2013 Sausio 23

Klaipėdos sukilimas – kova dėl Mažosios Lietuvos

veidas.lt


Sukaks 90 metų nuo Klaipėdos sukilimo, po kurio Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos Respublikos dalimi. Taip pat šiemet sukanka ir 600 metų nuo Klaipėdos priklausomybės Lietuvai klausimo iškėlimo tarptautinėje arenoje, taip pat nuo pirmojo lietuviško Klaipėdos vardo paminėjimo.

Klaipėda – sena lietuvių žemė už Lietuvos valstybės ribų

1252 m. Klaipėdoje įsitvirtino Vokiečių ordino riteriai: iš pradžių Livonijos, o vėliau (nuo 1328 m.) – Prūsijos. 1525 m. Klaipėda atiteko pasaulietinei Prūsijos kunigaikštystei, kuri 1701 m. virto karalyste, o galiausiai – Vokietijos imperija. Atrodytų, didžioji šio miesto ir krašto istorijos dalis susijusi su vokiečiais. Bet taip nėra.
Prūsijos valdžioje gyvavusi Mažoji Lietuva nuo XVI a. buvo svarbus lietuvių kultūros židinys, kuriame lietuviškų knygų buvo išleidžiama netgi daugiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Ir nors pati Klaipėda ilgą laiką nebuvo svarbiausias šio krašto kultūros centras, jos lietuviškumas nekėlė abejonių bent jau nuo Vytauto Didžiojo laikų.
1413 m., vykstant ginčams dėl Žemaitijos priklausomybės ir ribų, Lietuvoje lankėsi Vengrijos ir Romėnų karaliaus Zigmanto Liuksemburgiečio siųstas arbitras Benediktas Makra. Išnagrinėjęs lietuvių ir kryžiuočių ginčo dėl Žemaitijos ribų argumentus, jis gegužės 3 d. paskelbė išvadą, kad daugiausiai ginčų kėlusios Veliuonos ir Klaipėdos pilys yra Žemaitijoje ir turi priklausyti Lietuvai.
Taigi tuo metu buvo pirmą kartą iškeltas reikalavimas Klaipėdą prijungti prie Lietuvos, o ir pati Klaipėda Benedikto Makros paliktuose dokumentuose pirmą kartą įvardyta ne tik vokišku Memelio, bet ir lietuvišku Klaipėdos vardu. Deja, nepaisant to, 1422 m. Melno taikos derybose Lietuvai pavyko atgauti tik Veliuonos–Jurbarko ruožą.

Pirmojo pasaulinio karo pasekmė – vokiečiai netenka Klaipėdos

Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, 1919 m. birželio 28 d. sudaryta Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir pavestas laikinai administruoti Prancūzijai. Klaipėdos krašto atskyrimas per derybas buvo motyvuojamas tuo, kad krašto gyventojų daugumą sudarė ne vokiečiai, o lietuviai. Tačiau tai buvo padaryta ne tiek Lietuvos, kiek Lenkijos naudai.
Tuo metu Lenkijos politikai dar nebuvo atsisakę minčių sukurti Lenkiją Abiejų Tautų Respublikos ribose, o Versalio taikos derybose didžiausią įtaką turėjusi Prancūzija rėmė Lenkiją. Klaipėdos krašto likimas galutinai turėjo būti išspręstas tada, kai paaiškės Lietuvos statusas. Lietuvai sudarius federaciją su Lenkija, Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos nebūtų kėlęs sunkumų. Tad Klaipėda, nuo Vokietijos atskirta, bet prie Lietuvos neprijungta, tapo viena iš Lietuvos šantažavimo priemonių.
Klaipėdos krašto lietuvių veikėjai jau seniai pasisakė už Mažosios Lietuvos ar bent Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuva. Dar prieš prasidedant Versalio taikos deryboms, 1918 m. lapkričio 30 d., Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą. Jame, remiantis tautų apsisprendimo teise, buvo reikalaujama Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos.
Vokietijos pralaimėjimas Pirmajame pasauliniame kare leido tikėtis, kad toks reikalavimas gali būti patenkintas, bet po Versalio taikos sutarties galima buvo kalbėti tik apie Klaipėdos kraštą. 1920 m. vasario 21 d., praėjus devynioms dienoms nuo vokiečių kariuomenės išvedimo iš Klaipėdos krašto, Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paragino prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, o dar po savaitės jos atstovai buvo kooptuoti į Lietuvos Tarybą.
1921 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas nutarė prijungti Klaipėdą prie Lietuvos. Šį nutarimą ėmėsi įgyvendinti 1922 m. gruodžio 22 d. sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. 1923 m. sausio 9 d. jis pradėjo sukilimą, o sausio 19 d. paskelbė Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos deklaraciją. Dar viena svarbi tarpinė data – sausio 15-oji, kai Lietuvos remiami sukilėliai užėmė prancūzų administruojamą Klaipėdą. Ji minima kaip Klaipėdos diena.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...