2013 Liepos 24

Kodėl katalikai gina tradicines vertybes

veidas.lt


Gyvenimas keičiasi, bet Katalikų bažnyčios nuostatos kontracepcijos, homoseksualių asmenų santuokų, abortų, dirbtinio apvaisinimo, lytinių santykių iki santuokos ar eutanazijos klausimais lieka nepajudinamos. Kodėl taip yra ir ko tikėtis vadovaujant šiam popiežiui?

Prieš ketvertą mėnesių Vatikano sostą palikęs popiežius Benediktas XVI nuolat buvo kritikuojamas dėl pernelyg konservatyvių pažiūrų šeimos, lytiškumo ir gyvybės temomis. Šimtmečiais nesikeičiantis Bažnyčios požiūris nuolat sukeldavo gana didelės dalies visuomenės pasipiktinimą.
Tad šiandien natūraliai kyla bent keli klausimai. Pirma, ar pasikeitus popiežiui ims keistis ir Bažnyčia? Ir antra, kodėl Bažnyčia iki šiol taip įnirtingai gynė ir tebegina vertybes, kurios daliai žmonių jau seniai tapo svetimos?
„Esu užaugusi katalikiškoje šeimoje, baigiau katalikų mokyklą, tačiau nesu praktikuojanti katalikė. Griežta Bažnyčios nuostata prieš abortus, eutanaziją, kontraceptikus ar lytinius santykius iki santuokos man nepriimtina, – teigia Kauno jėzuitų gimnaziją baigusi Indrė Makauskaitė. – Žmogus turėtų būti laisvas rinktis, jam turėtų būti laisvai prieinama informacija apie visus šiuos dalykus, jų pliusus ir minusus, kad galėtų pats nuspręsti, kaip geriau.“
Šiai nuomonei, ko gero, pritartų didelė visuomenės dalis. Sociologinės apklausos taip pat rodo, kad daugėja žmonių, kuriems Bažnyčios vertybės darosi svetimos.
Tačiau Katalikų bažnyčia, net ir matydama šias jai nepalankias tendencijas, regis, neplanuoja keistis. Priešingai – norėdami pristatyti savo požiūrio priežastis, neseniai praktikuojantys katalikai inicijavo projektą „Kataliko balsas“, kuris iš Didžiosios Britanijos persikėlė į dar devynias šalis, tarp jų – ir į Lietuvą. Įgyvendinant šį projektą Lietuvoje buvo išleista knyga „Katalikų balsas: kaip aiškiai pristatyti Bažnyčios poziciją“.
Teigiama, kad projekto tikslas yra ne emocijomis ar sudėtingais terminais, bet visiems suprantamais argumentais paaiškinti, kodėl tikintieji laikosi vienokių ar kitokių nuostatų minėtais klausimais. Į knygos pristatymą Lietuvoje atvykęs anglų žurnalistas bei publicistas Austenas Ivereighas, vienas „Kataliko balso“ iniciatorių Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad jei tikintieji mokėtų pozityviai ir aiškiai diskutuoti su kritikais, visuomenės nuostata Bažnyčios atžvilgiu sušvelnėtų. Kaip sėkmingą pavyzdį jis pateikia 2010 m. Didžiojoje Britanijoje vykdytą kampaniją popiežiaus Benedikto XVI vizito metu, kai daugybę valandų televizijos studijose diskutuodami su Bažnyčios kritikais specialiai tam pasirengę katalikai iš esmės pakeitė priešišką visuomenės toną Bažnyčios atžvilgiu.
Tokios sėkmės paskatinti katalikai buriami ir Lietuvoje.

Kodėl Bažnyčia nepritaria homoseksualų santuokai

„Kataliko balso“ dalyviai Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu daugiausiai su visuomene diskutuoja homoseksualų santuokos klausimu. Daugumai nėra aišku, kodėl Bažnyčia taip kategoriškai nusiteikusi homoseksualių asmenų atžvilgiu. Neretai teigiama, kad laikydamiesi savo pozicijos katalikai diskriminuoja seksualines mažumas.
Atremdamas tokius kaltinimus žurnalistas A.Ivereighas teigia, kad nors tai dažnai pateikiama kaip lygybės ir diskriminacijos klausimas, iš tiesų tai yra klausimas apie santuokos prasmę. Pasak A.Ivereigho, pagrindinė priežastis, kodėl valstybė reglamentuoja santuoką ir išskiria ją iš kitų gyvenimo formų, yra ta, kad santuoka akivaizdžiai susijusi su vaikais. Būtent todėl, kad vaikams ir psichologiškai, ir auklėjimo požiūriu geriausia, kai juos augina biologiniai tėvai stabilioje santuokoje, valstybė apibrėžia tokią santuoką kaip bendrą gėrį.
„Kai performuluojame santuokos apibrėžimą, kai ji tampa tik partnerystės forma, nesusijusia su vaikais, nebelieka priežasties, kodėl valstybė turėtų reglamentuoti ir ginti santuoką, – įsitikinęs anglų publicistas. – Jei santuoka tampa partneryste tarp dviejų žmonių, tai kodėl tuomet negali būti tarp trijų ar keturių žmonių? Kodėl santuoka negali būti trumpalaikė? Kai santuoka imsime laikyti bet kokius santykius, kada įsipareigojama ir palaikomi lytiniai santykiai, santuoka nebereikš nieko. Niekas nėra prieš lygybę, ir aš nesu prieš lygybę, bet esu už santuoką, kaip atskirą visapusišką sąjungą tarp vyro ir moters, nes tik jiems duota iš lytinių santykių pradėti vaikus. Manau, noras išsaugoti tokią santuoką nediskriminuoja.“
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, paklaustas, ar Katalikų bažnyčios pozicija homoseksualių asmenų atžvilgiu pasikeistų, jei būtų įrodyta, kad homoseksualumas yra įgimtas, atsakė, jog Bažnyčia gerbia kiekvieną žmogų, nepaisant to, kokia jo ideologija, įgimti bruožai ar lytinė orientacija. Vis dėlto Bažnyčios požiūrio į lytinius santykius ir santuoką tai nekeičia. „Bažnyčios mokymas apie santuoką kyla iš Dievo paveikslo: šeima susidaro iš vyro ir moters, kurie gali pradėti gyvybę. Kadangi lytiniai santykiai yra tokia brangi dovana, gyvybės puoselėjimo instrumentas, jis turi būti gerbiamas, branginamas ir turėtų vykti tik santuokos terpėje. Ir tai yra Bažnyčios mokymas nuo pat pradžių“, – tvirtina G.Grušas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...