2010 Liepos 31

Uostas

Klaipėdos stiprybė – jūrų uostas

veidas.lt

“Be uosto Klaipėda atrodytų kaip Ukmergė ar Nemenčinė – nieko geresnio nebūtų. Visa miesto stiprybė yra uostas”, – įsitikinęs verslo konsultantas, buvęs Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovas Raimundas Vaitiekūnas.

"Veido" archyvas

Uosto kaimynystė – privalumas čia dirbantiems verslininkams

Miesto varomoji jėga – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – krizę, regis, jau išgyveno. Uoste ir Būtingės terminale per pirmąjį pusmetį perkrauta 15 mln. tonų krovinių – 14,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. “Nors, palyginti su rekordinių uostui 2008-ųjų pradžia, šio pusmečio krovos rezultatai dar atsilieka 2–3 proc., svarbu matyti tendencijas. O jos rodo, kad netgi sustojus augimo tempams šiuos metus uoste turėtume palydėti nauju krovos rekordu. Nebent prasidėtų nauja pasaulinė krizė ar dar nutiktų kas nors baisaus”, – beldžia į stalą Klaipėdos uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Uosto rinkliavų iki šiol irgi daugiausia buvo surinkta 2008-aisiais – 126 mln. Lt. Šįmet naujo rekordo siekti nežadama, nes pavasarį įsigaliojo nemažai nuolaidų į uostą atplaukiantiems laivams. Pirmąjį pusmetį buvo surinkta 60,3 mln. Lt rinkliavų – maždaug milijonu litų daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

40 proc. Klaipėdos uosto krovinių yra tranzitiniai. Rygos, Ventspilio, Talino uostuose ši dalis dėl Rusijos krovinių gerokai didesnė – 70–90 proc. Lietuvos uostą gelbsti Baltarusijos kroviniai, kurių Klaipėdoje kraunama dvigubai daugiau nei iš Rusijos atkeliaujančių. Todėl nieko nuostabaus, kad šalies politikai su kaimynine valstybe pastaruosius metus stengiasi sugyventi draugiškai. Juk pačioje Lietuvoje vartojimas atsigauna iš lėto, tad didesnės krovos apimtys tiesiogiai susijusios su didėjančiu eksportu ir tranzitinių krovinių pritraukimu.

Dėl kiekvieno didesnio tranzitinio krovinio tarp netoli vienas kito esančių Baltijos uostų verda nuolatinė arši kova. Štai prieš metus Klaipėda paveržė iš Ventspilio dalį baltarusiškų trąšų eksporto, o Ryga iš Klaipėdos neribotam laikui “pasiskolino” Kazachstano krovinių srautą. Kol lietuviai skaičiavo, verta ar ne dėl Baltarusijos naftos gamyklų iš Venesuelos importuojamos žalios naftos plėsti “Klaipėdos naftos” terminalą, krovinys pamojavo rankele ir pabėgo į Taliną.

“Negalima norėti visko iškart”, – taip “Veidui” šį faktą komentavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. O E.Gentvilas sako palaikąs naujojo “Klaipėdos naftos” vadovo Roko Masiulio poziciją: dėl metų krovos kontrakto neverta investuoti kelių milijonų. “Kita kalba, jei būtų gautos ilgalaikės garantijos. Klaipėda yra artimiausias uostas Navapolacko ir Mozyriaus naftos perdirbimo gamykloms, todėl baltarusiams per čia apsimokėtų vežti. Tačiau ir “Klaipėdos nafta” tokiu atveju turėtų būti įsitikinusi, kad čia nekalbama apie tris tanklaivius”, – komentuoja uosto generalinis direktorius.

Dažniausiai konkurencinė uostų kova vyksta įvairiomis tarifų nuolaidomis (tiek uostuose, tiek į juos vedančiuose geležinkeliuose). Taip pat stengiamasi atplaukiantiems laivams sudaryti kuo geresnes sąlygas. Štai “Klasco” visai neseniai išlydėjo pirmąjį laivą, kurį baltarusiškomis trąšomis buvo leista pakrauti iki 13 m grimzlės. Tai tapo įmanoma iškėlus paskutinius uosto laivybos kanale gulėjusius akmenis. Nuo šiol Klaipėdoje laivai galės pasikrauti didesnį krovinio kiekį, todėl gabenimo išlaidos eksportuotojams taps mažesnės, krovos kompanijų pajamos – didesnės, o Lietuvos uostui bus lengviau konkuruoti dėl visų taip geidžiamo tranzito.

Uostas pildo miesto biudžetą

Kaip iš uosto sklindančios geros žinios atsiliepia miestui? “Klaipėda gyvena gal šiek tiek geriau nei kiti, bet žmonių atlyginimai nekyla, nedarbas, nors ir žemesnis negu vidutiniškas Lietuvoje, vis dar labai didelis”, – priežasčių džiaugtis kol kas nemato Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Per mėnesį padidėjęs 0,3 proc., liepos pradžioje Klaipėdoje nedarbas siekė 13,9 proc. Nors vasarą uostamiestyje gerokai padaugėja sezoninių darbų, pagal nedarbo lygį Klaipėda atsilieka netgi nuo Kauno (13,1 proc.).
Tačiau pagal šių metų biudžeto pajamų surinkimą Klaipėdos savivaldybė rodo geriausią rezultatą tarp didžiųjų šalies miestų, o visos Lietuvos mastu užima ketvirtą vietą. Iki birželio Klaipėdos savivaldybė surinko 45,5 proc. metinių pajamų. Geriau biudžetą sekėsi rinkti tik Birštono (49,5 proc.), Visagino (56,1 proc.) ir Joniškio rajono (45,8 proc.) savivaldybėms.

“Miesto biudžeto stabilumą išlaiko pakrantėje įsikūrusios ir sėkmingai veikiančios įmonės. Biudžetas surenkamas iš komercinio nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčio, tad jis sėkmingai vykdomas dėl uosto veiklos ir plėtros”, – komentuoja Klaipėdos verslininkė ir savivaldybės tarybos narė Eugenija Odebrecht.

Pirmąjį pusmetį Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas planus viršijo: surinkta 5 mln. Lt daugiau nei planuota. “Optimizmu dėl to netrykštu, nes per vieną mėnesį šis perviršis gali išnykti kaip dūmas. Biudžeto pajamos priklauso ne tik nuo uosto veiklos, bet ir nuo visų dirbančių žmonių. Be to, pernai, palyginti su 2008-aisiais, pirmąjį pusmetį baigėme surinkę 38 mln. Lt pajamų daugiau, o šių metų pirmąjį pusmetį surinkta 10,5 mln. Lt mažiau nei 2009-aisiais tuo pačiu laikotarpiu”, – lygino Klaipėdos miesto meras.

Prasčiausiai uostamiesčio savivaldybei sekasi rinkti pajamas iš komercinio nekilnojamojo turto. “Neblogai atrodo gyventojų pajamų mokesčio rinkliavos rezultatai, bet kol kas stringa komercinio nekilnojamojo turto mokestis – pramonės įmonės, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės nesugeba jo sumokėti. Per pirmąjį pusmetį turėjome surinkti 17,7 mln. Lt nekilnojamojo turto mokesčio, o surinkome milijonu litų mažiau”, – nelengvą uostamiesčio įmonių padėtį atskleidžia R.Taraškevičius.

Antra pagal ekonomiką

Nors sunkmetis Klaipėdą prispaudė taip pat kaip ir kitus miestus, savo išskirtinumo uostamiestis neprarado. Pagal gyventojų skaičių (187 tūkst.) Klaipėda – trečias Lietuvos miestas, bet vertinant svarbiausius ekonominius rodiklius išsiveržia į antrą vietą ir jau senokai palieka Kauną už nugaros. 2010 m. tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui Klaipėdos mieste siekė 12,4 tūkst. Lt, Kaune – apie 8 tūkst. Veikiančių įmonių tūkstančiui gyventojų Klaipėdoje tenka 41, Kaune – 39. Vienam Klaipėdos apskrities gyventojui tenkantis BVP 2008-aisiais siekė 33 tūkst. Lt, o štai Kauno – beveik 32 tūkst. Lt.

Kodėl pagal gyventojų skaičių kone dvigubai mažesnis miestas gali pasigirti geresniais ekonominiais rodikliais? Ekspertai neabejoja – tai uosto, jame sėkmingai dirbančių įmonių ir pirmosios Lietuvoje laisvosios ekonominės zonos (LEZ) nuopelnas. “Išgirdus šį klausimą pirmiausia prieš akis iškyla Klaipėdos LEZ. Klaipėda tokią zoną kūrė pirma, investuotojai pirmiausia atėjo ten, o Kauno LEZ ne tik vėliau kūrėsi, bet ir susidūrė su įvairiais sunkumais dėl žemės. Antra priežastis – uostas. Jei ateina eksportuotojas, uostamiestis jam – patraukli vieta”, – komentavo asociacijos “Investuotojų forumas” vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Beje, praėjusią savaitę Klaipėdos LEZ sulaukė tarptautinio pripažinimo. “Financial Times” grupei priklausantis žurnalas “FDI Magazine” paskelbė patraukliausių pasaulio ekonominių zonų sąrašą, į kurį, užimdamas dvidešimtą vietą, pakliuvo ir Klaipėdos LEZ. “Pavyzdžiui, “Orion Global Pet” investuotojų forumo nariai labai patenkinti visomis paslaugomis, kurias teikia Klaipėdos LEZ – planavimu, statybomis, problemų sprendimu”, – kad Klaipėdos LEZ vertas šio pripažinimo, mano ir R.Skyrienė.

Panašias priežastis, kodėl Klaipėda pagal ekonominius rodiklius lenkia Kauną, vardijo ir “Vakarų medienos” grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas, savo verslą plėtojantis Klaipėdoje. “Didžiausias Klaipėdos pranašumas – gera geografinė padėtis. Eksportuojančioms įmonėms svarbu būti prie uosto, operatyviai sukrauti produkciją į laivus, nes mažesnės transportavimo išlaidos. Klaipėda – vartai į Vakarų Europą, Skandinavijos šalis. Be to, Klaipėdoje verslo sąlygos palankesnės negu Vilniuje – mažiau biurokratijos”, – aiškino verslininkas.

Jam pritaria ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas. “Tiesioginių užsienio investicijų atžvilgiu nemažai prisideda vietinės valdžios požiūris – nors valdžia neremia tiesiogiai, investuotojams svarbu, kad jie mielai laukiami, jų problemos nesudedamos į stalčių”, – tvirtino E.Kiudulas.

Tuo tarpu Kaune, S.Paulausko nuomone, vietinė valdžia trukdo investuotojams. “Investuotojai eina ten, kur aiškios ir skaidrios taisyklės. Vadinasi, Kaune kažkas negerai, jeigu jį aplenkia investicijos. Prisiminkime elektrinės istoriją – meras visais būdais stengėsi, kad neateitų “Gazpromo” investicijos. Tai absoliutus nesupratimas: suomių investicijos gerai, o rusų – jau blogai”, – stebėjosi S.Paulauskas.

Tiesa, smulkieji verslininkai Klaipėdos miesto valdžios pagirti nelabai turi už ką. Tiek E.Odebrecht, tiek Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos prezidentas Aras Mileška pasigenda vietos valdžios dėmesio vidutiniam ir smulkiajam verslui. “Juk vienintelis miestas, neturintis verslo inkubatoriaus, yra Klaipėda”, – pabrėžė A.Mileška.

Tikisi pritraukti užsienio investuotojų

Užsienio investicijų Klaipėda šįmet tikisi sulaukti daugiau nei pernai. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius E.Kiudulas nuo pavasario jaučia atsigaunantį investuotojų domėjimąsi. Šiais metais logistikos terminalą pradės statyti 21-asis Klaipėdos LEZ investuotojas – pasaulinio koncerno “Heidelbergcement” įmonė Lietuvoje. Kitąmet turėtų prasidėti “Fortum Heat” termofikacinės elektrinės statybos.

“Iki metų pabaigos tikimės pasirašyti dar tris kontraktus su užsienio investuotojais iš metalo perdirbimo, elektronikos surinkimo ir inžinerinių paslaugų sričių. Praėjusiais metais įmonės nepriėmė daug investicinių sprendimų – į LEZ atėjo tik vienas investuotojas. Dabar jaučiame atsigavimą: jei įmonės priima sprendimus plėstis ar perkelti gamybą, 2011-ieji eksporto rinkose bus geresni”, – mano E.Kiudulas.

Labiausiai iš visų LEZ veikiančių įmonių sunkmečiu susitraukė “Yazaki Wiring Technologies Lietuva” – tiek gamybos apimtimi, tiek darbuotojų skaičiumi. Iš kadaise dirbusių daugiau nei 3 tūkst. žmonių liko vos apie 200. E.Kiudulo tvirtinimu, dauguma įmonių sugebėjo prisitaikyti dirbti naujomis rinkos sąlygomis, o, tarkime, įmonei “Orion Global Pet” praėję ir šie metai yra patys sėkmingiausi.

Sėkmingais metais gali pasigirti ir daugiau Klaipėdos įmonių. “Sunkmečiu Klaipėda negriuvo į tokią didelę depresiją kaip kiti regionai. Uosto krova nukrito ne tiek ir daug, o iš didelių pramonės įmonių su neįveikiamais sunkumais susidūrė tik “Yazaki Wiring Technologies”. Mūsų grupė ir sunkmečiu 10–15 proc. didino apimtis. Klaipėdos regiono įmonės visokiais laikais sugeba gyventi ir neverkti”, – pasakoja S.Paulauskas.

“Aš seniai sakau, kad Klaipėda de jure – trečias miestas, o de facto – antras. Kad tai suvoktum, nereikia būti nei ekonomistu, nei statistiku. Teigiamų poslinkių ir Kaune matyti, bet Klaipėdoje pozityvesnė aplinka: ko klaipėdiečiai patys nespėja atrasti, jiems atveža didelis srautas svečių. Turistai atvažiuoja mūsų mokyti, išsireikalauja, kad paslaugos ir bendravimas būtų aukštesnės kokybės”, – apibendrina E.Odebrecht.

Ilgėja turistinis sezonas

Uostamiestyje šią vasarą turistų pagausėjo. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro duomenimis, balandį–birželį jų apsilankė 8–9 proc. svečių daugiau nei pernai – 24 tūkst. “Kasmet jaučiame šiokį tokį turistų pagausėjimą. Šįmet turistinio sezono pradžią pajutome anksčiau, nes jau gegužę sulaukėme nemažai svečių”, – pastebėjimais dalijosi Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Tokį pagyvėjimą ji sieja su pagerėjusiu susisiekimu ir pilnesniais į uostą atplaukiančiais keltais.

Į Klaipėdą daugiausiai užsuka vokiečių, antroje vietoje – ispanai, kurių dauguma atplaukia kruiziniais laivais. Šiemet padaugėjo turistų iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos. “Labai stipriai jaučiame, kad pagausėjo lietuvių. Tautiečiai pradėjo daugiau keliauti po Lietuvą – gal dėl krizės, o gal skatinami gero oro”, – svarstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė.

Lietuviams vykti į uostamiestį verta ne tik dėl jūros, bet ir dėl vasarą prie jos suintensyvėjančio renginių srauto. Jūros šventė jau seniai laikoma masiškiausiu šalies renginiu. Ypač didelio dėmesio ji sulaukė pernai, kai pirmą kartą tapo tarptautinės burlaivių regatos “Tha Tall Ships’ Races” finaliniu uostu. Kitąmet Lietuva priims dar vieną giminingą regatą – “The Culture Tall Ships’ Races”. Dėl jos netgi ketinama pora savaičių vėlinti tradiciškai per Klaipėdos miesto gimtadienį – rugpjūčio pirmąją – organizuojamą Jūros šventę.

Klaipėdos muziejai sulaukia daugiau lankytojų negu Kauno, nes Jūrų muziejus – pats lankomiausias muziejus visose Baltijos šalyse. Pernai Klaipėdos muziejus aplankė 401 tūkst., Kauno – 367 tūkst. žmonių.

Dviračių takų ilgiu uostamiestis ne tik kone dvigubai lenkia Kauną, bet ir prilygsta gerokai didesnei sostinei. Klaipėdoje driekiasi net 80 km dviračių takų. Gausus dviratininkų pulkas šiame mieste turi tiek teisių, kad juo jau pradeda skųstis pėsti klaipėdiečiai.

Be to, Klaipėdoje – ne tokios didelės automobilių spūstys, mažesnis nusikalstamumas, patogiau auginti vaikus: juk Kauno darželiuose šimtui vaikų tenka 92 vietos, o Klaipėdoje – 96.

Tiesa, gydytojų ir vaistinių klaipėdiečiams statistiškai tenka mažiau negu kauniečiams. Prastesni pajūrio mieste ir gyventojų mirtingumo rodikliai. Klaipėdiečių skundai dėl pramonės ir krovos įmonių teršiamo oro sklinda toli už miesto ribų. Tačiau papūtę vakariniai vėjai greitai išsklaido debesėlius, o pasivaikščiojimai pajūriu klaipėdiečiams – pats geriausias vaistas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. gal gal rašo:

    Rokas Masiulis, naujasis direktorius Eligos masiulio giminaitis?

  2. Mewziq Mewziq rašo:

    Vau… pamirstam tik tai kad Klaipeda kaip uostas ir kaip miestas keliauja visiskai skirtingais keliais… Lietuvai naudinga, o klaipedieciui?

  3. nieko gero nieko gero rašo:

    Pažiūrėkim į Druskininkus ir į Klaipėdą. Vat ir iškyla klausimas kur tie milijonai?

  4. ricis ricis rašo:

    Nenoreciau sutikti, kodel autorius taip nuvertina Klaipeda ir klaipediecius. Cia yra geras techninis ir svarbiausia kulturinis potencialas. Kazkaip nevertinama kultura, kuri ir sukuria salies gerove.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...