2014 Birželio 05

Kodėl negalime vadintis laiminga tauta

veidas.lt


Mūsų visuomenėje pamestas laimės jausmas, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kada jį susigrąžinsime ir prisivysime tik iš pirmo žvilgsnio nepralenkiamus lyderius skandinavus ar artimiausius kaimynus – estus bei latvius.

“Nesu laimės kūdikis ir nesijaučiu laiminga kasdien, tačiau mėginu nugalėti kylantį stresą, o kartkartėmis save stabdau, kad pastebėčiau gyvenimo grožį”, – tikina Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinta teatro bei kino aktorė Jūratė Onaitytė, mažiau išorinio blaškymosi, nerimo ir gyvenimo gelmės savyje pastebėjusi tik artėdama prie penkiasdešimtmečio slenksčio.
“Prie to prisidėjo ir Rytų išmintis, ir sėkmingai pasirinktas profesinis kelias, tačiau pragmatikas mano padėtį, matyt, vertintų šiek tiek kitaip”, – apie pastaraisiais gyvenimo metais labiau nei jaunystėje sustiprėjusį laimės pojūtį kalba žinoma aktorė.
Tuo nė kiek nesistebi psichiatrė, psichoterapeutė Jūratė Bajarūnienė: “Gyvename visuomenėje, kurioje niekas mūsų nemoko būti laimingų. Iš mūsų laukia tik gerų rezultatų. Valstybės lygiu nekeliamas uždavinys, kad būtume laiminga tauta, todėl neverta stebėtis, kad pagal pasaulinius laimės indeksus gerokai atsiliekame nuo danų, vokiečių ar švedų.”
Pažvelgus į šiuos indeksus matyti, kad juos sudarinėjantys užsienio mokslininkai įvardija net keletą skirtingų veiksnių, būtinų mūsų laimės jausmui išsiskleisti. Visų pirmą į akis krinta socialinės gerovės šalims būdingas gerokai didesnis nei Lietuvoje BVP, bendruomeniškumas, pasitikėjimas savo valstybe, gyventojų fizinis aktyvumas ir pan. Mokslininkai, išvesdami laimės indeksą, dažniausiai analizuoja keletą gerovės aspektų: ekonominį, aplinkos, fizinį, dvasinį, darbo, socialinį ir politinį. Į tyrėjų akiratį patenka daug įvairios statistinės informacijos, tačiau tik pusiausvyra daugelyje gyvenimo sričių užtikrina gyventojų pasitenkinimo jausmą vienoje ar kitoje šalyje.
Remianti naujausiais Eurobarometro duomenimis, laimingiausiais gyventojais pagrįstai vadinami skandinavai, šiek tiek mažiau, tačiau laimingesniais už lietuvius galima laikyti belgus, airius, vokiečius, taip pat ir artimiausius mūsų kaimynus – estus bei latvius.
Taigi kodėl lietuviai atsilieka nuo laimingųjų kaimynų ir vis dar nenusikrato nelaimėlių vardo?

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 222014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2014-m

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...