2016 Kovo 23

Darbo santykiai

Ko nežinojote apie naująjį Darbo kodeksą

Veidas.lt

BFL / T.Lukšio nuotr.

Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie naująjį socialinį modelį, o ypač, apie Darbo kodekso projektą. Sumažės motinystės atostogos, darbuotojus galima bus atleisti be priežasties, darbdaviai pradės siautėti, – tokias antraštes bene kasdien galima perskaityti didžiųjų naujienų portalų ir laikraščių antraštėse.

Viktorija Karsokaitė, euroblogas.lt

Tačiau, kad viskas nėra tik balta arba juoda, užsiminama retai. Pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“ pristatė tyrimą, kuriame teigia, kad įgyvendinus socialinio modelio reformas, turėtų būti sukurta 85 tūkstančiai naujų darbo vietų, o nedarbo lygis sumažės iki 7 proc. Lyg ir nėra taip blogai, ar ne?

Ne vietoje ir ne laiku

Pirmas klausimas, kuris kyla mąstant apie žodį „naujas“, kodėl prireikė keisti dabartinį Darbo kodeksą? Kuo gi jis blogas? Socialinio modelio kūrimo komandos vadovas, Vilniaus universiteto profesorius bei teisininkas Tomas Davulis atrėžia kategoriškai: šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas visiškai neatitinka realijų.

Teisininkas tiki, kad šiuo metu galiojančio įstatymo tiesiog neįmanoma laikytis.

„Kodeksas sukurtas planinei ekonomikai, beveik eliminuojant prieštaravimus rinkos ekonomikai ir toliau tęsiant tradiciją, kad viską reikia įstatymiškai reguliuoti, visus saugoti, nežiūrint, kiek tai kainuoja ar kaip pasikeitusios konkurencinės sąlygos globalioje rinkoje. Taip pat neatsižvelgiama į tai, kaip pasikeitė pats darbo pobūdis ir darbuotojo pozicija darbo santykyje“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia T.Davulis.

Teisininkas tiki, kad šiuo metu galiojančio įstatymo tiesiog neįmanoma laikytis. Jis yra nukreiptas yra stambias įmones, masinius darbuotojų vienodais veidais srautus. Todėl šioje vietoje nukenčia smulkios ir vidutinės įmonės, kurios siūlo lankstesnes sąlygas ir taip dažnai nusižengia Kodeksui.

„Realybė, praktika ir įstatymas per daug nutolę vienas nuo kito“, – sako socialinio modelio kūrėjas ir priduria, didžiausias blogis – nesuvokimas, kad teisė negali bet ko prirašyti ir to bus laikomasi.

Prarandi vieną, gauni kitą

Kalbėdamas apie naująjį Darbo kodeksą, T.Davulis, neleidžia pamiršti, kad tai yra sudėtinė visos reformos dalis. Jei atimame iš darbuotojo ar darbdavio kažkokias privilegijas, jas turime perkelti kitur. Visaip kaip In ir Jang. Be to, dažnai girdima sąvoka „darbo santykių liberalizavimas“ nereiškia, kad dabar atims visas garantijas iš darbuotojų ir leis darbdaviams sužvėrėti. Anot teisininko, tiesiog atsisakoma nereikalingų ir pražūtingų dalykų bei pritaikoma prie pasikeitusių sąlygų.

„Naujuoju Kodeksu supaprastiname darbo sutarčių sudarymą, bus įmanoma paprasčiau atleisti darbuotoją iš darbo. Taip pat sumažiname biurokratinę naštą, panaikiname popierinius atsiskaitymo lapelius ir atskirų veiklų licencijavimą. Tai yra liberalizavimas, nes atsisakome nebūtinų dalykų. Tačiau yra pamirštama apie 60 naujų teisių darbuotojams. Jų niekada nebuvo ir kai kurios yra net stipresnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse“, – kalba teisininkas.

Būtent tos naujosios teisės nepatinka ir patiems darbdaviams. Jos brangiai kainuos ir gali visiškai neatnešti jokios praktinės naudos įmonei. Pavyzdžiui, pasak T.Davulio, darbdavys turės išleisti žmogų 5 dienas per metus, per kurias jis galės kelti savo kvalifikaciją, lankyti įvairius kursus – nesvarbu, tai susiję su darbu ar ne. O kol, pavyzdžiui, mokysitės, kaip ravėti daržus, pinigėliai ir toliau kapsės į piniginę. Ir čia tik viena iš daugelio naujų galimybių.

Dabar badoma neutralizuoti vienus pasiūlymus paliekant kitus.

„Iš pradžių Kodekso projekte nebuvo atskirtų pasiūlymų, nukreiptų tik į vieną ar kitą pusę. Tai kompleksinis priemonių planas – vienur atiduoti, kitur atimi, – atsakė T.Davulis, paklaustas apie kodekso trūkumus. – Ten, kur verta, mes įdedame didesnę apsaugą, o ten, kur trukdo ir stabdo kurti naujas darbo vietas – jas išimame. Kadangi yra kompleksinis pasiūlymas, nuostatos yra, mūsų objektyviu požiūriu, subalansuotos. Tačiau dabar badoma neutralizuoti vienus pasiūlymus paliekant kitus. Seimo narių grupės pasiūlymai yra nukreipti į tai, kad būtų grąžinama esama situacija“.

Velnias slypi ne detalėse

Dar vienas iš socialinio modelio bendraautorių, socialinių mokslų daktaras, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka įsitikinęs – pakeistas Darbo kodeksas darbo vietų nesukurs, nes problema slypi visai kitur.

„Darbo vietų kūrimą stabdo vartotojų perkamoji galia. Provincijų gyventojai neturi pinigų, pajamos labai menkos, nes ten daug dirbančių už minimalią algą arba gyvenančių iš socialinių išmokų ir pensijų. Žmonės išleidžia pinigus pagrindiniams dalykams, nuo kurių nepabėgsi. O tai reiškia, kad verslui kurtis ar plėsti nėra prasmės, nes pirkėjo kišenėje nėra laisvų pinigų. Tai ypač aktualu, jei verslas orientuotas į vietos vartojimą. Be to, tie, kurie turi vartotojus ir paklausą, nepaisant Darbo kodekso sėkmingai samdo žmones ir parduoda produkciją“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sako prof. R.Lazutka.

Labai sunku užtikrinti, kad abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – laikytųsi įstatymo.

Ekonomistas taip pat sutinka su T.Davuliu, kad dabartinio Kodekso niekas nesilaiko. Tačiau ne dėl to, kad jo neįmanoma laikytis, o dėl to, kad rinkos sąlygos yra nesąžiningos, darbuotojai nėra apsaugoti ir dėl to jais galima manipuliuoti. Be to, labai sunku užtikrinti, kad abi šalys – darbdavys ir darbuotojas – laikytųsi įstatymo. Tai turinčios užtikrinti institucijos yra labai silpnos, o ir valstybės pajėgumai suvaldyti situaciją darbo rinkoje ypač menki.

„Daugiau darbuotojų apsaugos turėtų perimtų valstybė. Tai nėra naujiena, Europoje propaguojamas daniškas „flexsecurity“ (liet. „lankstisauga“) modelis. Įmonės viduje darbdavio ir darbuotojo santykiai yra sunkiai kontroliuojami, paprastai darbdavys ir jo atstovai turi didesnę galią nei samdomas darbuotojas, todėl geriau daugiau apsaugos parketi į valstybės rankas“, – kalba R.Lazutka.

Ta apsauga nėra naujos inspekcijos kūrimas ar dar vienos Seimo grupės sukūrimas. Socialinio modelio kitoje dalyje yra numatyta plėsti nedarbo draudimą, kad žmonės būtų labiau apsaugoti ir praradę darbą nepatektų į skurdą. Tuomet, anot ekonomisto, darbuotojai galės pakovoti dėl savo teisių nebijodami užsitraukti darbdavio nemalonę ir būti atleisti.

Svarbiausia, anot R.Lazutkos, „kalbėti atviromis kortomis, negudraujant vieniems prieš kitus ir susitariant“.

Euroblogo-LOGO
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...