2015 Liepos 25

Klaipėdos uostas – šalies ekonomikos plaučiai

veidas.lt

Klaipėdos valstybinis jūsų uostas svarbus ne tik Klaipėdos regionui, bet ir visai valstybei. Su uostu susijusios įmonės į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumoka beveik 600  mln. Eur – 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių. Tokios įmonės sukuria 2,2 mlrd. Eur bendrojo vidaus produkto (6,24 proc. Lietuvos BVP).

Austė MERKYTĖ

 

Klaipėda – antrasis pagal svarbą Lietuvos miestas, uostamiestis, turintis išskirtinį savo veidą. Šį veidą jau daugelį metų kuria Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU), stebindamas ne tik augančiais ekonominiais duomenimis, bet ir didžiuliu indėliu į miesto gerovę. Vertinant 2000–2013 m. vidutinius uosto direkcijos pelno rodiklius, Klaipėdos miesto gerovei skiriamos lėšos kasmet sudaro 16,5 proc. vidutinio grynojo pelno.
Pinigai skiriami privažiuojamųjų kelių, viadukų remontui ir statybai, miesto visuomeniniam, kultūriniam gyvenimui. Kasmet lėšų atseikėjama  įvairioms sporto komandoms, miesto šventėms. Būtų sunku įsivaizduoti didžiausius uostamiesčio renginius – Jūros šventę, Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, Laivų paradą be glaudaus bendradarbiavimo su uosto direkcija.

 

Miestas ir uostas – vienas derinys

 

„Klaipėdos miesto ir uosto santykiai turi būti kaip vienas kumštis: juk uostas – tai ir investicijų pritraukimas, ir darbo vietų kūrimas. Žvelgiant iš jūrinio verslo perspektyvos, Klaipėdos uoste didžiulę paklausą turi technologinio pobūdžio specialistai. Klaipėdos uostas savo vizijose pietinėje miesto dalyje mato pramonės ir logistikos klasterių kūrimą, tad jį išplėtojus, specialistų poreikis būtų skaičiuojamas tūkstančiais, – pabrėžia uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir priduria: – Kiek sėkminga bus uosto veikla, taip augs ir miestas.“

Apie uosto svarbą ne tik miestui, bet ir valstybei liudija skaičiai. Viena perkrauta tona krovinių generuoja 17,80 Eur valdžios sektoriaus pajamų ir dėl to vienas į uosto infrastruktūrą KVJU investuotas euras atneša 3,03 Eur viešojo sektoriaus pajamų.

„Klaipėdos uostas – Lietuvos ekonomikos plaučiai. Nuo to, kaip greitai gali gauti šviežio oro, priklauso, kaip po to pradėsi kvėpuoti. Todėl mums svarbu rasti bendrą kalbą plėtojant ir uostui, ir miestui svarbius projektus. Norisi pasidžiaugti, kad su naująja miesto valdžia dialogas tikrai yra sklandus, o ir Seimo nariams nebereikia įrodinėti, koks svarbus uosto svoris kuriant Lietuvos ekonomiką “, – sako A.Vaitkus.

 

Mokslinė studija uosto naudai nustatyti

 

Uosto direkcijos užsakymu šiais metais buvo atlikta mokslinė studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka miestui ir valstybei“. Ji atskleidė uosto ekonominę ir socialinę naudą Klaipėdos miestui ir valstybei.

„Tokia tiksli ir nuosekli studija Klaipėdos uoste atlikta pirmą kartą. Ekonominės ir socialinės įtakos skaičiavimai remiasi Leontjevo modeliu, kuris sudaro galimybę itin tiksliai įvertinti ūkio subjektų naudą, kuri dėl jų vykdomos veiklos sukuriama kituose ekonomikos sektoriuose. Studijoje buvo analizuojamas 2007–2013 metų laikotarpis. Matome, kad uosto nauda miestui ir valstybei akivaizdi, uostą pelnytai galime vadinti šalies bei viso regiono ekonomikos varikliu. Vertiname tai ne tik kaip galimybę didžiuotis tuo, bet ir kaip milžinišką atsakomybę. Svarbu, kad šis suvokimas būtų visuotinis – ne tik uostininkų, bet ir miestiečių, miesto valdžios, valstybės“, – teigė KVJU direkcijos generalinis direktorius A.Vaitkus.

Studija parodė, kad su uostu susijusios įmonės sukuria 2,2 mlrd. Eur BVP arba 6,24 proc. Lietuvos BVP. Jos į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumoka beveik 600 mln. Eur mokesčių, arba 9,26 proc. visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių. Vien į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą patenka apie 11 mln. Eur mokesčių, arba 23 proc. į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą sumokėtų mokesčių. Su uostu susijusios įmonės, vykdančios veiklą Klaipėdos mieste, sukuria 325 mln. Eur BVP, arba 7,75 proc. viso Klaipėdos miesto BVP.

Uostas yra vienas didžiausių darbdavių tiek Klaipėdos regione, tiek visoje Lietuvoje. Su uostu susijusiose įmonėse dirba 58 137 darbuotojai, arba 4,50 proc. visų darbuotojų Lietuvoje.

Minėtų įmonių darbuotojai sukuria 25 proc. daugiau pridėtinės vertės nei bendras Lietuvos įmonių darbuotojų vidurkis. Tai rodo, kad šiose įmonėse darbo našumas yra didesnis. Be to, su uostu tiesiogiai susijusių įmonių pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, yra du kartus didesnės nei visos Lietuvos įmonių pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, ir lenkia Lietuvos įmonių vidurkį.

„Esame gavę skaičius, kurie atskleidžia, kokie yra vidutiniai atlyginimai Klaipėdos uoste. Krovos kompanijose dirbantys darbuotojai uždirba maždaug tris kartus daugiau, nei yra vidutinis šalies darbo užmokesčio vidurkis“, – pasakojo A.Vaitkus.

 

Investicijos atsiperka žaibiškai

 

Mokslininkai nustatė, kad uosto direkcijos investuotas vienas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai 2 Eur privačių investicijų į uosto suprastruktūrą. Uosto atliktos investicijos visiškai atsiperka praėjus 3 metams ir 3 mėnesiams – per rekordiškai trumpą laiką.

Klaipėdą drąsiai galima vadinti ir turistų meka. Į uostą atvykę kruizinių laivų turistai per metus sukuria 1,591 mln. Eur pridėtinės vertės bei 67 darbo vietas Lietuvos ekonomikoje.

„Kruizinė laivybai skiriame tikrai daug dėmesio. Žinoma, ši sritis neneša mums daug pajamų – iš visų uosto surenkamų rinkliavų kruizinių laivų rinkliavos sudaro apie 1–2 proc. Tačiau suprantame, kokia ši sritis svarbi regiono turizmo sektoriui, verslui ir miesto patrauklumui didinti“, – teigė A.Vaitkus.

Uosto infrastruktūra yra svarbi maždaug 37 proc. Lietuvos tranzito srauto, todėl jei nebūtų uosto, tranzito apimtys Lietuvoje gerokai sumažėtų.

Investicijos į uosto infrastruktūrą sukuria sąlygas atplaukti didesnės krovos laivams ir dėl to Lietuvos eksportuotojai turi galimybę gerokai sumažinti savo transportavimo išlaidas. Pavyzdžiui, transportuojant krovinius iš Klaipėdos uosto į Artimuosius Rytus Lietuvos eksportuotojai gali sutaupyti iki 40 proc. transportavimo sąnaudų priklausomai nuo laivo, kuriuo gabenamas krovinys, dydžio.

Duomenys rodo, kad Klaipėdos uostas yra ypatingos svarbos objektas Lietuvos ekonomikoje. Nuo jo infrastruktūros bei veiklos apimčių priklauso ne tik sėkminga transporto sektoriaus, bet ir kitų Lietuvos ūkio sektorių veikla.

 

 

 

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius:

Matome akivaizdižią uosto naudą miestui ir valstybei, uostą pelnytai galime vadinti šalies bei viso regiono ekonomikos varikliu. Vertiname tai ne tik kaip galimybę didžiuotis, bet ir kaip milžinišką atsakomybę. Svarbu, kad šis suvokimas būtų visuotinis – ne tik uostininkų, bet ir miestiečių, miesto valdžios, valstybės.“

 

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos m. meras:  „Kai tenka atsakyti į klausimą – kas tie trys banginiai, ant kurių laikosi Klaipėda, nedvejodamas atsakau, kad tai – miestas, universitetas ir uostas. Išties, Klaipėdos uostas, itin stiprindamas savo, kaip vieno svarbiausių Rytų Baltijos regiono transporto mazgų, pozicijas, išlieka vienu pagrindiniu miesto bei šalies ekonomikos ir gerovės augimo varikliu. Taip pat neabejotinai dėl uosto Klaipėda gali ir toliau didžiuotis būdama antru stipriausiu šalies ekonominiu regionu po sostinės.

Kalbant apie netolimą ateitį, vienas pagrindinių tikslų – siekti tvarios bei  suderintos miesto ir uosto plėtros, garantuosiančios ne tik uosto konkurencingumą, o kartu ir ekonominę miestiečių gerovę, bet ir kokybišką,  švarią bei kiekvienam uostamiesčio gyventojui draugišką gyvenamąją aplinką.“

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Klaipėdiškis Klaipėdiškis rašo:

    Puikus ir teisingas straipsnis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...