2012 Balandžio 25

Ko netektume be milijardo litų iš ES fondų

veidas.lt


Apmažėjusi ES finansinė injekcija Lietuvai 2014–2020 m. verstų mažinti strategijų ambicijas ir vėlinti Ignalinos AE uždarymo darbus. O gal pagaliau imtis esminių reformų?

Europos Komisija (EK) užsimojo nuskriausti ir taip krizės prispaustas tris Baltijos šalis, nors būtent jos, priešingai nei kai kurios senbuvės, krizės laikotarpiu kiek įstengdamos neišlaidavo, be to, uoliausiai panaudojo ligšiolinę ES paramą. Paradoksas: Sanglaudos fondo tikslas – mažinti skirtumus tarp šalių, tačiau pagal EK milijardų skirstymo schemą, siūlomą naujam 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui, turtingesnėms tektų daugiau, o, pavyzdžiui, Lietuvai maždaug 14 proc., arba 1 mlrd. Lt, mažiau nei 2007–2013 m.
Kodėl ES užsimojo mus skriausti? Kiek dar atitrūksime nuo ES standartų, jei finansinėmis injekcijomis bus labiau skatinamos tos, kurios ir dabar gyvena kur kas geriau nei mes? Ko būsime priversti atsisakyti, jei sumažės europinių milijardų?

„Lubos“ – kad lenkai negautų per daug
Gera žinia ta, kad tai kol kas nėra galutiniai sprendimai: susitarimą tikimasi pasiekti iki šių metų pabaigos, o tarpinė stotelė – birželį vyksianti ES Vadovų Taryba. Tas milijardas, kurį bijome prarasti, taip pat niekur nėra įvardytas – tokį minusą vertindami EK siūlomą pinigų dalybų schemą suskaičiavo Lietuvos finansų strategai. Jis atsiranda dėl EK siūlymo įvesti struktūrinės paramos lubas – iki 2,5 proc. šalių BVP, skaičiuojant trejų metų (2007–2009 m.) vidurkį. Baltijos šalims ir Vengrijai, kurių BVP krizės metais krito labiausiai ES, tai tikras smūgis.
Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas vadina tai paradoksu: kai kurios labiau už mus išsivysčiusios šalys iš krizės net išloš, nes jų BVP vienam gyventojui smuktelėjo vos žemiau 75 proc. ES BVP vidurkio, o intensyviausią pagalbą būtent ir žadama esančioms žemiau šios ribos. Lietuvos rodiklis – vos 55 proc., tačiau didelės pagalbos negalime tikėtis, nes ji atsirems į 2,5 proc. labai neaukštas krizės metų BVP lubas.
„Negalima leisti vienai didžiausių per pastaruosius dešimtmečius krizių iškreipti ES sanglaudos politiką, kurios tikslas – mažinti skirtumus tarp atskirų regionų. Kaip vytis labiau pažengusius ES regionus, jei jie gaus daugiau už atsiliekančius? Tikimasi, kad logika nugalės, tik klausimas, kokiu lygiu“, – prognozuoja R.Kriščiūnas.
Baltijos šalys parengė bendrą siūlymą, kaip išvengti neteisingumo: šalims, krizės laikotarpiu turėjusioms neigiamą BVP, ragina nustatyti aukštesnes nei 2,5 proc. BVP lubas. Be to, atsižvelgti, ar šalys sugeba efektyviai išleisti ES pinigus, nes kai kurios nepanaudojo ir lig šiol gautų.
Pirmūnės šiuo finansavimo laikotarpiu – trys Baltijos valstybės ir Lenkija. Tačiau pagal siūlomą schemą Lenkiją iš gausiausių ES paramos gavėjų eliminuotų tai, kad jos vienintelės BVP net krizės metais tik didėjo. R.Kriščiūnas neatmeta ES sklandančių prielaidų, kad tos 2,5 proc. BVP lubos ir atsirado siekiant apriboti paramą Lenkijai, priešingu atveju ji gautų dešimtimis milijardų eurų daugiau, ir tai išsprogdintų ES biudžetą. Galima spėti, kad EK spaudžiama ir didžiausių ES iždo donorių, kurios netgi dabar pasiūlytame ES biudžeto projekte norėtų sutaupyti dar 100 mlrd. eurų, o kur kitur juos rasi, jei ne dviejuose pagrindiniuose ES biudžeto banginiuose – Sanglaudos ir Žemės ūkio paramos fonduose.
Dalijant išmokas žemdirbiams norima šiandien egzistuojantį 90 proc. skirtumą tarp šalių sumažinti bent trečdaliu. Tokiu atveju tiesioginės subsidijos Lietuvai neturėtų mažėti. Jei vis dėlto ES biudžetas būtų dar mažinamas (o, pasak finansų viceministro, būtų paradoksalu, jei kalbant apie modernėjančią Europą žemės ūkis liktų pagrindine dominante), Lietuva neturėtų nukentėti, nes juk deklaruojant, kad atotrūkis tarp šalių bus mažinamas, negalima atimti iš mažiausiai gaunančiųjų. „Tačiau Baltijos šalys norėtų ambicingesnio plano – prisiimti konkrečių pažangos rezultatų įsipareigojimus, bet ir gauti daugiau pinigų jiems siekti“, – apie derinamus baltijiečių planus informuoja R.Kriščiūnas.
Tačiau vis dėlto kaip suksimės, jei ES paramos paramos?

Kuo lopysim biudžeto skyles
Šių metų valstybės biudžete ES lėšos sudaro beveik trečdalį – 7,1 mlrd. Lt, panašios proporcijos buvo ir ankstesniais metais. Šiemet valstybė skolinsis per 10 mlrd. Lt. O kiek tektų skolintis, jei ne ES pinigai? Taigi nors 1 mlrd. Lt praradimą padalijus septyneriems metams metinė europinė dozė sumažėtų po 143 mln., ir tai būtų didžiulis nuostolis.
Energetikos ministerija skambina pavojaus varpais, kad EK siūlymas 2014–2017 m. Ignalinos AE skirti 229 mln. eurų, t.y.triskart mažiau nei prašoma, aiškiai nepakankamas jos eksploatacijos nutraukimo planui įgyvendinti iki 2029 m.: “Šiuo metu vyksta derybos, bet jei jos nepavyktų, dalis planuotų darbų negalėtų būti vykdomi. Tai sukeltų abejonių ir dėl ES lėšų panaudojimo racionalumo, nes pakeitus planą dalis jau įvykdytų ar dabar vykdomų projektų gali tapti nereikalingi. Svarbu pažymėti, kad branduolinė sauga Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo metu turi būti užtikrinta taip pat su ES parama. Lietuva iki šiol vykdė savo įsipareigojimus pagal Stojimo sutartį sustabdydama Ignalinos AE bei kofinansuodama eksploatavimo nutraukimą. To paties tikimasi ir iš ES.“
Finansų viceministras R.Kriščiūnas sako, kad galima svarstyti bendro finansavimo iš valstybės biudžeto didinimą, nes lig šiol tai tesudarė apie 12–14 proc. Tačiau, pasak jo, vis tiek dabartinis EK siūlymas nėra adekvatus ir net keistas: niekada nėra buvę, kad EK staigiai sumažintų kurios nors programos finansavimą, nes tai būtų smūgis bet kokios šalies ekonomikai. Jei nepavyktų išsiderėti didesnės sumos, viceministras mato vienintelę išeitį – tolinti galutinę AE eksploatavimo nutraukimo darbų datą, kas, žinoma, brangintų projektą.
Antra vertus, turime prisiimti kaltę, kad lig šiol neefektyviai naudojome ES lėšas Ignalinos AE eksploatacijai nutraukti, tad būtų keista, jei EK nebūtų girdėjusi apie šiuos skandalus ir į tai neatsižvelgtų. O mūsų valstybės biudžeto skylės – ne ES rūpestis, nes jos milijardai skirti ne pravalgyti, o pažangai didinti. „2013 m. antrąjį pusmetį EK turėsime pateikti planą, kuriems prioritetams ir kokiomis proporcijomis Lietuva norės išleisti europinius pinigus. Jei ES finansavimas mažės, visi prioritetai procentiškai gaus mažiau. Tokiu atveju strategija turės kuklesnių tikslų“, – aiškina komisijos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos klausimams, kuri ir rengia prioritetų planą, pirmininkas R.Kriščiūnas.
Bandoma nueiti nuo sektorinio ES pinigų skirstymo: pirmiausia bus nusistatyti tikslai, o jau paskui žiūrima, ko reikia jiems pasiekti. Pavyzdžiui, ir toliau už ES pinigus bus tiesiami keliai, bet tai bus finansuojama ne todėl, kad to norime, bet didesniems tikslams pasiekti – ekonomikai efektyvinti. Gal tuomet nepakasime ES milijonų keliuose, kurių prireikia kartą per savaitę kokiam medžiotojų būreliui?

Kuo „Europa 2020“ skiriasi nuo „Lietuvos 2030“
Naujam laikotarpiui Europos Sąjunga savo finansinę paramą fokusuoja į strategiją „Europa 2020“, kurios tikslas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas. Šis šūkis turi ir konkretesnę išraišką skaičiais. Pavyzdžiui, investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veikląturi pasiekti 3 proc. šalių BVP, atsinaujinančių energijos šaltinių dalis energetikoje – 20 proc., ties skurdo riba esančių žmonių turėtų likti 20 mln. mažiau. Tačiau Lietuva neužsibrėžusi kai kurių šių rodiklių pasiekti. EK pasiūlė vienuolika tematinių tikslų ir ragina šalis pasirinkti kelis, bet juose įsipareigoti pasiekti apčiuopiamų rezultatų, priešingu atveju ES parama bus sumažinta.
Lietuva nutarė vizijomis Europą pralenkti ir parengė savo strategiją „Lietuva 2030“. Ambicijos – gerai, tik problema, kad neturime pinigų joms įgyvendinti. Tad dabar R.Kriščiūno vadovaujama komisija lygina, kiek Lietuvos vizija sutampa su visos ES. Kaip per posėdį pastebėjo VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ vadovas Klaudijus Maniokas, mūsų strategijoje anglies CO2 išskyrimą mažinančios technologijos, aplinkos apsauga, energetika, transportas, žemės ūkis, darbo rinka, kova su skurdu minima epizodiškai, o tam juk tradiciškai skiriama didelė dalis ES finansinės paramos. Tačiau mes imame strateguoti, pavyzdžiui, šeimos instituto stiprinimą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad turėtume daryti išvadas ir iš dabartinio laikotarpio ES fondų panaudojimo klaidų: „Kiek ES pinigų įlieta, o kiek sukurta pridėtinės vertės? Bet kokios įmonės vadovas pasakys, kad daug ES pinigų iššvaistyta ar pravalgyta. Dabar daugelis ministerijų ES pinigais užkaišioja skyles, kad nereikėtų spręsti problemų. Yra krūva nereikalingų institucijų, tad joms duodamos rengti kažkokios studijos, o realiam produktui ar verslui tenka tik koks 10 proc. ES lėšų.“
Pašnekovas sako, kad verslas norėtų ES pinigus panaudoti inovacijoms, pažangai, bet ne tokiai, kaip supranta valdžios žmonės: ne dar penkioms institucijoms prie kurios nors ministerijos įsteigti ar beprasmiam renginiui apie verslumo skatinimą suorganizuoti, bet inovacijas kuriančių įmonių, mokslo įstaigų realiai veiklai subsidijuoti – laboratorijoms įrengti ar pažangiai įrangai įsigyti. O valstybiniams projektams, finansuojamiems ES lėšomis, pinigus skirti reikėtų tik atlikus sąnaudų ir naudos analizę.
Taigi Lietuvos ir vėl laukia dilema, ypač jei ES pinigų gausime mažiau nei dabar: pirkti meškerę ar žuvį. „Lietuva lig šiol rinkosi žuvį. Kai kuriais atžvilgiais ES pinigai net darė žalą, nes, pavyzdžiui, užuot ėmęsi sveikatos reformos, skyles užkaišėme ES pinigais. Nemokame ir teisingai sudėlioti prioritetų. Gal jei piktas mokytojas iš Briuselio pasakytų, kur ir kaip naudoti ES pinigus, būtų daugiau naudos“, – apibendrina S.Besagirskas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...