2010 Spalio 12

Rinkimai Kirgizijoje

Kirgizijos vyriausybė “ištikta šoko” dėl rinkimų rezultatų

BNS

Kirgizijos politinės jėgos antradienį turi pradėti intensyvias derybas dėl koalicinės vyriausybės sudarymo po sekmadienį vykusių istorinių rinkimų, kuriuose iš viso penkios partijos prasimušė į parlamentą, o daugiausiai vietų jame netikėtai iškovojo griežtosios linijos nacionalistai.

Šios Centrinės Azijos respublikos vadovė Roza Otunbajeva sveikino sekmadienio balsavimą, pavadinusi jį reikšminga gaire neramumų varginamos Kirgizijos istorijoje, o JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, jog šie rinkimai įrodė, kad šalis ištikima demokratijai.

Vis dėlto teigiama, kad balsavimo rezultatai “sukėlė šoką Kirgizijos valdžiai”.

Šaltinis vyriausybėje Rusijos laikraščiui “Kommersant” sostinėje Biškeke sakė, kad griežtai nacionalistinės pakraipos partijos “Ata-Žurt” (Tėvynė), kuri siejama su nušalintu prezidentu Kurmanbeku Bakijevu, pergalė buvo smūgis laikinajai šalies vadovybei.

Kaip pranešė Centrinė rinkimų komisija, “Ata-Žurt” netikėtai iškovojo daugiausiai vietų, surinkusi apie 8,8 proc. balsų.

Nuo jos nedaug atsiliko provyriausybinė Kirgizijos socialdemokratų partija, gavusi 8,04 proc. balsų.

Trečioje vietoje su 7,74 proc. balsų liko Maskvos favorite laikoma partija “Ar-Namys” (Orumas), kuriai vadovauja buvęs Kirgizijos ministras pirmininkas Feliksas Kulovas.

Ketvirtą vietą užėmė Respublikos partija, gavusi 7,24 proc. balsų, o penkta liko kita provyriausybinė politinė jėga – socialistų partija “Ata-Meken” (Tėvų žemė), surinkusi 5,6 proc. balsų.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 29 politinės partijos. Joms reikėjo peržengti 5 proc. barjerą, kad patektų į parlamentą.

Dvi iš trijų daugiausiai balsų gavusių partijų – “Ata-Žurt” ir “Ar-Namys” – žadėjo atšaukti neseniai priimtas konstitucines pataisas ir sugrąžinti prezidentinį valdymą.

Toks žingsnis neabejotinai sulauktų palankaus įvertinimo Maskvoje, kuri ne kartą įspėjo Kirgiziją, kad šaliai, krečiamai tarpetninių neramumų, parlamentinė demokratija būtų katastrofa.

Tačiau tai būtų smūgis laikinajai vyriausybei, kuri nuo balandžio, kai per visuotinį sukilimą buvo nuverstas K.Bakijevas, ėmėsi aktyvių pastangų paversti Kirgiziją pirmąja parlamentine respublika Centrinėje Azijoje.

Birželį šalies pietuose vykę susirėmimai tarp gyventojų daugumą sudarančių kirgizų ir uzbekų mažumos, kurie įsiplieskė po K.Bakijevo nušalinimo, pareikalavo, skirtingais duomenimis, nuo 400 iki 2 tūkst. gyvybių.

Nemažai analitikų būgštauja, kad šalyje gali atsinaujinti tarpetniniai susirėmimai.

Balsavimas strategiškai svarbioje Kirgizijoje, vienintelėje pasaulio šalyje, kur veikia ir Rusijos, ir JAV bazės, surengtas pagal naują konstituciją, kuri buvo priimta birželį vykusiame referendume ir kurioje numatyta paversti šalį parlamentine respublika.

B.Obama pirmadienį pasveikino Kirgiziją surengus “istorinius” rinkimus ir sakė, jog šis balsavimas patvirtino, kad šalies žmonės ištikimi principui, kad valdžia turi būti perduodama taikiomis, demokratinėmis priemonėmis.

Tuo tarpu Rusija antradienį pareiškė bijanti “sunkumų” Kirgizijoje po rinkimų.

“Staigus perėjimas prie parlamentinio modelio gali sukelti sunkumų”, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pristatydamas pirmąją oficialią Maskvos reakciją į sekmadienį vykusį balsavimą.

“Rinkimai įvyko. Dabar laukia sunkus darbas suformuoti koaliciją. Nė viena iš partijų neturi daugumos”, – aiškino S.Lavrovas žurnalistams.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...