2011 Birželio 02

Antanas Kudzys

Kiekvieną dieną laukiau, kad K.Čilinskui nutiks kas nors negero

veidas.lt

Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, prieš kelias savaites advokato Kęstučio Čilinsko artimieji labai nustebo atsitiktinai prie jo lašelinės aptikę tuščią stipraus neuroleptiko haloperidolio buteliuką. Vilniaus Santariškių ligoninės darbuotojams beliko patvirtinti faktą, jog pacientui kasdien leidžiamas šis preparatas – nors gydymo lape jis ir nebuvo įrašytas?!.. Su šeimos nariais gydytojai pradėjo kalbėtis tik įsikišus žinomiems visuomenės veikėjams ir kai kuriems Seimo nariams, tačiau artimieji teigia taip ir neišgirdę įtikinamų psichiatro paaiškinimų – kodėl haloperidolis buvo būtinas reanimacijos palatoje gulinčiam K.Čilinskui po atliktos širdies šuntavimo operacijos?

"Veido" archyvas

Procedūrinės pooperacinės slaugos „klaidos“ ėmė kilti į dienos šviesą tik tada, kai jau pakeisti buvo nieko nebeįmanoma, deja!.. Matyt, specialiai buvo stabdomi K.Čilinsko artimųjų veiksmai, išgirdus užuominas dėl galimo ligonio gydymo užsienyje. O ir kas dabar galėtų paneigti, jog kai kuriems medikams galėjo turėti įtakos žinomo kovotojo už žmogaus teises priešininkų „pašnabždėjimai”, kad tą pacientą reikia kuo skubiau “pasiųsti” tolyn ir gilyn, pasinaudojant jo sveikatos sutrikimais?.. Kas gi nežino, kad kai kurie medikamentai daugiau žaloja organizmą, nei jį gydo!.. Turbūt iš čia kyla „kompetentingų“ psichiatrų siekis  – „užmušti” žmogaus smegenų veiklą neuroleptikais. Matyt, ne veltui sakoma, jog haloperidolis ypatingai „piktas vaistas“?

Yra žinoma, jog iki paskutinės minutės neuroleptikais „gydyto“ K.Čilinsko protas laikėsi, priešinosi baltais chalatais „įteisintai“ savivalei, nors pažeisti kai kurie vidaus organai jau nebegalėjo atlikti gyvybiškai svarbių funkcijų. Pasirodo, jog gydytojai neklausė nei ligonio, nei jo artimųjų sutikimo, ir net neįrašė į paciento gydymo kortelę leidžiamo stipraus neuroleptiko haloperidolio, leidžiamo dešimteriopa doze!.. Tad šiuo atveju nusikalstamas gydytojų aplaidumas akivaizdus. Dabar galime tiktai apgailestauti, kodėl Kęstučio Čilinsko artimieji nesiryžo (o gal tiesiog buvo atkalbėti?) atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti – kokia buvo tikroji žymaus teisininko, žmogaus teisių gynėjo mirties priežastis?

Juolab kad nebuvo išvengta grubių klaidų, slaugant sunkiai sergantį ligonį. Kas gali paneigti, jog ne specialiai buvo leidžiamas stiprus neuroleptikas, slopinantis psichiką, paverčiantis „maištaujantį“ pacientą paklusnia daržovę?!.. Ar ne todėl šie medikamentai nebuvo įrašyti paciento ligos lape?.. Kažkas čia labai nešvaraus, sunkiai paaiškinamo: pradžioje operuojama širdis, o vėliau imama gydyti nuo psichozių žmogų, kuris šiaip jau visada pasižymėjo santūrumu?!.. Tarkim, jeigu ir pasireiškė padidintas ligonio sudirgimas po širdies šuntavimo operacijos, tai kodėl žmogaus psichika buvo slopinama vaistais, neįrašytais į ligos istoriją? Kodėl net nepasitarta su ligonio artimaisiais?

Matyt, toks „gydymas“ – kriminalinis reikalas, kuris turėtų būti išsamiai tiriamas. Artimas šviesios atminties teisininko Kęstučio Čilinsko bendražygis akademikas Antanas Kudzys išskirtiniame interviu LL bando praskleisti šios kriminalinės istorijos užkulisius.

- Buvote vienas artimiausių amžiną atilsį advokato Kęstučio Čilinsko bendražygių, asmeniškai gerai pažinojote šį žmogų, tad sakykite – ar ne per anksti suskambo varpai šiam pasišventusiam kovotojui už teisinę, demokratinę valstybę, žmogaus teisių gynėjui? Jūsų nuomone, ar šį kartą tikrai nebuvo galima išvengti tokios skaudžios atomazgos?

- Mano asmeninė nuomonė būtų tokia: kiekvieną dieną laukiau, kad kažkas panašaus, ar netgi dar žiauriau, atsitiks su Kęstučiu Čilinsku. Kai mes kalbame apie tokius opius dalykus, man kyla klausimas: ar dar yra Lietuvoje tautiečių, piliečių, pasilikusių gyventi savo gimtinėje, kurių išprusimas būtų žmogiškas? Norėčiau pabrėžti žodį išprusimas, nes tai daugiau, negu išsilavinimas ar išsimokslinimas. Tik viską sudėję į krūvą mes galime daryti išvadą, jog žmogus yra išprusęs arba neišprusęs. Taigi, mano galva, tikrą žmogišką išprusimą turėjo advokatas Kęstutis Čilinskas. Galbūt, išprusimo pradą jis buvo paveldėjęs iš savo tėvų, gal nuo mamytės…

- Sakykite, ką bendro turi išprusimas, žmoniškumas su daug kam netikėta žymaus teisininko mirtimi?

- O gi tai, kad su šiuo žmogumi paskutinėmis jo gyvenimo dienomis, manau, buvo pasielgta nežmoniškai. Ir tai nėra paprastas atsitiktinumas, kadangi žmoniškumas Lietuvoje buvo pradėtas žudyti jau seniai, dar priespaudos metais, tiek vokiečių okupacijos metais, tiek ir vėliau. Juk žydų šaudymas tai buvo žmoniškumo likvidavimas, ne kas kita. O tarybiniais metais pasireiškęs NKVD siautėjimas, Stalino klika ir kiti, palaikiusieji rėžimą, – visi jie žudė žmogiškąjį pradą žmoguje. Tačiau jiems nepavyko likviduoti šaknų, kadangi tautoje visuomet buvo ir yra tokių žmonių, kaip Kęstutis Čilinskas, kurie priešinosi, nepasidavė visuotinam žmoniškumo naikinimui.

- Dabar daug kalbama, diskutuojama, rimtų abejonių kelia slopinančių žmogaus psichiką stiprių vaistų – neuroleptiko haloperidolio  injekcijos prie lovos prirakintam K.Čilinskui, kurias paskyrė psichiatras, net nepasitaręs su artimaisiais?

- Šio klausimo esmė būtų tokia: įsivaizduokite, širdies chirurgijos skyriuje, reanimacijos palatoje guli žmogus po atliktos širdies šuntavimo operacijos, tačiau, nežinia kodėl, jį ten gydo ir slaugo psichiatras?!.. Ar jūs galite man tai paaiškinti?.. Sunku patikėti, bet peršasi vienintelė išvada – K.Čilinsko pooperacinės slaugos atveju viskas buvo atiduota į psichiatro rankas. Tai yra, visą tolesnio „gydymo“ tvarką nulėmė ne kardiochirurgas, o psichiatras!.. Tikrai nežinau, kieno valia buvo priimtas toks keistas, blaiviu protu sunkiai suvokiamas sprendimas.

Aš, kiek galėdamas, rūpinausi K.Čilinsko sveikata. Kreipiausi pagalbos į savo kolegą, žinomą kardiochirurgą, profesorių Vytautą Sirvydį ir šis maloniai sutiko padėti. Jis netgi pats, asmeniškai, rūpinosi ligonio savijauta, bet deja!.. Jo žodžiais tariant, V.Sirvydis man taip pasakė, jam paskambinus telefonu: „Klausyk, kolega, aš nesuprantu, kas čia darosi?!.. Dėl ko pas pacientą atsirado tokie keisti reiškiniai – staiga atsisakė dirbti abu inkstai, staiga visų organų veikla sutriko?“

Jeigu net akademikas V.Sirvydis nesuprato, kas paskutinėmis dienomis darėsi su K.Čilinsku, tai iš kur man žinoti?.. Juolab, kad po sėkmingai atliktos širdies šuntavimo operacijos pacientas sveiko, jau ruošėsi vykti namo ir staiga… atsisako abu inkstai, atsisako visi gyvybiškai svarbūs žmogaus organai. Kodėl taip atsitiko, dėl kokių priežasčių – kas man galėtų išsamiai paaiškinti?..

Įsivaizduokite, pasaulyje žinomas kardiochirurgas V.Sirvydis sėdi reanimacijos palatoje, ligonio kojūgalyje, ir svarsto – nuo ko pacientui galėjo atsitikti toks staigus paūmėjimas, organų veiklos sutrikimas?

-  Reiškia, peršasi vienintelė išvada – buvo naudojami ne tiek psichiką slopinantys, kiek slaugomą ligonį žudantys vaistai?

- Aš paskambinau vienam gerai pažįstamam gydytojui iš Kauno, trumpai paaiškinau jam ligos istoriją ir kokios komplikacijos atsitiko Kęstučiui. Tada jis man taip pasakė: jeigu staiga išeina iš rikiuotės abu inkstai ir visi kiti organai, tai žmogus galėjo būti apnuodytas. Jis nepasakė, kad nunuodytas, bet apnuodytas!..

Pasirodo, žmogus gali būti apnuodytas perdozavus jo gydymui taikomus medikamentus arba naudojant visai ne tuos vaistus, kurie yra būtini, arba, tiesiog, apsinuodijama netinkamu maistu. Galbūt taip galėjo atsitikti ne iš blogos valios, o dėl kažkokios medikų klaidos, to aš nežinau. Bet man Kauno gydytojas aiškiai pasakė – pacientas buvo apnuodytas!..

Man keisčiausia šioje istorijoje yra tai, kad K.Čilinską gydė psichiatras, kurio vardo nežinau ir net nenoriu žinoti. Padariau viską, ką galėjau, bandydamas padėti mūsų gerbiamam ir mylimam Kęstučiui. Profesorius Vytautas Sirvydis – puikus širdies ligų specialistas maloniai sutiko pakonsultuoti šį atvejį. Mudu nuo seno esame geri kolegos. Tad prieš išskrisdamas į užsienį jis man telefonu pasakė: „Aš nesuprantu, kas čia darosi…”

Jeigu net akademikas V.Sirvydis, važinėjantis po pasaulį konsultuoti savo kolegų, atliekantis pačias sudėtingiausias širdies operacijas, prisipažįsta nesuprantantis, kas atsitiko ligoniui, tai kas gi tada gali suprasti ir paaiškinti?

- Jeigu iškilo tiek daug neatsakytų klausimų dėl galimai netinkamos sunkiai sergančio ligonio slaugos, tai vis dėlto – kodėl nebuvo atliekamas tyrimas Kęstučio Čilinsko mirties priežasčiai nustatyti?

- Nežinau, reikėtų būtinai išsiaiškinti. Tuo rūpinosi aktorius Regimantas Adomaitis. Jis norėjo, kad būtų atlikta ekspertizė, bet paskui staiga viskas buvo nutraukta, o velionis skubiai palaidotas. Man pačiam pasidarė silpna, bloga, aš pats esu ligonis, ir apie šitą reikalą daugiau nenoriu kalbėti…

- Jūsų nuomone, ką reiškia Lietuvai žymaus žmogaus teisių gynėjo, teisininko Kęstučio Čilinsko praradimas?

- Aš manau, kad Lietuvai žinomo teisininko Kęstučio Čilinsko, kaip žmogaus, praradimas sutampa su tam tikros epochos praradimu, kadangi tai atsitiko būtent tuo metu, kai mūsų šalyje iškilo visa eilė tautinių, ekonominių, dvasinių problemų. Ir štai šių įvykių šviesoje, sisteminės krizės akivaizdoje, mes netekome tokio Žmogaus!.. Man sunku net pagalvoti, ar čia pas mus kas nors greitai atsistatys?

Dabar visa mūsų viltis (ir Kęstutis Čilinskas mielai būtų palaikęs šią idėją, jeigu tik būtų pakilęs iš ligos patalo) – ieškoti sąlyčio taškų su patriotiniu Lietuvos jaunimu, kurie padėjo vainikus Paneriuose, ant vadinamų Plechavičiukų kapo, karo metais sušaudytų vokiečių okupantų… Mums nesvarbu, kokie tai buvo okupantai, rudi ar raudoni, dabar svarbiausias uždavinys – nukreipti patriotinį jaunimą tinkama linkme. Tik šio jaunimo augime, jų pilietiškumo brendime – visa mūsų viltis. Daugiau mes neturime nieko, jokios kitos vilties, absoliučiai!

Atkreipkite dėmesį, jeigu tik kažkas bando kovoti, priešintis, tuoj būna sudirbtas, nugydytas, pasamdžius kokį psichiatrą, arba būna dvasiškai sužlugdytas, nes kitaip šiandieninėje Lietuvoje, regis, ir būti negali! Dori, sąžiningi, išprusę žmonės naikinami mūsų šalyje, čia tokie niekam nereikalingi.

Įsivaizduokite, jeigu jie drįsta suorganizuoti tokį dalyką: atšventusį 75 metus akademiką Antaną Kudzį nori mesti iš Mokslų akademijos. Seimas jau paruošė naują Mokslų akademijos statutą, kuriame sakoma, jog sulaukęs 75 metų amžiaus žmogus negali būti akademiku. Suprask, A.Kudzys jau visiškai kvailas, sulaukęs 75-erių, todėl netenka akademiko vardo. Tai dar gerai, kad neseniai išleidau savo knygą, kurioje išvardinti mano moksliniai darbai, paskelbti pastaraisiais metais. Šią knygą galiu pateikti ne tik Seimui, bet ir dar toliau nuvyksiu, jeigu tik reikės. Kodėl jie užsigeidė išmesti mane iš Mokslų akademijos? Ar todėl, kad mano vietoje galėtų atsisėsti koks nors konservatorius, tarkim, Mantas Adomėnas, ar koks nors kitas jiems lojalus bendrapartietis? Tiesiog siaubas, kas čia pas mus darosi, jokio žmoniškumo, jokios pagarbos mokslui!

laisvaslaikrastis.lt

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...