2013 Rugsėjo 03

Kodėl žydų vaikai tokie gabūs ir išmintingi

Jonė Kučinskaitė


Visa paslaptis – auklėjimas. Žydai skatina vaikus pagirdami net už nedidelę pažangą. Lietuviai vaikus motyvuoja siekti tikslo, peikdami už menkiausią klaidą. Taip pirmieji užauga savimi pasitikintys savo srities profesionalai, antrieji – bijantys būti savimi ir vengiantys rodyti talentus.

“Ar dažnai giriate savo vaikus? Ar sakote jiems kiekvieną dieną, kad jie yra nuostabūs Dievo kūriniai, nepaprastai gabūs ir protingi? Ar mušate vaiką, peikiate, kai jis prasikalsta arba gauna prastesnį pažymį?” – vieno interviu metu netikėtai paklausė biotechnologas prof. Vladas Algirdas Bumelis.
Sutrinku, nes tai, ko paklausė profesorius, yra tarsi natūrali lietuvių šeiminės gyvenimo rutinos dalis. Mano karta užaugo su tokiu gyvu posakiu: “Už vieną luptą dešimt neluptų duoda.” Negana to, šių dienų Lietuvos pedagogai nuolat bara tėvus, kad šie vaikus pernelyg lepina: už menkiausią krustelėjimą giria, be perstojo sako, kad jų vaikai šaunuoliai, talentai. Tad daugelis lietuvių tėvų, jei ir nebenaudoja rykštelės prasižengėliui paauklėti, dėl vaikų nepateisintų lūkesčių be perstojo beria nusivylimo žodžius.
“Vaikus reikia auklėti kiekvieną dieną sakant, kad jie yra talentingi, protingi, o ne netikėliai, iš kurių nieko nebus, mat mokykloje gavo šešetą ar septynetą. Jei kiekvieną dieną motyvuosime vaiką kartodami, kad jis yra genialus, daro progresą ir net neaukštas pažymys yra didžiulis įvertinimas, padėsime vaikui pasitelkti pasąmonės galias ir paskatinsime jį iš tiesų judėti į priekį, – aiškina prof. V.A.Bumelis ir netikėtai priduria: – Pažiūrėkite į žydų tautos laimėjimus, kodėl tiek daug šios tautybės žmonių yra Nobelio premijos laureatai, daug pasiekę verslininkai, nepaprastai talentingi kitų sričių specialistai? Ogi todėl, kad nuo ankstyvos vaikystės žydų vaikams tėvai sako, kad jie yra labai protingi.”
Pasak prof. V.A.Bumelio, žydai savo vaikus ugdo motyvuodami, kad kiekvienas vaikas yra pasaulio centras, pasaulio valdovas. “O mes dažnai neįvertiname vaikų. Aš irgi, kai buvau jaunesnis, dariau klaidų ir taip pat esu pasakęs dukterims, esą tu nevykusi, neturi reikalingų genų, tad ką gyvenime pasieksi, – prisipažįsta profesorius, talentingai susiejęs mokslą ir verslą. – Ir nors dukterys daug pasiekė gyvenime, mano anūkai dar talentingesni. Ir aš jiems kiekvieną dieną sakau, kokie jie yra protingi ir genialūs.”
Profesorius nesutinka su nuomone, esą giriant vaiką už pastangas šis užlips tėvams ant galvos. “Tik giriamas vaikas supranta, kad jis yra protingas, ir pats kuria idėjas, – bet kokius išvedžiojimus nukerta V.A.Bumelis. – Todėl jei norime kurti gerovės valstybę, turime auklėti vaikus išradingais žmonėmis, kurie kuria naujoves, o ne atlieka robotų funkcijas, nes visą laiką buvo niekinami dėl savo idėjų.”
Lietuviams, pasak pašnekovo, reikia liautis buvus kukliems ir girti bei didžiuotis kiekvienu vaiko laimėjimu tiek girdint kitiems vaikams, tiek visiems aplinkiniams. Tik taip išauginsime protingą ir veržlų žmogų. Taigi žvilgtelėkime atidžiau, kaip savo vaikus auklėjo ir auklėja žydai. Kodėl jų vaikai gabesni, išmintingesni, jiems labiau sekasi gyvenime?

Auklėjimo pagrindas – tradicija
Tiek prof. V.A.Bumelis, tiek valstybinės žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, tiek žydų kilmės inžinierius Vigdoras Lomkinas bei žydų istorijos ir religijos tyrinėtojas vilnietis Aurimas Guoga vienu balsu sutaria, kad girti vaiką vis dėlto reikia mokėti.
“Gyrimas neturi tapti meilikavimu, nes tai gali apkarsti, – pabrėžia A.Guoga. – Beje, aš esu tas pavyzdys, kuris augo giriamas tėvų, koks esu genialus. Suaugęs supratau, kad esu geros nuomonės apie save, bet turiu mažai kompetencijų. Tad jau suaugęs įnikau mokytis.”
Šiandien pats būdamas dviejų atžalų tėtis vilnietis A.Guoga savo vaikus augina pagal judėjiškas taisykles: “Žydai turi labai aiškias taisykles, kurios sudėtos jų religijoje. Apie tai, kaip vaiką girti, čia irgi viskas surašyta. Beje, žydų religija, judaizmas, sako, kad vaikas – didžiulė Dievo dovana, bet vaikui reikia padėti formuotis, jį pakreipti tinkama linkme.”
Pasak M.Jakobo, žydai, tiek gyvenę tarpukario Lietuvoje, tiek šiandienos Lietuvoje ar Izraelyje, tuščiai negiria vaiko. Jie sudaro vaikui užduotis ir tikrina, kaip jis jas vykdo. Ir tik tada giria. “Tiek mane tėvai taip auklėjo, tiek dabar daugelis tradicijas išlaikiusių žydų šeimų vaikus auklėja aiškindamos paprastas tiesas, kad pinigai ir gerovė neatsiranda šiaip sau, kad tai kainuoja brangiai. Žydų šeimos tėvas susėda su vaiku ir jo klausia: “Sūnau, kaip manai, iš kur mūsų šeimos gerovė: namas, automobiliai, kompiuteris? Ogi iš mūsų su mamyte (tiesa, anksčiau mūsų tautos moterys nedirbo, augino vaikus, o dabar reta nedirba) darbo. O tu dar neuždirbi, esi tik vartotojas, todėl tam, kad galėtum naudotis šita gerove, irgi turi dirbti: gauti gerus pažymius, gerai elgtis, gerbti tėvus. Be to, kadangi namai, kuriuose tu gyveni, telefonas, kuriuo skambini, kompiuteris, kuriuo bendrauji su draugais, yra mudviejų su mama nupirkti, taigi mums priklauso, todėl aš turiu matyti, su kuo tu bendrauji, ką ir kam rašai”, – vaizdžiai pasakoja M.Jakobas.
Toks šeimos buhalterijos atskleidimas, pasak M.Jakobo, padeda išspręsti daugybę nesusipratimų ir nesusikalbėjimo su vaikais.
Arba štai kitas skirtumas. Dažna lietuvių šeima, uždirbusi pinigų atostogoms, vaikams nekelia jokių sąlygų. Žydų šeimos elgiasi priešingai. Šeimos galva pasikviečia atžalas ir vėl kalbasi, kaip sekėsi, kiek vaikai prisidėjo prie šeimos gerovės. Ir jei vaikas prastai dirbo, t.y. mokėsi, jam atostogos nepriklauso. “Tėvas atvirai sako: “Štai mes su mamyte daug dirbome ir nusipelnėme atostogų Kanarų salose. O tu neužsidirbai, taigi važiuosi pas močiutę ir dirbsi darže”, – sako valstybinės žydų gimnazijos direktorius. Jo žodžiais, šitų vaikų skatinimo priemonių tėvams nevalia pamiršti – su vaikais būtina taip kalbėtis.
Tokį vaikų skatinimą A.Guoga vadina išoriniu motyvavimu arba savotiška dresūra, mat vidinės paties vaiko motyvacijos stengtis pateisinti tėvų lūkesčius nepakanka.
“Mūsų išpažįstamoje religijoje, kuri stipriai susipynusi su mūsų tautos istorija, glūdi visa vaikų auklėjimo sistema, – apibendrina V.Lomkinas. – Ir nepriklausomai nuo to, kiek konkreti žydų šeima yra religinga, kiek laikosi senųjų tradicijų, absoliuti dauguma šeimų yra perskaičiusios Senąjį Testamentą.”

Savaitgalis skirtas domėtis šeimos nariais
Prof. V.A.Bumelio tvirtinimu, ši tauta yra išlaikiusi gyvą tradiciją, vėlgi einančią iš religijos, savaitgalį susėsti kelioms kartoms prie bendro pietų stalo ir dalytis įspūdžiais, kaip kiekvienam sekėsi praėjusią savaitę, ką pavyko pasiekti naujo, gal kuriam reikia tėvų, senelių ar kitų šeimos narių pagalbos. “Šeimos bendravimas, iš kartos į kartą perduodama išmintis yra mūsų vaikų auklėjimo sistemos dalis”, – paaiškina M.Jakobas. “O kuri lietuvių šeima šitaip elgiasi sekmadieniais?” – retoriškai klausia V.A.Bumelis.
Tiesa, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad dažniausiai gausios žydų šeimos gyvena šiek tiek chaotiškai: vaikai žaisdami garsiai šūkaloja, mėto žaislus, nesilaikoma idealios švaros, mat vaikams iki trejų metų leidžiama absoliučiai viskas ir tik nuo trejų įvedamos taisyklės, kada turi eiti valgyti ar miegoti. Bet tai tik paviršinis įspūdis. Mat suteikdami vaikams neribotą laisvę žydai reikalauja atsakomybės ir pagarbos tėvams, seneliams. Todėl net maži šios tautos vaikiukai elgiasi taip, kad nenuviltų tėvelių.
Lietuvių akimis, matomą absoliučios laisvės vaikui suteikimą žydai sieja su vaiko, kaip asmenybės savigarbos, ugdymu. “Tikrai nė viena žydų šeima nepasakys vaikui: “Tu esi nevykėlis”, – pabrėžia V.Lomkinas.
A.Guogos tikinimu, antras žydams labai svarbus principas ugdant vaikus – kompetencija. “Žydai sako, kad nežinojimas yra tragedija, žlugimas. Tad būtina persilaužti ir sužinoti tai, ko neišmanai”, – sako A.Guoga.
V.Lomkinas pabrėžia, kad žinių siekimas, mokslas yra esminis žydų tautos bruožas. Ir vėlgi tai itin stipriai susiję su religija: “Mūsų religija ne tik nevaržė siekti mokslo, kurti verslo, o dargi skatino.”
Netgi tarpukario mažaraščių žydų šeimose, pasak M.Jakobo, pagarba mokslui, knygoms buvo didžiulė. “Štai mano tėvai buvo baigę vos keturias klases, nes karas sukliudė siekti mokslų, bet mūsų namuose visados būdavo skaitoma spauda. Aš irgi pradėjau nuo laikraščių, dabar nesiskiriu su knyga ir, jei nepaskaitau kasdien bent dviejų valandų, jaučiuosi prastai”, – prisipažįsta M.Jakobas. O išmintingi tėvai, patyrusio pedagogo tvirtinimu, norėdami šiandien paskatinti vaikus skaityti, pasiūlo kartu skaityti tą pačią knygą, o po to ją visiems aptarti. Taip gudriai verčiant vaikus skaityti jiems nelieka galimybės išsisukti.

Negalėdami būti valstiečiai, tapo mokslo žmonėmis
Dar vienas dalykas, pasak M.Lomkino, tiek jį, tiek daugumą jo tautiečių skatinęs ir tebeskatinantis siekti mokslo žinių, – antisemitizmas. “Antisemitai šito nesupranta, bet iš tikrųjų jų negatyvus požiūris į mus labai skatina mūsų tautą eiti pirmyn. Žydai, negalėdami gyventi istorinėje tėvynėje, ilgai klajojo po pasaulį, bet net kelis šimtus metų daugelyje Europos šalių žydams buvo draudžiama įsigyti žemės. Todėl mums beliko arba užsiimti amatu – siuvėjo, kirpėjo, odininko, batsiuvio, arba siekti mokslo: tapti daktaru ar advokatu”, – aiškino V.Lomkinas.
Be to, supratę, kad kilnojamasis turtas – žinios, gebėjimai, priešingai nei nekilnojamasis turtas, nei dega, nei kas atimti gali, žydai per kartų kartas skatina vaikus mokytis. “Bet ir vėl dėl antisemitinių nuostatų mums niekada nebuvo lengva siekti žinių. Studijuodamas institute inžineriją aš pats patyriau, kad jei noriu gauti anuomet aukščiausią pažymį penketą, turiu dvigubai daugiau žinoti ir gebėti nei bendrakursiai, nes aš esu žydas ir man keliami aukštesni reikalavimai. Taigi antisemitizmas privertė žydus siekti būti geresnius už kitus, nes jei būsi vidutiniokas, iš darbo neišgyvensi. Ir jau vėliau, kai pradėjau dirbti, stengiausi daryti gerokai daugiau nei kiti inžinieriai, tai man padėjo pasiekti aukščiausios karjeros, tapau didžiulės įmonės komercijos direktoriumi”, – prisipažįsta V.Lomkinas.
Vaikai, dar prieš pradėdami lankyti mokyklą, supranta, kad įsitvirtinti antisemitiškai nusiteikusiose visuomenėse nebus lengva, teks įdėti kur kas daugiau jėgų ir pastangų. Šitai jie sužino vėlgi iš savo tautos istorijos, kurią dar ikimokyklinukams detaliai išaiškina tėvai. Dėl šių aplinkybių, pasak M.Jakobo ir V.Lomkino, tarp žydų praktiškai nėra prastų specialistų.
Beje, netgi tie pavydūs lietuviai, kurie negatyviai atsiliepia apie žydus, net nesiginčija, kad šios tautos atstovai yra vieni geriausių gydytojų, mokytojų, inžinierių, mokslininkų ar verslininkų. Negana to, frazė “daktaras žydas” ar “inžinierius žydas” yra savotiškas kokybės ženklas. Ir iš esmės absoliuti dauguma lietuvių tokią frazę taria iš tiesų su pagarba.
Taigi šis pavyzdys ir lietuviams, kurie vis dar traktuojami kaip Rytų europiečiai, taigi, suprask, trečiarūšiai, turėtų tapti stimulu siekti mokslo žinių. Deja, reta lietuvių šeima aiškina savo mažamečiams vaikams savo tautos istoriją, o kai kurios nelabai ir žino, mat neturime tradicijos tą daryti. Turbūt dėl to ūgtelėję vaikai ima kartoti mažai jiems suprantamus sakinius: “Va prie ruso gyventi tai buvo geriau.” Todėl lietuviams derėtų pradėti mokytis savo tautos istorijos ir tai aiškinti vaikams.

Ketvirtadalis žydų gimnazijos mokinių – etniniai lietuviai
Įdomu tai, kad šiandien vis daugiau išsimokslinusių lietuvių pastebi žydų pedagoginės sistemos privalumus ir konkuruoja su pačiais etniniais žydais dėl vietos mokytis jų mokyklose. Štai Š.Aleichemo gimnazijoje tik 70 proc. besimokančių moksleivių yra žydų kilmės, likę 30 proc. – lietuviai, šiek tiek rusų, lenkų. Bet visų norinčiųjų čia mokytis lietuvių poreikių gimnazija nepatenkina, nes patalpos per mažos. Lietuviai ne tik nesibaimina, kad jų vaikams teks mokytis hebrajų kalbos ir žydų istorijos, bet ir švęsti visas religines žydų šventes. M.Jakobo tvirtinimu, niekas neverčia lietuvių katalikų vaikų atsiversti į judaizmą. Jie lanko Katalikų bažnyčią, yra krikštijami, bet žydų gimnazijoje švenčia jų šventes. “Visi mūsų gimnazistai turi nepriekaištingai mokėti keturis dalykus: lietuvių ir užsienio kalbą, išvystytą loginį mąstymą (čia jau mokytojų pareiga) ir užmerktomis akimis valdyti kompiuterį. Ir šito mes pasiekiame”, – patikina M.Jakobas.
“Visi mano mokiniai – nesvarbu, kokia jų akių ar plaukų spalva, man yra žydai. Aš taip jiems ir sakau: mano žydai, – juokauja M.Jakobas. – Beje, baigdami gimnaziją lietuvių vaikai veržlumu, išmone, gebėjimais ir profesijų pasirinkimu nesiskiria nuo žydų.” Tiek valstybinę žydų gimnaziją baigę žydų kilmės absolventai, tiek lietuviai renkasi pragmatiškas specialybes – dažniausiai tiksliųjų, biomedicinos mokslų sričių.
Beje, žydų valstybinėje mokykloje niekas nesupranta, kas yra žodis patyčios. Pasak M.Jakobo, penktadieninis chalos (žydų duonos, kuri kepama religinių švenčių proga) dalijimasis, kitos bendrystę skatinančios tradicinės žydų šventės gimnazistus labai suartina. O pats direktorius niekada nepamiršta pagirti savo gimnazistų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (16)

  1. vardas-kardas vardas-kardas rašo:

    Ne tiek zydai gabus, tikrai ne daugiau, nei kiti , BET gera mityba daro savo ir mokinimuisi, atminciai !!! Dar , kai lietuviai leidzia pinigus SKUDURAMS ir syk masinoms, zuydai leidzia vaikus i burelius ir LAVINA !!!! Dar l daug skiria demesio ir pinigu sveikatai, medicininems islaidoms. Dirbu ligonineje- ne duok Die tureti zyda ligooni- statys juodai ant blakstienu ! O siaip tai jie l daug mokinasi, dauuug daugiau, nei lietuviai. O yra l gabi7u ir leituviu, bet jie maziau tevu lavinami ! DARYKIME, LIETUVIAI, ISVADAS !

  2. Aurimas Aurimas rašo:

    Na, taip, šitas dalykas savaime ir taip aiškus, kad vaikus reikia nuo mažų dienų skatinti – vaikas padaro gerą darbą, tu jį pagiri (kai kuriais atvejais jį ir paskatini), padaro blogą darbą – nesakai jam, kad jis pats yra blogas, o sakai, kad jo poelgis yra blogas ir paaiškini kodėl. Čia yra šiuolaikinės psichologijos pagrindai. Gaila, kad ne visose mokyklose (gimnazijoze) yra šioji disciplina.

    O kas dėl straipsnio – tai norėčiau matyti daugiau kintamųjų. Pavyzdžiui, kad būtų pateikta nuorodų į mokslinius straipsnius su pilnaverčiais tyrimais, kuomet tarkime n metų yra tiriamos savanorių šeimos, pagiriančios savo vaikus, ir n metų tos šeimos, kurios savo vaikų negiria. Galop daromos išvados apie vaikų pasiekimus jau suaugus. Va, tada ir atsiskleistų kokios nors tendencijos aiškesnės, nes tai, kad vaiko neskatini dar savaime nereiškia, kad jis gyvenime daug ko nepasieks, nes be konkrečių įrodytų faktų, tai tėra hipotezinis teiginys.

  3. Laimingas zydas Laimingas zydas rašo:

    Manau, kad straipsnio pavadinimas yra mazu-maziausiai kvailas. Galima, ir kartais butina, analizuoti ivairiu tradiciju ugdymo metodus, bei bandyti pritaikyti geriausia patirti pas save. Taciau, konstatuoti, kad vienos tautos vaikas yra nuo pat gimimo protingesnis uz kita, vien del savo etnines kilmes – tai yra visiska nesamone. Negalima, net ir su paciomis geriausiomis intencijomis, sakyti, kad zydu vaikai yra protingesni uz kitu. Visu pirma, tai nera taip, antra tokie “komplimentai” zemina kitus vaikus ir kursto bereikalo vaikiska neapykanta. Taip, yra labai daug pasiekimu, kuriais mes tikrai galime didziotis ir ta patirti reikia analizuot ir naudotis. Tai yra ugdymo patirtis. Bet kokia bebutu ugdymo tradicija, tai dar nepadaro zydiskus vaikus protingesnius uz kitu vien del to, kad jie gime zydais. Baikyt jau su sitais stereotipais. Netgi vienteleje zydu mokykloje zydu vaikai labai daznai gerokai atstoja nuo savo lietuviu kilmes kolegu. Tingi, kaip ir visi kiti vaikai ir siaip turi tas pacias ir gerai visiem zinomas problemas.

  4. kaip čia pasakius kaip čia pasakius rašo:

    teko garbė mokytis su žydais, studijuoti irgi, nemanau, kad jie kažkuo išsiskyrė, bet…niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, nerūkė, nesimušė, po šokių neidavo dasibaigti ir t.t. tuo ir išsiskyrė…visi išsiskyrė mandagumu, taktiškumu, tėvai visada ateidavo į mokyklą, net institute, domėdavosi kaip elgiasi, kaip mokosi, kada mūsų lietuviukų tėvai po vidurinės net negalvodavo dar kažkur eiti ir kažko klausti…nesakykite, tai tikrai yra kitokie žmonės, nesilyginkite čia ir nepavydėkite, aš gerbiu žydus, nes labai daug ir dabar su jais bendrauju…

  5. Ma Ma'agalim rašo:

    Straipsnis paviršutiniškas, ir kiekvienam autorės argumentui, galima rasti labai logišką kontr-argumentą. Ir straipsnio autorei palinkėčiau įsigilinti į žodžio “žydas” apibrėžimą, nuo kurio ir pradėti analizuoti pasirinktą temą.

  6. Laimingas zydas Laimingas zydas rašo:

    Vis del to as, nagrinedamas tam tikras ugdymo tradicijas, nedaryciau pavyda kelenciu isvadu. Jeigu tarp Nobelio premijos laureatu yra tikrai labai daug zydu, tai dar nereiske, kad zydu vaikai yra protingesni. Tai tik pasako, kad tiesiog tarp premijos laureatu buvo ir yra daug zydu ir tiek. Tai tik pasako, kad noras mokytis, kartu su labai dedeliu noru prasimusti gyvenime, kuriame yra kelemi nevienodi reikalavimai, tai yra pakankamai dazna situacija, su kuria susiduria zydu kilmes vaikai ir aplamai ju seimos. Oistrachas patapo Oistrachu ne tik del to, kad gyme zydu, bet daugiausiai del to, kad dirbo daugiau uz kitu, kaip ir jo kolegos Milsteinas, Menuhinas arba Heifezas. Taip, ju gabumus pastebejo tevai, taip jie dare viska, kad vaikas gautu galimybe toliau tobuleti. Ir taip, amzina diskriminacija, priverte vaikus stengtis desimt kart daugiau uz kitu, kad gauti bent jau ta pati, ka ir kiti. Dabar, kai diskriminacijos yra zymiai maziau, o buitines salygos yra kur kas geresnes, negu buvo anksciau, tinginiu ir aplamai nevykeliu tarp zydu yra tikrai nemaziau, negu pas kitus.

  7. danaja danaja rašo:

    Žinoma visu pirma žydai išsiskyria pagarba savo protėviams,šeimai,tradicijoms ir gal but savo religijai.O tai ir yra pradžių pradžia.O ką lietuviai turi turėti krutą mašiną ir skudurų”Armani”,o kad galvos tuščios…

  8. Saulius Saulius rašo:

    Seniai galvoju, kad reiktų populiarios knygelės apie žydukų auklėjimo ypatumus.
    Manau, lemiamą įtaką turėjo judaizmo nuostatos: mokinkis, prekiauk, dirbk ir uždirbk, vienuolių nėra. Protestantai: Dievas davė rankas ir galvą, kad dirbtum ir uždirbtum, kitiems padėti galėtum, vienuolių nėra. Katalikai: skurdas-dorybė, lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę, yra įvairiaspalviai vienuoliai, nuolatinis savęs niekinimas- esu kaltas, labai kaltas . Stačiatikiai: fatališkai bog dal, bog vzial, vienuoliai niūriai juodarūbiai…. Gal ką suklydau, bet rikiuojant Europos šalis pagal pagal vyraujančias religijas natūralu, kad turtingiausios šalys protestantų (Švedija, Vokietija…), toliau katalikų (Italija…) ir gale stačiatikiai (Rusija, Bulgarija, Rumunija…).
    Gaila, bet netikęs pavadinimas atspindi delfio redaktorių mąstymo lygį.

  9. Saulius Saulius rašo:

    Atsiprašau, delfio redaktorių, ne jų pavadinimas

  10. Julija Julija rašo:

    KAI STUDIJAVAU JAUNYSTĖJE PASTEBĖJAU, KAD ŽYDUKAI STUDENTAI VYRUKAI VISADA TVARKINGI, MANDAGŪS, SU GĖLYTĖM PAS PANELES, FAINI BERNAI BUVO, SU VISAIS SUTARDAVO, GERBIAMI BUVO, O DONSKOVAS BENDRABUTYJE KOKS LINKSMAS, KAD UŽGROS PER KAMBARIUS EIDAMAS, TAI SKAMBĖDAVO VISAS BENDRABUTIS…

  11. zvierinietis zvierinietis rašo:

    Žydai visada ir vidur rūpinosi savo tautos išlikimu,jiems reikėjo susitelkti, vienas kitą palaikyti. Todėl išsibarstę po pasaulį, kartais sunkiausiomis sąlygomis jie išliko kaip tauta.Tai yra įtvirtinta jų genuose,tradicijose ir gyvenimo būde.Lietuviai ir kitos tautos su jais lygintis negali.Todėl verta iš jų pasimokyti.

  12. kukumaku kukumaku rašo:

    mano dukte pusiau lietuve pusiau zyduke, o visi aplink tik ir kalba- kokia gabi, kokia protinga…jai trys metukai, bet proto, kalbos ir siaip visko, kaip pas 8 metu…nzn, ka jai veikt reiks mokykloj, nes net ne as, mama, tai pasake, o darzelio aukletoja, kuri siulo vesti ja i darzeli, bet as manau, kad mano dukra daug daugiau ismoksta ir tobuleja namie, edukaciniame lavinime, keliaudama su manim…taip dideli demesi skiriu maistui, knygoms, mokymui ir bendravimui, o ypac daznai giriu ir sakau, jog myliu ir visa tai darau tiesiog, kad taip jauciu…

  13. kukumaku kukumaku rašo:

    taip zydu rabinas visada moko: tobulek , mokykis…nes to nedarymas yra nuodeme

  14. TRIKD TRIKD rašo:

    ESU ZYDE,PROSENELAI,SENELIAI,TEVAI IS LIETUVOS .MOKIAUSI LIETUVIU MOKYKLOJ(baigiau aukso medaliu) IR INSTITUTE.NEGALVOJU KAD STRAIPSNIS TEISINGAI VERTINA ZYDU AUKLEJIMA.
    1.VISUOMET NOREJAU BUTI GERIAIUSIA,NES ZINOJAU KAD IS MANES TO LAUKIAMA
    2.MAMYTE LAISVALAIKIAIS VERSDAVO MUS RASYTI DIKTANTUS LIETUVIU KALBA,KAD NEBUTU KLAIDU RASANT AR KALBANT LIETUVISKAI.GALVOJU KAD TAI YRA GERBES REIKALAS .
    3.NEATSIMENU,KAD MUS LABAI GIRDAVO. BUVO STANDARTAS.
    4.ZYDU TAUTYBES ZMONES VISUOMET BUS KARTU,YPAC UZSIENYJE,NES RELIGIJA JUOS SURISA,NORS NEBUTINAI YRA TIKINTIS
    5.GERBTI TEVUS,SENELIUS YRA PARASYTA BIBLIJOJ! TAI YRA VIENINTELIS YSTATYMAS ,UZ KURI GAUNAMAS ATPELNAS SIAME PASAULYJE:JEI GERBSI TEVUS ,DIEVAS TAU DUOS ILGU METU.
    6.GIRTI SVARBU,BET SVARBIAU VERTINTI UZ DARBA,UZ KELIA ,
    7.SVARBIAUSIA!!!!!TAI YRA MUSU VAIKAI IR JIE TURI ZINOTI ,KAD MES JUOS MYLIME VISADA,NEPRIKLAUSANT NUO PAZYMIU IR PASIEKIMU! JIE TURI BUTI LAIMINGI IR MYLIMI.

  15. Onte Onte rašo:

    neteko girdeti, kad zydas butu mokslininkasw

  16. Remigijus Remigijus rašo:

    Nereikia malti šūdo – nei gabūs, nei išmintingi – tiesiog MOKOMI! Jiems niekas neaiškina nuo pat gimimo, kad matematikos (bjaurybės) jiems niekad nereikės, ir daugybės kitų dalykų. Jų vaikai auga ne žinodami, ko jiems nereikės (tuo pat metu neturint jokio supratimo, ko jiems reikės), o žinodami, ko jiems reikės (nebesvarbu tokiu atveju, ar jie žino, ko jiems nereikės).


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...