2011 Lapkričio 26

Kokia turėtų būti ateities mokykla

veidas.lt

„Eurostat“ skelbia, kad 45 proc. 19–25 metų amžiaus ispanų niekada nėra turėję darbo. Kitose ES valstybėse jaunimo nedarbas taip pat didžiulis. Ir ši problema nėra susijusi tik su sunkmečiu, nes jaunimas daugeliu atveju nėra tinkamai pasirengęs spręsti juos užgriuvusių problemų, nėra pasirengęs darbo rinkai. Darbo rinka reikalauja naujų gebėjimų ir tuos gebėjimus reikia pradėti kurti dar mokyklos suole.

 

Tiek moksleivių tėvai, tiek mokytojai vis dar gyvena „Litexpo“ rūmuose vykusios parodos „Mokykla 2011“ įspūdžiais. Šioje parodoje pristatytos gausios naujos informacinės technologijos, nauji inovatyvaus mokymo ir mokymosi metodai, skaitmeniniai vadovėliai bei kitos šiuolaikinės ugdymo priemonės, skirtos bendrojo lavinimo mokykloms. Po parodos pasigirdo verkšlenimų, kad šios technologijos mokykloms neprieinamos.

Ar tikrai menko inovacijų taikymo mūsų mokyklose problemos susijusios su finansiniais sunkumais? Ar vis dėlto mokytojo asmeninis apsisprendimas naudoti konservatyvius ir klasikinius mokymo būdus bei Švietimo ir mokslo ministerijos inovacijų skatinimo sistemos nebuvimas nėra vieni didžiausių trukdžių mūsų mokyklai modernėti?

Prieš savaitę Vašingtone (JAV) vykusiame „Microsoft“ programos „Partneriai mokyme“ pasauliniame forume tarp 700 dalyvių iš 70 šalių dalyvavo ir dvi Lietuvos mokytojos: jau keletą metų inovatyvių mokymo metodų taikymo entuziazmo apimtos Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Šneiderienė ir Kuršėnų L.Ivinskio gimnazijos anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė demonstravo savo mokyklose naudojamas modernias technologijas ir keitėsi patirtimi su viso pasaulio pedagogais.

Priminsime, kad mokyklos pagal savo pasirengimą ir inovatyvių technologijų taikymą suskirstytos į mentorius ir pradininkus. Pažangūs mentoriai moko pradininkus ir taip ši inovacijų taikymo technologija sparčiai žengia į priekį. „Microsoft“ korporacija mokytojų švietimo ir bendradarbiavimo programai per dešimt metų skirs daugiau nei 0,5 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad ši programa gali padaryti lemiamą poveikį nukreipiant mokytojus inovacijų kryptimi.

Pagal sutartį su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija „Microsoft“ visoms bendrojo lavinimo mokykloms už simbolinę kainą suteikia naujausią programinę įrangą. Net ir komercinė „Microsoft“ sistema „Windows Office“ parduota ministerijai už simbolinę kainą ir visos mokyklos šia programine įranga gali naudotis nemokamai. Mokytojai, užsiregistravę „Partneriai mokyme“ programoje (www.microsoft.lt/svietimas), šią programinę įrangą gali rasti ir internete. Čia galima rasti „Windows MultiPoint Mouse SDK“, „Mouse Mischief“, „Mathematics 4.0“, „OneNote“ programas. Jomis naudojantis nebereikia laukti, kol vaikai pakels ranką, norėdami atsakyti į vieną ar kitą klausimą.

Elektroninis ugdymo turinys seniai skelbiamas portale emokykla.lt. Šiame portale ne tik galima rasti nemokamų programų mokymo inovacijoms diegti, bet ir užsiregistruoti „Microsoft“ programoje „Partneriai mokyme“.

Kaip Lietuvai pavyks sukurti ne tik tautinę, bet ir globaliomis technologijomis apginkluotą mokyklą, nemažai priklausys nuo joje dirbančių žmonių. Akivaizdu, kad vaikai, mokomi senovišku mokymosi būdu, nebus tinkamai parengti spręsti naujo, globalaus pasaulio problemas. Mokykla privalo orientuotis į moksleivį, į jo ateities iššūkius. Mokytojas pats turi jausti naujų technologijų poreikį ir išsivaduoti iš senų mokymo metodų. Ar Lietuvos mokykla taps globalaus mokymosi dalimi ir galės naudotis geriausiomis bei naudingiausiomis informacinėmis technologijomis, priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo visos švietimo sistemos.

 

Vaikams patinka naujoviški mokymosi būdai

 

Vaikai į tokias pamokas reaguoja su entuziazmu ir nuliūsta, jei reikia grįžti prie senoviško mokymosi būdo. Kaip pripažįsta abi anglų kalbos mokytojos, taikant naująsias technologijas mokymosi rezultatai pagerėja. Beje, yra moksleivių, kurie patys padeda mokytojams parengti inovatyvias programas. Kartais mokiniai parengia tokių originalių programų, kad nustemba tiek bendraklasiai, tiek mokytojai.

Šiuo metu Lietuvoje iš 1300 mokyklų, aptariamame projekte užsiregistravusios tik kelios dešimtys. Siekiama, kad šis skaičius didėtų. Globalaus projekto „Partneriai mokyme“ direktorius Jamesas Bernardas įsitikinęs, kad inovacijos ir mokykla į priekį turi žengti koja kojon: „Mes turime keisti požiūrį mokyklą. Tai turi būti reali XXI amžiaus mokykla. Vaikai turi išmokti spręsti realias savo gyvenimo problemas. Mums reikia mokyklų vadovų, kurie turėtų gebėjimų ir noro diegti naujas technologijas. Mūsų įrankis „Partneriai mokyme“ sukurtas tam, kad e. mokyklos lyderiai būtų parodyti visame pasaulyje. Mums visiems reikia naudotis šiais mokymosi rezultatais.“

Šio projekto metu mokykloms siekiama suteikti kuo daugiau galimybių dalytis patirtimi, konkrečiomis inovacijomis, konkrečiomis programomis. „Microsoft“ atstovai įsitikinę, kad išsilavinimas yra nacionalinio saugumo klausimas, nes kitas didelis karas gali būti elektroninis karas. „Mums reikia globalaus požiūrio į technologijas. Turime suprasti, kas gins mūsų sienas, kas bus tie žmonės, kaip jie gins mūsų elektronines sienas“, – pabrėžia J.Bernardas.

Pasak jo, esama daug tyrimų, kurie rodo, kad toks mokymasis žaidžiant ir naudojantis naujausiomis technologijomis vaikams ir jaunuoliams padeda tobulėti matematikos, fizikos ir kitų mokslų srityje. Žinoma, visi tie žaidimai turi būti pritaikyti mokymuisi, o ne tik pramogai.

„Dabar mobiliaisiais telefonais vaikai gali bendrauti tarpusavyje, bet mes kuriame elektroninius produktus, kurie leis vaikams išmaniaisiais telefonais naudotis ir mokymosi procese: spręsti testus, matematikos uždavinius, ieškoti teisingų atsakymų. Iš tiesų gana daug technologijų šiuo metu gali būti naudojamos tiek pramogai, tiek mokymuisi“, – dėsto J.Bernardas.

Lygiai taip nemažai naujų galimybių dalytis informacija šiandien suteikia ir socialiniai tinklai. Svarbiausia, kad vis didėjančiame informacijos sraute atsirastų kiek galima daugiau vertingos informacijos, kuri padėtų mokytis ir tobulinti savo asmenybę. Taip pat svarbu, kad dauguma pažangių technologijų būtų integruotos į mokymosi procesą.

 

Svarbiausia norėti dirbti naujoviškai

 

Mentoriaus vaidmenį programoje „Partneriai mokyme“ jau kelinti metai atliekančios mokyklos mokytoja T.Kriliuvienė mano, kad kurti mokymosi programas gali ir patys vaikai. Tokių galimybių suteikia „Microsoft“ ir kiti programinės įrangos gamintojai. Dabar tiek mokytojai, tiek mokiniai mokyklose gali naudotis „Windows“, „Office“ programomis, taip pat naudodamiesi įvairomis programomis ir įrankiais gali daryti koliažus, dirbti su žemėlapiais, gaminti atvirukus, kvietimus ir kt. „Svarbiausia norėti dirbti naujoviškai, o priemonių tam yra daugiau nei pakankamai. Daug jų galima rasti ir e. mokyklos pedagogų puslapyje“, – tvirtina T.Kriliuvienė.

Jos nuomone, mokytojai turėtų ne laukti gatavų produktų, o technologijas ir programas prisitaikyti patys, nelygu kokia klasė, kokie vaikai, kokie jų poreikiai, motyvacija ir pažanga. „Taip pat svarbu mokytojus uždegti naujomis idėjomis. Štai mūsų Kuršėnų L.Ivinskio gimnazijoje modernias technologijas naudoja jau daugiau nei 70 proc. pedagogų“, – dėsto pašnekovė.

Kita mūsų pokalbininkė, neseniai Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktore pradėjusi dirbti I.Šneiderienė primena, kad inovatyvios turi būti ne tik mokymosi priemonės, bet ir būdai bei aplinka: „Tarkime, mūsų vaikai ekonomikos mokosi ne klasėje palinkę prie vadovėlių, o eina pas verslininką ir ten vyksta pamoka.“

Išsivysčiusiose šalyse, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ir kt., yra daugybė interaktyvių muziejų, pritaikytų mokytis, todėl ten kasdien galima išvysti daugybę mokinių grupių. Lietuvos mokytojams norėtųsi, kad ir mūsų šalyje tokių muziejų daugėtų. Vieną kitą jau turime, bet iš esmės dauguma mūsų muziejų nėra pritaikyti vesti pamokoms.

Dauguma mūsų muziejų dar nepersikėlę ir į virtualią erdvę, o juk tai leistų vaikams sėdint klasėje, naudojantis internetu ir interaktyviomis lentomis, daug pamatyti, sužinoti bei išmokti. Tai ypač svarbu provincijos mokykloms, nes iš regionų į sostinę ar kitus didmiesčius dažnai neprivažinėsi – brangu. Tiesa, garsieji pasaulio muziejai virtualioje erdvėje – jau senokai, tad mūsų moksleiviai gali apžiūrėti ir Londono, ir Atėnų muziejų virtualias ekspozicijas.

Būtina paminėti dar vieną aspektą: kai kuriose Europos, JAV, Japonijos ar Korėjos mokyklose pasiektas toks lygis, kad kiekvienas vaikas turi po nešiojamąjį kompiuterį. Štai Vašingtone vykusioje konferencijoje mokytojas iš Amsterdamo vidurinės mokyklos pasakojo, kaip jiems pavyko kompiuterizuoti visą mokyklą, kad kiekvienas vaikas turėtų po kompiuterį. Pasirodo, susitarė su lizingo, draudimo ir kompiuterių remonto bendrovėmis dėl trejų metų išperkamosios nuomos ir kompiuterių aptarnavimo. Tėvams tai kainavo tik po porą šimtų eurų per tris mėnesius. Olandams tai įkandama kaina.

Taigi esama daug galimybių ir būdų, kaip įsigyti naujausių technologijų, įrankių ir programų. Tereikia jomis pasinaudoti. Taip ir mūsų mokyklos galėtų pasiekti reikšmingą proveržį.

 

Ieva Zdanytė, „Microsoft“ programos „Partneriai mokyme“ koordinatorė Lietuvoje: „Programoje gali dalyvauti visi to pageidaujantys mokytojai.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...