Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas / "Scanpix" nuotr.

Birželio pabaigoje Kretos saloje įvyko Visuotinis Stačiatikių bažnyčių suvažiavimas. Tiesa, šio renginio pavadinimas yra kiek klaidinantis, nes iš tikrųjų ne visų Stačiatikių bažnyčių atstovai sutiko į jį atvykti: iš 14 šio krikščioniškojo tikėjimo krypties Bažnyčių į suvažiavimą susirinko 10 Bažnyčių atstovai. Įdomu tai, kad suvažiavime atsisakė dalyvauti Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri pozicionuoja save kaip stačiatikių pasaulio lyderę. Tačiau į tai kitos Bažnyčios turi savo požiūrį.

Viktoras Denisenko, geopolitika.lt

Suvažiavimas buvo rengiamas beveik šimtą metų ir yra pirmas tokio pobūdžio daugiau nei per tūkstantmetį. Paskutinis panašus Visuotinis Stačiatikių bažnyčių susirinkimas įvyko 787 metais. Dabartinį susirinkimą buvo bandoma organizuoti keletą kartų, tačiau to vis nepavykdavo padaryti, nes daugiau nei 40 proc. Bažnyčių atsisakydavo dalyvauti jame ir dėl vienų ar kitų priežasčių reikalaudavo jį perkelti. Taip atsitiko 1921, 1961 ir 1996 metais. Tačiau pagaliau susitikimą pavyko sušaukti.

Iš esmės vyksta konkurencija, o paprasčiau tariant – ginčai dėl lyderystės ir įtakos.

Pažymėtina, kad stačiatikių pasaulyje iš tikrųjų nėra vienybės. Iš esmės vyksta konkurencija, o paprasčiau tariant – ginčai dėl lyderystės ir įtakos. Pavyzdžiui, Antiochijos (Sirijos) stačiatikių bažnyčia atsisakė dalyvauti susirinkime dėl savo nesutarimų su Jeruzalės patriarchatu. Suvažiavimą taip pat ignoravo Gruzijos stačiatikių bažnyčia, nes nepritaria jo darbotvarkei.

Sudėtingiau kalbėti apie Rusijos stačiatikių bažnyčios sprendimą. Pagal visus požymius Maskvos patriarchatas planavo pasirodyti suvažiavime. Pavyzdžiui, ne kieno kito, o Rusijos stačiatikių bažnyčios pastangomis buvo pakeista suvažiavimo vieta. Susirinkimą faktiškai sušaukė Konstantinopolio stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Baltramiejus I, taigi ir suvažiavimas turėjo vykti Stambule. Tačiau Rusijos stačiatikių bažnyčios tai netenkino, nes tuo metu buvo akivaizdžiai pablogėję Rusijos ir Turkijos santykiai (dėl praeitais metais lapkričio pabaigoje Turkijos numušto rusų bombonešio „Su-24“). Maskvos patriarchato pastangomis susirinkimas buvo perkeltas į Kretą. Rusijos stačiatikių bažnyčia net bandė pateikti šį faktą kaip savo diplomatinę pergalę. Tačiau galiausiai Maskvos patriarchato atstovai į Kretą taip ir neatvyko.

Numanu, kad Rusijos stačiatikių bažnyčios demaršas yra susijęs su ginčais dėl lyderystės stačiatikių pasaulyje. Pasak Maskvos dvasinės akademijos profesoriaus Andrejaus Kurajevo versijos, Rusijos stačiatikių bažnyčia manė, jog susirinkimas turi būti vėl atidėtas, nes atvykti į jį sutiko ne visos stačiatikių Bažnyčios, ir tai jau neleidžia laikyti suvažiavimo visuotiniu. Konstantinopolio stačiatikių bažnyčia tam nepritarė ir nusprendė susirinkimo neatšaukti. Kitas Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovas, dvasininkas Vsevolodas Čaplinas mano, kad Maskvos patriarchatui nepatiko nei Konstantinopolio noras dominuoti stačiatikių pasaulyje, nei pernelyg ekumeninė (siekianti visų krikščioniškų Bažnyčių suartėjimo) suvažiavimo darbotvarkė.

Su Rusijos stačiatikių bažnyčios pozicija solidarizavosi tik Bulgarijos stačiatikių bažnyčia, kurios atstovai irgi neatvyko į suvažiavimą. Kaip minėjome, Antiochijos ir Gruzijos stačiatikių bažnyčių neatvykimo priežastys buvo kiek kitokios. Įdomu ir tai, jog boikotuoti patriarchatų susitikimą žadėjo ir Serbijos stačiatikių bažnyčia, tačiau jos atstovai žaibiškai pakeitė sprendimą – jau po to, kai tapo žinoma apie Rusijos stačiatikių bažnyčios boikotą, – ir į Kretą vis dėlto atvyko.

Pareiškime pažymima, jog Stačiatikių bažnyčia turi plėtoti dialogą su kitomis pasaulyje egzistuojančiomis Bažnyčiomis.

Svarbu pasakyti ir tai, kad nors šis suvažiavimas buvo sušauktas pirmą kartą daugiau nei per tūkstantį metų, iš jo nebuvo daug tikimasi. Jo rezultatu tapo pareiškimas, kad Stačiatikių bažnyčia yra „vieninga“, t. y. kad jos negalima vertinti kaip „Bažnyčių federacijos“. Be to, pareiškime pažymima, jog Stačiatikių bažnyčia turi plėtoti dialogą su kitomis pasaulyje egzistuojančiomis Bažnyčiomis. Suvažiavimas taip pat pasmerkė karą, žudynes ir krikščionybės paminklų naikinimą. Visuotinis Stačiatikių bažnyčių suvažiavimas akcentavo žmogaus teisių svarbą ir pasmerkė jų pažeidinėjimą.

Žinoma, įdomu, koks būtų buvęs šis pareiškimas, jeigu susirinkime būtų dalyvavusi Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri yra tapusi vienu iš Vladimiro Putino valdančiojo režimo ramsčių. Kad ir kaip būtų liūdna, bet Stačiatikių bažnyčios hierarchai Rusijoje iš esmės palaiko žmogaus teisių pažeidimus, valstybės diktatą bei karingą Maskvos retoriką (ir ne tik retoriką, bet ir veiksmus). Akivaizdu, jog Rusijoje yra pamintas liberalus Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principas (nors ši norma įtvirtinta ir Rusijos Konstitucijoje). Rusijos stačiatikių bažnyčia šiandien laikytina viena iš institucijų, formuojančių moderniosios Rusijos politiką. Taigi galima kalbėti apie tam tikrą sugrįžimą į carinės Rusijos imperijos laikus, kai Stačiatikių bažnyčia buvo laikoma valstybingumo pamatu.

Šiame kontekste labai charakteringos yra ir Rusijos stačiatikių bažnyčios pastangos perkelti Visuotinį Stačiatikių bažnyčių suvažiavimą iš Stambulo į kitą vietą. Tai atitiko esminę to meto Rusijos politinę konjunktūrą, ir tai rodo, jog Rusijos stačiatikių bažnyčia (bent jau jos vadovybė), vaizdžiai tariant, žiūri ne į Dievą, o į Kremlių. Valdžia irgi yra dosni Bažnyčiai: visai neseniai su ja susijusios struktūros gavo nemažą dalį Rusijoje išdalintų dotacijų, vadinamųjų prezidentinių „grantų“ (tarp gavėjų minimas patriotinis baikerių klubas „Nakties vilkai“ ir veteranų organizacija „Kovos draugija“).

Rusijoje veikiantis Ekonominių ir politinių reformų centras paskaičiavo, jog valstybė 2013–2015 metais skyrė mažų mažiausiai 256 mlrd. rublių 63 projektams, susijusiems su stačiatikybe. Rusijos stačiatikių bažnyčia yra viena didžiausių valstybinių dotacijų gavėjų šalyje. Ekonominių ir politinių reformų centras vertina tai kaip „užslėptą valstybinį Rusijos stačiatikių bažnyčios ir jai artimų struktūrų palaikymą“.

Religinė geopolitika Maskvos patriarchatui kol kas ne itin sekasi.

Grįžtant prie esminės rašinio temos, verta paminėti, jog nors Rusijos stačiatikių bažnyčios pozicijos pačioje Rusijoje aiškiai stiprėja, jos lyderystė net stačiatikių pasaulyje nėra tokia akivaizdi. Jos boikotas nesustabdė Visuotinio Stačiatikių bažnyčių suvažiavimo, o aiškiais Rusijos stačiatikių bažnyčios sąjungininkais liko tik bulgarai. Net serbai šiuo atveju, akivaizdu, turi savų interesų ir bando plėtoti nepriklausomą politiką. Tad religinė geopolitika Maskvos patriarchatui kol kas ne itin sekasi. Galbūt dėl tos priežasties, kad kitos (ypač – didelės) Bažnyčios irgi pasižymi ambicijomis ir, Maskvos patriarchato apmaudui, neskuba pripažinti Rusijos stačiatikių bažnyčios monopolio tikinčiųjų pasauliui.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. liepos 20 d.