2014 Sausio 03

Kitais metais vaikų švietimu labiau rūpinsis valdininkai, o ne tėvai

veidas.lt


Ateinantys metai Lietuvoje paskelbti Šeimos metais. Taigi turėtume daugiau dėmesio skirti vieni kitiems, pirmiausia šeimoje. Bet neatrodo, kad įvyks koks nors proveržis. Sprendžiant iš to, kokie paskutiniai sprendimai buvo priimti besibaigiančiais 2013-aisiais, naujieji 2014 m. mūsų vaikams nieko gero neatneš. Ir daugiausia dėl konservatyvaus tėvų požiūrio.

Lietuviai vaikai – vieni nelaimingiausių vaikų pasaulyje: tiek berniukai, tiek mergaitės pirmauja pagal patyčias mokyklose bei suicidines nuotaikas, o ir veiksmus. Mūsų vaikai patiria ir mažiausiai kokybiško bendravimo su tėvais – vidutiniškai 7 min. per dieną.
Nors lietuviai tėvai išsiskiria labai dideliais reikalavimais vaikų akademinių ir socialinių įgūdžių atžvilgiu: absoliučios daugumos tėvų vertinimu, šiuolaikiniai vaikai privalo būti dešimtukininkai mokykloje, dalyvauti ir nugalėti olimpiadose, konkursuose, idealiai išmanyti gamtos mokslus, nes privalės įstoti į mediciną, gerai skambinti pianinu, puikiai valdyti ir teniso raketę, ir dailininko teptuką, būti lankstūs, taiklūs mesdami kamuolį į krepšį ar spirdami jį į vartus, dailiai šokti ir turėti skirtingų Rytų kovų menų juoduosius diržus. Kitaip tariant, realizuoti neišsipildžiusias savo tėvų svajones.
Bet, kaip rodo naujausias tarptautinis skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimas, mūsų penkiolikamečiai pagal savo pasiekimus vis labiau atsilieka ir nuo kaimynų, ir nuo kitų ES šalių bendraamžių.
Geriausių šalies gimnazijų vadovai vienu balsu sako, kad akademinis grimzdimas nesiliaus. O tokią situaciją lems ne viena, bet visas kompleksas priežasčių: pradedant mokinių nesusikaupimu, išsiblaškymu pradinėje mokykloje, vėliau progimnazijoje, negebėjimu tinkamai mokytis vyresnėse klasėse, mokytojų nepasirengimu atrinkti, ką vaikams privalu labai gerai įsisavinti, o su kuo tik susipažinti, tai yra šuoliuote prašuoliuoti per kai kuriuos vadovėlio skyrius.
Paanalizuokime detaliau, kas griauna mūsų vaikų sėkmę ir kokių pokyčių galima tikėtis ateityje.

Mokinių agresiją ir prastėjančius rezultatus lemia miego stygius
Naujaisiais kalendoriniais metais sostinės moksleiviai pamokas turėjo pradėti viena valanda vėliau, ne nuo aštuntos, o nuo devintos valandos. Bet vargu ar antras sostinės mero Artūro Zuoko mėginimas įtikinti konservatyvius, mokslo žinias ignoruojančius miestelėnus bus sėkmingas. Pirmą kartą, 2006 m., sostinės galvai bendruomenėms nepavyko įrodyti, kad pagrindinė mūsų vaikų irzlumo, pykčio, nesusikaupimo, prastų akademinių pasiekimų priežastis – miego stygius. Antras mero mėginimas protinti tėvus bei mokyklų administracijas, prasidėjęs 2013-ųjų spalį, vėl buksuoja.
Kaip rodo pasaulio mokslininkų atlikti tyrimai, miego stygius ir ankstyva pamokų pradžia sukuria begales neišsprendžiamų problemų. Štai 2007 m. psichologijos profesorė Amy Wolfson palygino dvi Jungtinės Karalystės vidurines mokyklas, kurių vienoje pamokos prasidėdavo 7 val. 15 min., o kitoje – 8 val. 37 min., ir paaiškėjo, kad antrojoje mokykloje vaikai ne tik mažiau praleidžia pamokų, bet ir jų akademiniai pasiekimai yra geresni.
Beje, JK ir JAV pasirodžius mokslininkų išvadoms, jog paauglių miego biologija yra tokia, kad jie pabunda tik apie priešpiečius, o pamokų pradžia ir miego laikas tiesiogiai susiję ir su vaikų savijauta, ir su jų akademiniais pasiekimais, pažangiausios mokyklos suskubo keisti pamokų pradžios laiką. Londono akademija tapo pirmąja mokykla Didžiojoje Britanijoje, pradedančia pamokas 10 val. Ir tai pasiteisino: mokiniai pamokose tapo budresni ir aktyvesni. Mineapolyje (JAV) septynios mokyklos vienu metu pakeitė pamokų pradžios laiką iš 7.15 į 8.40 val. ir netruko pastebėti, kad mokymosi rezultatai smarkiai pagerėjo.
Kaip pabrėžia ir fundamentalią studiją apie vaikų miego problemas išleidusios pasaulyje autoritetingiausios miego ekspertės Šv. Juozapo universiteto (JAV) psichologijos profesorė Jodi A.Mindell ir Miego klinikos direktorė prof. Judith A.Owens, vaikų mokymosi rezultatus lemia geras miegas: “Jei pakankamai nemiegama, gali kilti dėmesio koncentravimo, atminties, sprendimų priėmimo, organizuotumo ir kūrybiškumo problemų.“
O kita JAV psichiatrijos profesorė Mary A.Carskadon apibendrina, kad pavėlinus pamokų laiką ne tik sumažėja vaikų nuotaikų svyravimai, vėlavimas į pamokas ar netgi jų praleidinėjimas, bet ir pagerėja mokinių pažymiai, be to, gerėja medžiagų apykaita ir mažėja nutukimo rizika.
Beje, dar 2008 m. Norvolko (JAV) ligoninės miego ekspertai atkreipė dėmesį, kad absoliuti dauguma moksleivių patiria chronišką miego trūkumą. Ir nors dažniausiai miego trūkumą darbo dienomis mėginama kompensuoti ilgiau miegant savaitgaliais, to nepakanka – vaikams ir paaugliams per savaitę vidutiniškai stinga maždaug dešimties valandų miego.
Daugumoje Lietuvos mokyklų skambučiai vaikus į pirmą pamoką taip pat kviečia jau nuo 8 val. Štai Vilniuje 81 proc. visų mokyklų pamokas pradeda 8 val.
Bet, kaip rodo lapkritį surengta vilniečių, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, apklausa, dauguma apklaustųjų yra visiškai patenkinti tuo, kad vaikai turi ropštis iš lovos tarp 5.30 ir 6 val. ir jau pusę septynių ar septintą sėdėti visuomeniniame transporte arba tėvų automobilyje.
Vilniečiai mokiniai kasmet katastrofiškai daug pirmų pamokų arba praleidžia, arba į jas vėluoja, arba tiesiog prasnaudžia.
Formaliai pirma pamoka nė vienoje mokykloje neturėtų prasidėti nuo matematikos arba lietuvių kalbos, be to, per pirmą pamoką negali būti rašomi jokie kontroliniai darbai. „Bet realiai neįmanoma taip sudėlioti tvarkaraščio, kad nė vienai klasei pirma pamoka nebūtų matematika ar lietuvių kalba“, – tvirtina privačios sostinės „Saulės“ gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė.
Šioje vienoje geriausių Lietuvos privačių mokyklų pamokos prasideda tik 8.40 val. Tiesa, mokykla atrakinta jau nuo 7 val. 30 min., taigi tie tėvai, kurie gyvena užmiestyje ir privalo aštuntą būti darbe, gali vaikus į mokyklą atvežti anksčiau. O kad anksti į mokyklą atvykę vaikai tuščiai nesišlaistytų koridoriais, jiems iš ryto, iki pamokų pradžios, yra sudarytos galimybės nemokamai konsultuotis su tų dalykų, kurių nesupranta ar kurie sunkiau sekasi, mokytojais. Kasdien iš ryto vaikus šioje mokykloje konsultuoja vis kito dalyko mokytojas. Tokiu sprendimu patenkinta visa bendruomenė: vaikams padedamos užlopyti žinių spragos, tėvams nekyla klausimų, ką daryti, jei darbo diena prasideda labai anksti, o mokytojai džiaugiasi, kad mokiniai 8 val. 40 min. jau būna pabudę ir per pirmą pamoką nebesirąžo suole.
Deja, kitose mokyklose nei tėvų, nei mokyklų vadovų noro padėti vaikams bent jau gerai išsimiegoti ir gerai jaustis pamokose kol kas nematyti. Galbūt tai savivaldybių administracijų klaida, kad jos nepasiūlė alternatyvos – atrakinti mokyklą anksčiau, o rytinį laiką skirti konsultacijoms, kaip daroma privačioje „Saulės“ gimnazijoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (5)

  1. Aurimas Aurimas rašo:

    Įdomus straipsnis. Ganėtinai logiška, kad miego stygius lemia protinio darbo efektyvumą. Pats tą esu pastebėjęs kai kada. Džiugu, kad ir Lietuvos mokyklos pradeda atsižvelgti į tai, nors ir mažais tempais.

  2. Pagaliau... Pagaliau... rašo:

    Reikėtų visoje Lietuvoje perimti šią ,,Saulės” mokyklos patirtį. O ir tėvų darbai prasideda per anksti. Nuo šito reikėtų pradėti.

  3. Aurimas Aurimas rašo:

    Dėl pirmo teiginio sutinku, bet dėl antro norėčiau pavartoti portale 9Gag išsakytą poziciją (lietuvių kalba): Žinoma, tiesiog nusiskinsiu kitą darbą nuo darbų medžio, kuris auga va štai ten lauke.

  4. Psihoterapija http://foodlablv.wordpress.com ka pareizi depresija arstuoti

  5. Giedrė Giedrė rašo:

    o antra straipsnio dalis turėjo būti apie tai, kelintą valandą vaikai nueina miegoti ir kaip spręsti šią problemą :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...