos iš ES institucijų sklandų darbą. Pirmininkavimo laikotarpiu svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti, kad Taryba dirbtų sklandžiai balsuodama dėl jai Europos Komisijos pateiktų teisės aktų projektų”, – paprastai paaiškina Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai departamento vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Julius Pranevičius.

Kas yra Lietuvos “veidai”?

J.Pranevičius primena, kad visi ES Tarybos posėdžiai vyksta prie ovalaus stalo, ir valstybių atstovai balsuoja už EK pasiūlytus teisės aktus savo atstovaujamos šalies vardu.
Pirmininkaujančios valstybės atstovas yra pirmininkas ir prie šio stalo. Jo užduotis – organizuoti darbą taip, kad visos šalys rastų bendrą sutarimą vienu ar kitu klausimu, kad joks diskusijų objektas neatsidurtų aklavietėje. Pirmininkaujančios valstybės atstovas, girdėdamas skirtingus valstybių argumentus, siūlo kompromisus, derina pozicijas ir ieško optimaliausio, visiems tinkamo sprendimo.
Pasiekus sutarimą ES Taryboje, pirmininkaujančios šalies užduotis – rasti sutarimą su EP, kuris tuo pat metu irgi darbavosi ties vienu ar kitu klausimu.
“Pavyzdžiui, prieš porą savaičių į Lietuvą buvo atvykusi EP Socialistų frakcijos delegacija, kuri jau iš anksto domėjosi Lietuvos pozicija skirtingais klausimais. Mat jiems labai svarbu, kaip šį pusmetį dirbs Lietuvos pirmininkaujama ES Taryba ir ar bus lengva su ja rasti bendrą sutarimą. Tarkime, ES finansinės perspektyvos klausimu kompromiso su Europos Parlamentu siekė jau kelios pirmininkaujančios šalys iš eilės – Kipras, dabar Airija”, – pavyzdį pateikia J.Pranevičius.
Beje, šiuo metu galima suskaičiuoti jau per 560 iniciatyvų, kurios iš EK atkeliauja į mūsų “daržą”, tad veikti tikrai bus ką.
Pasak J.Pranevičiaus, iš viso per pusmetį paprastai įvyksta apie 1,5 tūkst. oficialių posėdžių. Jei pridėtume dar ir parengiamuosius posėdžius (pavyzdžiui, tokius, kuriuose prieš ES Tarybos darbo grupės posėdį susitinka tam tikros srities ekspertai ir tariasi, kokios pozicijos bus laikomasi posėdžio metu), susidarytų apie 3 tūkst. posėdžių per pusę metų. Visiems jiems ir turės vadovauti Lietuvos atstovai.
Pabrėžtina, kad tiek darbo grupėms pirmininkaujantys (paprastai tai vidurinės grandies tarnautojai), tiek ambasadoriai, tiek ministrai, kuriems teks sėdėti pirmininko kėdėje, buvo ilgai ir kruopščiai rengiami šiam atsakingam ir nelengvam pusmečiui, tad tikimasi, kad jie ne tik sugebės sklandžiai nudirbti kas 14 metų tenkančio pirmininkavimo darbus, bet ir pasisems neįkainojamos patirties, kuria Lietuva pasinaudos ir pasibaigus pirmininkavimo laikui.

Trijų ES institucijų sąveika

Europos Komisija
(Rūpinasi bendraisiais ES interesais)
Šią instituciją sudaro komisarai, po vieną iš kiekvienos šalies, bei 30 tūkst. EK darbuotojų.
Jie neatstovauja jokioms valstybėms, o rūpinasi bendraisiais ES interesais.
Kai jie, rūpindamiesi bendraisiais reikalais, pasiūlo teisės akto projektą, šis keliauja į kitas dvi institucijas: Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą. Jau vėliau, priėmus teisės aktą, EK prižiūri, kaip ES narės paklūsta ir įgyvendina tas taisykles.

Europos Parlamentas
(Vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija)
Europos Parlamentas yra vienintelė ES institucija, į kurią ES piliečiai tiesiogiai renka savo atstovus. Išrinkti europarlamentarai sprendžia, ar Europos Komisijos pasiūlytas teisės aktas naudingas jų rinkėjams, ar ne.

Europos Sąjungos Taryba
(Pirmininkauja Lietuva)
(Koordinuoja valstybių narių politiką)
Ši institucija sutelkia nacionalines vyriausybes ir, kaip ir EP, sprendžia, ar pritarti EK pasiūlytam teisės akto projektui.
ES Taryboje yra 260 darbo grupių, kurių kiekvieną sudaro atstovai iš visų ES šalių. Aukštesni šioje struktūroje yra du ambasadorių susitikimai ir galiausiai dešimties tarybų, kurias sudaro ES šalių ministrai pagal savo kuruojamas sritis – nuo žemės ūkio iki socialinės apsaugos.
Kiekviename iš šių lygių darbą šį pusmetį organizuos Lietuvos atstovai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...