2012 Liepos 25

Kodėl Lietuva pažengė toliau nei dvylika „tarybinių sesių“

veidas.lt

Kazachstano sostinėje Astanoje į akis krinta nemažai prašmatnių „BMW 5er“, nors jie čia kainuoja trečdaliu brangiau nei Lietuvoje, daug „Lexus“ automobilių. Bet nemažai ir vos judančių „žiguliukų“. „Iš karto supranti, kad čia ne Europa“, – paklaustas, kas labiausiai nu ste bino Kazachstane, atsako Lietuvos ambasadorius Rokas Bernotas.
Lietuvos diplomatas mini ne tik milžinišką visuomenės išsisluoksniavimą, kai vieni patenka į pasaulio turtingiausiųjų sąrašus, bet labai daug žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. R.Bernotas sako čia labai greitai supratęs, kad mes jau esame europiečiai ir daug ką darome paprasčiau, aiškiau. „Kazachstanas prieš keletą metų priėmė programą „Kelias į Europą“, tad noras perkelti europinę patirtį yra. Bet kas dieniame gyvenime to kol kas nematau“, – pri sipažįsta ambasadorius.
Gili turtinė praraja, korupcija, menkas bendrojo vidaus produkto (BVP) dydis, tenkantis vienam gyventojui. Tai būdinga praktiškai visoms dvylikai iš buvusių penkiolikos „tarybinių sesių“. Nors jų likimai, kaip ir ekonomi nė bei politinė padėtis, susiklostė gana skirtingai, aišku viena: visos gali pavydėti Lietuvai, ku ri, nors ir lėčiau nei Estija, iriasi europietiškos demokratijos ir gerovės link. Vis dėlto eks pertai įžvelgia pavojingų simptomų, kad kar tais vėl supanašėjame su savo ankstesnėmis „sesėmis“.

Skyrėsi startinė situacija
Lygindamiesi pagal ekonominius rodiklius, žinoma, galime tiesiog džiaugtis, kad gyvename Lietuvoje, o ne kurioje nors iš dvylikos buvusių sovietinių respublikų.
Pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, dvyliktuko autsaiderę Tadžikiją lenkiame daugiau nei šešiolika kartų. Žinoma, nereikia užmiršti, kad ir starto aikštelė buvo nevienoda – Baltijos šalys anuomet vadintos Sovietų Sąjungos vakarais.
Paradoksas, kad pagal gamtos turtus kai kurios šios šalys, atrodytų, turėtų žarstyti milijardus.
Tačiau, kaip pastebi buvęs Lietuvos vyriausiojo euroderybininko pavaduotojas dr. Klaudijus Maniokas, jei lyginsimės ne su buvusios Sovietų Sąjungos autsaideriais, o su Rusija ar Kazachija, teks pripažinti, kad BVP rodikliais vienam gyventojui atsiplėšėme ne itin daug. O juk Lietuvos ekonomika gaivinta ir ES struktūrinių fondų lėšomis, sulaukė ne tik finansinės pagalbos reformuojant valstybės valdymą ir ūkį.
Vis dėlto, ekspertų manymu, posovietinių šalių, taip pat ir Lietuvos, ekonominę būklę labiausiai lėmė jos kritimo mastas iširus Sovietų Sąjungai ir anuometė politinė padėtis. Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka primena, kad Lietuva buvo tarp patyrusiųjų vieną didžiausių nuosmukių, bet, palyginti su kitomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis, trumpalaikį. „Sovietinė pramonė ir žemės ūkis žlugo, bet žmonių įgūdžiai, infrastruktūra liko, ir tai buvo pagrindai vėl pakilti. Antra, nepaisant to, kad keikiame savo politikus, palyginti su Kaukazo, Ukrainos, Moldovos, jie buvo angelai – nebuvo išprovokuota kokių neramumų, politinių konfliktų, kurie kai kuriose šalyse peraugo į karinius“, – Lietuvos anuomečius pranašumus vardija R.Lazutka.
Kaip primena ambasadorius R.Berno tas, ryžtas kiek galint toliau nueiti nuo sovietinės ateities Lietuvos žmonėms buvo pa skata imtis sudėtingų ir skausmingų reformų. O Vidurinėje Azijoje nepriklausomybė priimta nenoromis – per referendumą, ar reikia išlaikyti SSRS, čia buvo mažiausiai sakiusiųjų „taip“, todėl ir procesai buvo lėti.

Pažangai koją kiša korupcija
Vis dėlto ir posovietinio dvyliktuko ekonomika pamažu juda pirmyn, tiesa, labai nevienodais tempais. Lietuvos verslas vis dažniau prisimena buvusius saitus. Patrauk liausios Lietuvos verslui – didžiausią rinką turinčios ir turtingiausios Rusija, Kazachstanas, Ukraina.
Tačiau norint plėtoti verslą su buvusiomis „sesėmis“ reikia atgaivinti prisiminimus, kaip tai buvo daroma sovietmečiu. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius Aurelijus Ušeckas pasakoja, kad nors ir pas mus korupcija nemažo lygio, bet jos negali ma lyginti su posovietiniu dvyliktuku. Verslui koją kiša tai, kad negali pasikliauti vien įstatymais, žiniomis, geru verslo planu. Pavyzdžiui, Vidurinėje Azijoje ar Kaukaze šalia to dar reikia turėti nemažai pažinčių.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kazachstanas, pas taruoju metu į priekį veržiasi palyginti spar čiai. Lietuvos ambasadorius šioje šalyje R.Ber notas tarp priežasčių nurodo ne tik naftos ir dujų išteklius: „Po kelių eksperimentų pri imtas pakankamai liberalus ekonomikos modelis. Čia gana daug išsilavinusių žmonių, didelis noras kelti menką mokslo lygį. Šalies pre zidentas ir vyriausybė turi programą – geriausius moksleivius siunčia studijuoti į prestiži nius užsienio universitetus su sąlyga, kad jie grįš ir dirbs Kazachstane ne mažiau kaip penkerius metus.“
Ambasadoriaus nuomone, gal dėl to ekonominiu požiūriu kirgizai vis dar tarp skurdžiausiųjų. Tačiau kitose Vidurinės Azijos šalyse, ambasadoriaus R.Bernoto teigimu, politinių reformų procesai lyg ir įšaldyti. Žinoma, tiek ekonominiu, tiek demokratijos požiūriu lygindamasi su buvusiomis „sesėmis“, Lietuva gali jaustis lyderė.
Pagal visuomenės išsivystymo indeksą Lietuva – 40-a iš 179 valstybių. Baltarusija, Rusija, Kazachija, Gruzija, Ukraina ir išsivystymo indeksą Lietuva Azerbaidžanas patenka tarp gana išsivysčiusių valstybių, o Turkmėnistanas, Moldova, Uzbekistanas, Tadžikija – tik tarp vidutiniškai išsivysčiusiųjų

Didžiausias ES nuopelnas – demokratijos eksportas
Vis dėlto matuojant pokyčius buvusiose So vietų Sąjungos respublikose ryškiausias kont rastas – ne ekonomikos srityje. Lietuva akivaizdžiai lenkia posovietinį dvyliktuką demokratijos, institucinių gebėjimų, paslaugų, konkurencingumo rodikliais. Baltijos šalyse ne toks ryškus kaip kitose dvylikoje šalių nuosavybės perskirstymas (nors čia jis didesnis nei Vidurio ar Vakarų Europoje). „Svarbiausią ES įtaką Lietuvos pažangai būtent ir siečiau ne tiek su naujų finansinių išteklių suteikimu, nes lėšos atėjo jau po to, kai Lietuva buvo įgyvendinusi struktūrines reformas. ES dar iki Lietuvos narystės joje padėjo perorganizuoti pre kybą, integruoti Lietuvą į vakarietišką ga mybos pasidalijimą, bet, svarbiausia, sumažino galimybę, politologijos terminais tariant, už grobti valstybę, tai yra išvengti situacijos, kai in teresų grupės panaudoja valstybės išteklius sa vo siauriems interesams tenkinti“, – pabrėžia K.Maniokas.
Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje su įvairiais projektais dirbęs K.Maniokas pastebi, kad Rusijoje oligarchizacija virto valstybiniu kapitalizmu ir nuo to modelio sunku, o gal ir neįmanoma nutolti. Galimas daiktas, taip bus ir Ukrainoje. „Šis procesas buvo ryškus ir Lietuvoje, bet ES jį pristabdė, net neutralizavo primes dama tam tikrą viešąją politiką ir ją siedama su narystės ES perspektyva. Tai buvo esminis ir pagrindinis ES vaidmuo“, – pabrėžia K.Maniokas. Vis dėlto ekspertas pastebi pavojingų tendencijų: Lietuvai ta pus ES nare spaudimas sumažėjo ir seni įpročiai vėl atsinaujino, o ES struktūriniai fon dai juos tik dar labiau paskatino, nes atsirado daugiau išteklių, kurie vėl pradėti skirstyti siaurų interesų ratui. Prognozuoti, kaip lips iš šių visoms būdingų problemų posovietinis dvyliktukas, sunku. Štai Moldova ar Gru zija turi ga limybių artėti prie ES vertybių. Tačiau akivaizdu, kad dėl įta kos visose posovietinėse valstybėse vyksta kova tarp Vakarų ir Rusijos. Kol kas, pasak K.Manioko, labiau atrodo, kad laimi pastaroji.
Politinių permainų atžvilgiu Vidurinės Azijos regiono lyderė Kirgizija turi aktyviausią politinę visuomenę: čia yra daug išsilavinusių, aktyvių, nepatenkintų esama padėtimi žmonių, daug politinių partijų, vyksta gyvas politinis procesas, tačiau eko– 40-a iš 179-ių valstybių ir kartu su Latvija (43) ir Estija (34) patenka tarp labiausiai išsivysčiusių šalių.
Pasilyginkime: Baltarusija, Rusija, Kazachija – septintame, prie gana išsivysčiusių valstybių priskiriamame, dešimtuke, Gruzija, Ukraina – aštuntame, Azerbaidžanas – devintame, o Turkmėnistanas (102), Moldova (111), Uzbekistanas (115), Tadžikija (112) – tik tarp vidutiniškai išsivysčiusiųjų. „Lietuva – tarp tų šalių, kurioms pavydi trys ketvirtadaliai pasaulio gyventojų. Jau lyginamės su turtingiausiais pasaulio žaidėjais, į mūsų valstybės sandarą jau įkoduoti demokratiškumo, laisvosios rinkos, socialiai orientuotos ekonomikos, žmogaus teisių kriterijai“, – didžiuojasi V.Gaidys.
Tačiau lygiuodamiesi į europinį dvidešimtseptintuką pagal šį rodiklį lenkiame Portugaliją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją, bet vis dar atsiliekame nuo daugiau nei dvidešimties ES valstybių. Valstybės sėkmės perspektyvą temdo ir stiprėjanti naujoji nomenklatūra, ir oligarchai, užgrobiantys vis daugiau valstybės galių bei turtų. O juk būtent tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl posovietinis dvyliktukas daugeliu parametrų šiandien vis dar netoli nutolęs nuo tos vietos, kurioje jį palikome prieš dvidešimt dvejus metus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Irgi dar ne Europa Irgi dar ne Europa rašo:

    Lietuvoje neeuropinės kultūros didelę įtaką rodo chaotiška gyvenviečių plėtra, primityvus architektūrinis ir estetinis skonis, masinis prūdų kasimas ir tvorų statymas gražiausio kraštivaizdžio vietose.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...