Kodėl šąlame?

Kai šalta, nemažai žmonių skundžiasi, kad jų rankos ir kojos nuolat vėsios. Šaltis galūnių nepaleidžia ne tik būnant lauke, bet ir ilgai jaučiamas įėjus į pakankamai šiltą patalpą. Kai kuriems žmonėms sunku sušilti, net ir vakare atsigulus po antklode.

Visų pirma reikia išsiaiškinti, kodėl šaltis taip puola mūsų galūnes – ar tai vyksta nuolatos, ar tik esant tam tikroms situacijoms. Kad galūnės (ypač rankų ir kojų pirštai) atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys, iš esmės normalu ir natūralu. Ant pėdų ir plaštakų daugiau jungiamojo sausgyslinio audinio ir mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, taip pat čia beveik nėra riebalinio audinio, kuris efektyviai sulaiko šilumą, o šilumą atiduodančios odos plotai dideli. Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, jos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia. Tuomet čia prateka mažiau kraujo, kuris kartu atneštų ir šilumos.

Beje, kraujagyslės susiaurėti gali ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio ar streso, o taip pat įtakos turi ir ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai, kurie ryškiai susiaurina kraujagyslių spindį.

Liekni žmonės šąla dažniau už tuos, kuriuos šildo nuosavi riebaliukai. Greitai galūnės atvėsta žmonėms, kurių kraujo spaudimas žemesnis nei vidutinis, – tiesiog tuomet širdžiai sunkiau aprūpinti krauju (kartu ir šiluma) toli nuo jos esančias kūno dalis. Ypač sunku šaltį pakelti žmonėms, kurių sutrikusi perferinė kraujotaka (pavyzdžiui, sergant ateroskleroze, esant nervų sistemos pažeidimams).

Ar reikia susirūpinti?

Kartais dėl to, kad šąla kojos, kalta… mada. Gražios plonos pėdkelnės, siauri batai (tokie, kad beveik neišeina pajudinti pėdų pirštų) šilumos išlaikyti tikrai nepadeda. Pakaks apsiauti šiltesnius batus, sijoną iškeisti į kelnes, ir galūnės nebešals.

Jeigu jums ne tik šąla galūnės, bet ir jaučiate kai kuriuos kitus toliau (skyrelyje “Galimos ligos”) vardijamus simptomus, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis turėtų skirti kraujo tyrimą, elektrokardiogramą ir pan. bei nustatyti diagnozę. Šąlančios galūnės kartu su kitais simptomais gali signalizuoti apie ligas, kurias reikėtų nedelsiant pradėti gydyti.

Galimos ligos

Jeigu galūnės šąla nuolatos, praeina daug laiko, kol jos sušyla net šiltuose namuose, labiausiai tikėtina priežastis – kraujotakos sutrikimai. Jie gali būti įvairios kilmės:

• Lokalūs kraujotakos sutrikimai. Kojų kraujotaka gali sutrikti dėl venų varikozės ar kitokių anomalijų. Šiuos negalavimus paprastai lydi pėdų tinimas, vaikštant juntamas maudimas aplink kelį (ramybės būsenoje jis praeina), plika akimi matomos ryškios išsiplėtusios venos ar jų “žvaigždutės”.
• Visos kraujotakos sistemos silpnumas. Tai gali būti širdies veiklos sutrikimai, vegetacinė kraujagyslių distonija ir pan. Šiuo atveju žmogus greitai pavargsta ir nuo nedidelio fizinio krūvio, uždūsta lipdamas laiptais, gali  pablogėti ir atmintis. Taip pat gali tinti pėdos, oda būna tarsi marmurinė, vėsi, dažnai drėgna.
• Sutrikęs impulsų perdavimas plonais galūnių nerviniais rezginiais. Tokiu atveju, vienodai žnybtelėjusi, pavyzdžiui, į šlaunies ir į pėdos odą, antrojoje jausite daug silpnesnį skausmą. Tai būdinga sergant diabetu, kai yra pažeisti periferiniai nervai.
• Geliežies stokos mažakraujystė.

Populiariausia šalimo priežastis – Reino sindromas. Reino sindromas – tai šalčio ar streso sukeliami plaštakų ar pėdų kraujotakos sutrikimai. Šis sindromas gana paplitęs – įvairiais duomenimis, jis kamuoja 5–20 proc. Lietuvos gyventojų, dažniau moteris. Sušalus arba nuo streso rankų ar kojų pirštai dėl kraujagyslių spazmų nepakankamai aprūpinami krauju, pradeda tvinkčioti, tampa šalti, pabąla, o vėliau pamėlsta, gali prisidėti ir pirštų tirpimas. Netrukus kraujagyslės prasiplečia, tuomet oda sušyla, parausta, galūnės suprakaituoja (o drėgnos galūnės vėl pradeda greičiau šalti). Priepuolis gali trukti ir kelias minutes, ir kelias valandas. Retai, bet pasitaiko, kad ant nuolat Reino sindromo varginamų galūnių dėl užsitęsusio kraujotakos sutrikimo atsiranda žaizdelių, opelių.

Šis sindromas laikomas atskira liga, kai nerandama kitokių negalavimą sukeliančių priežasčių, arba jis gali lydėti kitas ligas (įvairius arterinės kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, vibracinę ligą, vilkligę ir kt., taip pat kartais reiškiasi po stipraus galūnių nušalimo).

Kol Reino simptomai nėra stiprūs, specialaus gydymo neskiriama, tik rekomenduojama vengti šalčio, stresų. Priepuolį galima susilpninti, rankas ar kojas palaikius šilto vandens dubenyje. Jeigu simptomai labai vargina, gydytojas gali skirti vaistų, mažinančių kraujagyslių spazmus.

Liaudiški galūnių šildymo būdai

• Vertėtų dažniau nei paprastai išgerti karštos vaistažolių arbatos.

• Galima daryti druskų voneles kojoms ar rankoms. Šiltame vandenyje ištirpinkite du valgomuosius šaukštus jūros druskos, įlašinkite 10–15 lašų rozmarinų aliejaus ir įpilkite du šaukštus pieno. Galūnės tokiame vandenyje greitai sušils, be to, jų oda gaus maitinamųjų medžiagų.

• Kojoms padėtų šilta vonelė, į kurią įberta džiovintų čiobrelių kartu su raudonėliais ar šiek tiek maltų juodųjų pipirų.

• Sušilti šiek tiek padeda ir judėjimas: trepsėjimas, pirštų gniaužymas. Kuo judesiai intensyvesni, tuo geriau. Rankos greičiausiai sušiltų sukamos ratu, pradedant nuo pečių. Jeigu lauke tą daryti nepatogu, neblogai padės ir mosavimas aukštyn žemyn. Kojoms sušilti fiziniai pratimai greičiausiai padės, jeigu turėsite galimybę atsisėsti ar atsigulti. Kojas reikėtų kilnoti aukštyn žemyn ar jomis daryti “žirkles”.

• Smarkiai sušalusių galūnių nereikėtų kišti po karštu vandeniu.

• Atvėsusias rankas galima ištrinti apelsino skiltele – jame esantys eteriniai aliejai greitai suaktyvina kraujotaką.

• Nederėtų šildytis alkoholiu – jo neigiamas poveikis būna didesnis už teigiamą. Jo suteikiama šiluma apgaulinga – alkoholis laikinai praplečia kraujagysles, bet kartu padidėja ir šilumos atidavimas, ypač esant šaltoje patalpoje. Todėl gresia ne tik greitai peršalti, bet ir nušalti galūnes.